Vos 15 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje situacija gerėja, o 84 proc. galvoja priešingai. Optimistiškiau nusiteikusių gyventojų skaičius šiek tiek ūgtelėjo ir, pasak LRT.lt kalbintų pašnekovų, tai galėjo nulemti tiek šiek tiek sušvelnėjusios energijos kainos, tiek geresnės žinios iš karo siaubiamos Ukrainos. Tačiau pabrėžiama, kad visuomenėje jaučiamos niūrios nuotaikos dėl ekonomikos ir grįžta mintys apie emigraciją.
„Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa vyko 2022 m. spalio 26 – lapkričio 8 dienomis. Per ją asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 116 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Pesimistiškesni valstybės atžvilgiu, optimistiškesni – savivaldybės
2022 metų spalio mėnesį vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad 15 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties – 84 proc. – nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su 2022 m. rugsėjo tyrimu, 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o lyginant su apklausa prieš metus gyventojų vertinimai nepakito.
Tačiau, remiantis „Baltijos tyrimų“ informacija, palyginti su gyventojų vertinimais prieš 2 metus (2020 metų spalį), manančiųjų, kad reikalai Lietuvoje paskutiniu metu blogėja, padaugėjo net 20 procentinių punktų: tada 34 proc. situaciją vertino kaip gerėjančią ir 64 proc. manė, kad ji blogėja.
Remiantis apklausos rezultatais, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau mano jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir su didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Taip pat optimistiškiau nusiteikę vadovai ir besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai: 25 proc. iš jų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja, o 75 proc. atsakė, kad blogėja.
Kad situacija šalyje paskutiniu metu blogėja, dažniau atsakė vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, kairiųjų pažiūrų respondentai: 8 proc. atsakė, kad reikalai Lietuvoje gerėja, o 91 proc. – kad blogėja.
Be to, tik trijų valdančiųjų partijų rinkėjai dabartinę padėtį šalyje vertina kiek geriau už likusią dalį gyventojų. Tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų 37 proc. mano, kad reikalai gerėja, o 62 proc. – kad blogėja, Laisvės partijos – 37 proc. mano, kad gerėja, ir 63 proc. – kad blogėja, Liberalų sąjūdžio – 22 proc., kad gerėja, ir 78 proc., kad blogėja. Absoliuti dauguma visų kitų partijų rinkėjų, anot „Baltijos tyrimų“, situaciją šalyje šiuo metu vertina kaip blogėjančią (devyni iš dešimties ar daugiau).
Kad galima būtų palyginti, kaip gyventojai vertina padėtį Lietuvoje apskritai ir situaciją savo savivaldybėje (mieste ar rajone, kur gyvena), papildomai buvo prašoma respondentų atsakyti į klausimą, į kurią pusę, jų nuomone, pastaruoju metu krypsta reikalai jų savivaldybėje – į gerąją ar į blogąją.
Remiantis „Baltijos tyrimų“ apklausa, kas antras Lietuvos gyventojas padėtį savo savivaldybėje vertina teigiamai ir mano, kad reikalai jų gyvenamojoje savivaldybėje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę. Kad reikalai jų mieste ar rajone krypsta į blogąją pusę, nurodė kas trečias. Septintadalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Taip pat 2022 m. spalio mėnesį vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad iš 10 pateiktų vertinti institucijų 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene (79 proc. pasitiki ir 16 proc. nepasitiki) ir policija (75 proc. pasitiki ir 22 proc. nepasitiki).
Kiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų pasitiki bažnyčia (67 proc. pasitiki ir 22 proc. nepasitiki), prezidento institucija (67 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki) ir „Sodra“ (67 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), šeši iš dešimties pasitiki savivaldybėmis (58 proc. pasitiki ir 36 proc. nepasitiki), o kas antras suaugęs šalies gyventojas pasitiki Lietuvos žiniasklaida (50 proc. pasitiki ir 45 proc. nepasitiki).
Likusiomis 3 institucijomis gyventojai daugiau nepasitiki nei pasitiki: teismais 41 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki, Lietuvos Vyriausybe 31 proc. pasitiki ir 65 proc. nepasitiki, Lietuvos Seimu 23 proc. pasitiki ir 73 proc. nepasitiki.
Kaip parodė tyrimas, per paskutinį mėnesį 7 procentiniais punktais padidėjo gyventojų, pasitikinčių prezidento institucija, dalis, 6 procentiniais punktais padaugėjo žmonių, pasitikinčių teismais, 4 procentiniais punktais pagerėjo Lietuvos Vyriausybės ir 3 procentiniais punktais – Lietuvos Seimo vertinimas. Kitų institucijų vertinimas nuo rugsėjo mėnesio nepakito.
Taip pat, remiantis apklausos rezultatais, moterys labiau nei vyrai pasitiki šiomis 6 institucijomis: policija, bažnyčia, prezidento institucija, „Sodra“, teismais ir Lietuvos Seimu.
Jaunimas iki 30 metų daugiau už kitus pasitiki Lietuvos žiniasklaida (55 proc.), Lietuvos Vyriausybe (40 proc. ) ir Lietuvos Seimu (32 proc.), o vyresni nei 50 metų žmonės labiau nei kiti pasitiki bažnyčia (76 proc.) ir „Sodra“ (73 proc.).
Didmiesčių gyventojai išsiskiria tuo, kad labiau už kitus pasitiki Lietuvos kariuomene (84 proc.) ir Lietuvos Vyriausybe (37 proc.), mažesnių miestų gyventojai daugiau pasitiki policija (80 proc.), prezidento institucija (72 proc.), „Sodra“ (71 proc.), vietos valdžia (65 proc.), Lietuvos žiniasklaida (56 proc.) ir teismais (44 proc.), kaimo gyventojai kiek daugiau už kitus pasitiki bažnyčia (70 proc.).
Ūpą pakelti galėjo geros žinios iš Ukrainos, bet nerimą kelia piniginiai reikalai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesorius Povilas Aleksandravičius mano, kad šiek tiek padidėjusį optimistiškiau nusiteikusių gyventojų skaičių lėmė ir pagerėjusios žinios iš Ukrainos, kurioje vyksta Rusijos sukeltas karas.
Anot jo, tai, kad reikalai ten krypsta geryn, veikia pasąmonę. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad dėl ekonominių priežasčių labai jaučiamos pesimistinės nuotaikos.
„Yra infliacija, padidėjusios kainos, nepakankamai keliami atlyginimai, žmonių perkamoji galia krenta. Žinoma, prisideda ir didelė nežinomybė. Tai žmonės mato, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra prastai, ekonomika daug kur šlubuoja, yra daug nežinomųjų. Žmonės nežino, ką daryti, kad situacija pagerėtų“, – komentavo P. Aleksandravičius.
Žmonės mato, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje yra prastai.
P. Aleksandravičius
Yra prošvaisčių ekonomikoje
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigė, kad yra trys priežastys, dėl ko šiek tiek daugiau gyventojų ėmė žvelgti optimistiškiau: kritusios dujų ir elektros kainos, vykusios diskusijos, kad valstybė šiek tiek kompensuos aukštas energetikos kainas, ir tai, kad kol kas dar nėra didelio šalies ekonomikos sukrėtimo.
„Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad nukrito dujų ir elektros kainos rinkose, o apie tai buvo gana plačiai rašoma ir diskutuojama viešojoje erdvėje. Nerimas dėl to, kad dėl energetikos kainų Lietuvos ir visos Europos laukia sudėtinga žiema, gerokai sumažėjo. Gyventojai suprato, kad blogiausias scenarijus neišsipildys, atitinkamai tai reiškia, kad sąskaitos sumažės“, – komentavo A. Izgorodinas.
Jis užsiminė, kad spalį, kai buvo diskutuojama apie biudžetą, pasirodė informacija, kad Vyriausybė kitąmet žada numatyti kompensacijas už aukštas energetikos kainas gyventojams. Todėl, ekonomisto manymu, tai taip pat šiek tiek sumažino nerimą tarp gyventojų.
„Jie bent iš dalies bus apsaugoti nuo energetikos kainų augimo“, – pridūrė jis.
Pasak pašnekovo, nors ekonominiai rodikliai Lietuvoje pradėjo po truputį blogėti, gyventojai dar nelabai jaučia to pasekmių.
„Rudenį prasidėjo diskusijos dėl recesijos, bet manau, kad dar labai didelė dalis gyventojų nepajuto didelio poveikio“, – svarstė A. Izgorodinas.
Grįžta noras emigruoti?
P. Aleksandravičius užsiminė, kad jaunimas palankiau žvelgia į situaciją, nes yra keliavęs po pasaulį, mato truputį kitaip jo dinamiką, o keliavimas skatina optimizmą, vis dėlto jis pastebi, kad grįžta noras emigruoti, nors anksčiau šis leitmotyvas buvo prislopęs.
„Kiek man tenka bendrauti su jaunimu, asmeniškai mane truputį neramina, kad jaunimas vėl pradeda kalbėti apie emigraciją. Bent jau aš girdžiu iš savo studentų ar iš savo aplinkos žmonių: jeigu situacija Lietuvoje nepagerės, jeigu mano alga čia bus maža – visada yra Norvegija“, – teigė P. Aleksandravičius.
„Vėl atsiradusi emigracijos į Skandinavijos šalis perspektyva, man atrodo, labai girdima. Tai irgi kelia jaunimui nuotaiką“, – sako pašnekovas.
Kalbant apie gyventojų norą emigruoti, A. Izgorodino teigimu, reikia suprasti, kad kitose šalyse spaudimas energetikos sektoriui yra panašus kaip ir Lietuvoje. Tad, jo manymu, net emigravęs į kitą valstybę, žmogus susidurs su panašiais iššūkiais kaip ir čia, be to, tektų integruotis, ieškoti darbo.
„Turint omeny, kad visa ES ekonomika po truputį grimzta į recesiją, nereikėtų turėti didelių iliuzijų, kad darbą bus lengva susirasti ir laisvų vietų yra apstu. Toli gražu taip nėra. Kitas dalykas, ką reikėtų suprasti: Lietuva yra viena iš išskirtinių šalių Europoje pagal atlyginimų dinamiką. Vokietijoje tik dabar prasidėjo derybos dėl atlyginimų augimo, o Lietuvoje jie kilo labai stipriai nuo pandemijos pradžios“, – aiškino ekonomistas.
„Praktinė nauda gali būti gerokai mažesnė, negu žmonės įsivaizduoja, ypač tuo metu, kai mes esame ant recesijos ribos Europoje“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Nereikėtų turėti didelių iliuzijų, kad darbą bus lengva susirasti ir laisvų vietų yra apstu.
A. Izgorodinas
Ūkiniai reikalai labiau pastebimi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Aistė Lazauskienė pakomentavo šiek tiek apie politinį aspektą. Jos manymu, optimistiškiau nusiteikę valdančiųjų partijų rinkėjai nori šias partijas palaikyti, todėl yra mažiau kritiški nei tie gyventojai, kurie nebalsavo už šias politines jėgas.
„Be to, jaunimas truputį optimistiškesnis, jaunesni žmonės kiek labiau linkę balsuoti už Laisvės partiją ar Tėvynės sąjungą“, – LRT.lt sakė A. Lazauskienė.
Paklausta, kodėl kas antras respondentas palankiai žvelgia į situaciją savivaldoje, bet dauguma nepalankiai mato padėtį šalyje, pašnekovė atsakė, kad valstybės mastu reikalai yra globalesni, o savivaldybėje – ūkiniai. Ji teigė nelinkusi sieti tokio požiūrio su artėjančiais savivaldos tarybų ir merų rinkimais.
„Gal matoma daug tvarkos pokyčių, pasikeitimų aplinkoje, gatvėse – tai gyventojams atrodo kaip apčiuopiamesnis rezultatas nei tai, kas vyksta stambesnio valstybės mastu. Su savivaldybe žmonės daugeliu atvejų kasdienybėje susiduria, gal mato, kad nėra ten taip blogai. Pavyzdžiui, dar yra transportas, darželiai, mokyklos, gal žmonėms taip nesijaučia, kad kas nors krypsta į labai blogą pusę“, – svarstė pašnekovė.
