Nuotolinę savitarpio pagalbos grupę vedanti dailės terapeutė pabrėžia, kad tokių užsėmimų tikslas – jog pagimdžiusi moteris galėtų tapti mama sau. Šiuose užsiėmimuose dalyvaujanti Julija pasakoja, kad bendrystė su keliomis kitomis neseniai pagimdžiusiomis moterimis padeda jai sudėtingose emocinėse situacijose. Mamas į nemokamą nuotolinę grupę subūrė projekto „Mama mums rūpi“ komanda.
Projekto atstovė teigia norinti, kad tokioje terapijoje galėtų dalyvauti daugiau gimdyvių, tačiau priduria, kad organizacijos laiko ir finansiniai resursai yra riboti.
Laiką terapijos užsiėmimuose vertina kaip svarbų pabuvimą su savimi
Prieš kelis mėnesius dukrelę pagimdžiusios Julijos rankose – kreidelės. Kartu su vyru ji augina iš viso keturis vaikus. Julija piešia ryškiaspalvį debesų sūkurį.
„Suprantu, kad visada yra viltis. Viltis gyventi. Viltis gyventi pilnavertišką gyvenimą. Ir ta viltis neblėsta manyje. Tai iš to sūkurio, iš tos audros, tarsi bandau išsipainioti, ir matau šviesą“, – paprašyta paaiškinti piešinį pasakoja Julija.
Šalia jos ir daugiau piešinių, kurie gimė pradėjus dalyvauti nuotoliniuose dailės terapijos užsiėmimuose. Anksčiau Julija dalyvavo ir nėščiosioms skirtuose grupiniuose užsiėmimuose. Ji neslepia, kad per nuotolį bendraujant su nepažįstamomis moterimis iš pradžių nebuvo drąsu dalytis savo išgyvenimais. Visgi pastebi, kad pagimdžiusių moterų grupėje bendrystė tarp mamų atsirado jau pirmą akimirką. Pasak Julijos, ši savitarpio pagalbos grupė jai padeda išgyvenant sunkų dabartinį laikotarpį.
„Labai gera būti atvirų mamų bendruomenėje. Kada tu žinai – man blogai, aš prisijungiu, galbūt ir kitai blogai, o gal jai gerai ir ji mane taip įkvėps, kad man nebebus blogai“, – teigia pašnekovė.
Iš viso suplanuota dešimt grupės susitikimų. Į juos Julija jungiasi kas savaitę – antradienio vakarais. Šį laiką moteris vadina itin svarbiu pabuvimu su savimi. Ji taip pat priduria, kad per dailės terapijos užsiėmimus įgytos žinios ir taikomi metodai jai praverčia ir kasdienybėje – tuomet, kai susitikimai nevyksta.
Tikslas – kad moteris galėtų tapti mama sau
Savitarpio pagalbos grupes per nuotolį veda dailės terapeutė, sveikatos mokslų magistrė Monika Tekutienė. Ji teigia, kad tokia terapija apjungia ne tik dailės, bet ir medicinos, psichologijos ir psichoterapijos žinias, kai pagrindinė raiškos priemonė – kūryba.
„Dailės terapija skiriasi nuo paprasto dailės užsiėmimo tuo, kad mums svarbiausia yra pasiekti terapinių tikslų, o ne sukurti gražų kūrybinį produktą. Dėl to mums visiškai nesvarbu, kai žmogus sako, kad jis nemoka piešti. Tai dar geriau, kad jis nemoka piešti. Nes tikslas yra ne nupiešti kažkokį gražų kūrinį, o tarsi ištraukti iš jo žinutę sau“, – sako M. Tekutienė.
Ji pabrėžia, kad šia terapija siekiama, jog moteris galėtų tapti mama sau.
„Dažnai po gimdymo viskas sukasi aplink vaikelį. Pagimdžiusi moteris tarsi yra nustumiama į šoną, nes visas dėmesys – vaikeliui. Ir dėl to labai svarbu, kad moteris nenuplauktų su ta banga, bet kad ji sugebėtų girdėti save, savo poreikius, juos atpažintų ir patenkintų. Toks ir yra mūsų tikslas“, – teigia terapeutė.
Pasak M. Tekutienės, per užsiėmimus galima pasitelkti įvairiausias priemones: nuo molio iki laikraščių. Terapijoje dalyvaujant per nuotolį, naudojamos tos, kurias mamos turi namuose. Terapeutė ragina moteris piešti ant kuo didesnių popieriaus lapų – tam, anot jos, puikiai tinka ir tiesiog ant žemės patiesti tapetai.
Gimdyvėms itin svarbus ir aplinkinių palaikymas
Moteris į savitarpio pagalbos grupę subūrė projektas „Mama mums rūpi“. Jo bendraautorė Asta Petraitienė pabrėžia, kad siekiant išvengti pogimdyminės depresijos mamoms svarbus palaikymas iš artimos aplinkos.
„Moteriai šiuo laikotarpiu tenka daug krūvio ir dėl jos fizinių pokyčių, dėl rūpinimosi kūdikiu. Tad ji pati ne visada gali pastebėti tuos simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Dėl to mes siekiame informuoti ir artimą jos aplinką: vyrą, mamą, dažnai ir draugės būna tos, kurios rūpinasi. Viena iš geriausių pogimdyminės depresijos prevencijos priemonių ir yra artimų draugų bendruomenės rato turėjimas ir jų palaikymas jaunai mamai“, – sako A. Petraitienė.
Iš viso į nemokamus grupės susitikimus jungiasi aštuonios neseniai pagimdžiusios mamos. Šiems užsiėmimams lėšas skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak organizacijos atstovės, nors būtų norima, kad terapijoje galėtų dalyvauti ir daugiau mamų, finansinės galimybės šiuo metu yra ribotos. Tikimasi, kad gavus finansavimą į dailės terapiją moteris pavyks sukviesti ir kitąmet.
Pasak terapeutės Monikos Tekutienės, panašių savitarpio pagalbos grupių Lietuvoje galėtų būti ir daugiau. Dailės terapeutų, anot jos, paruošiama pakankamai. Tiesa, pašnekovė teigia, kad specialistams praverstų mokymai, per kuriuos jie galėtų geriau susipažinti su nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų situacija.
Kitąmet – didesnis dėmesys gimdyvių psichologinei sveikatai
Pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos, ar biudžetinėse įstaigose yra rengiami panašūs užsiėmimai neseniai pagimdžiusioms moterims, ministerijos atstovai konkrečiai neatsakė. Tačiau pateikė bendresnę informaciją, kad Visuomenės sveikatos biuruose nuo 2020 metų vyksta savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai bei individualios konsultacijos. Ministerija ketina kitąmet neseniai pagimdžiusias moteris išskirti kaip prioritetinę paslaugų gavėjų grupę.
Moteriai šiuo laikotarpiu tenka daug krūvio ir dėl jos fizinių pokyčių, dėl rūpinimosi kūdikiu. Tad ji pati ne visada gali pastebėti tuos simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
A. Petraitienė
Neseniai specialistų komandos pradėjo teikti ir psichoterapijos dienos stacionaro paslaugas. Į komandą, pasak ministerijos, gali būti įtraukiamas ne tik socialinis darbuotojas, bet ir meno terapeutas ar kiti specialistai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama psichoterapija gali būti teikiama ir sunkia ar vidutinio sunkumo formos depresija po gimdymo sergančioms mamoms.
Sveikatos mokslų magistrė, dailės terapeutė Monika Tekutienė teigia, kad reikėtų atskirti pogimdyminę melancholiją ir depresiją. Pasak jos, pogimdyminė melancholija gali tęstis iki dviejų savaičių nuo gimdymo, o pati būsena praeina savaime. Tuo metu pogimdyminės depresijos simptomai, dėl kurių reikia susirūpinti, tęsiasi ilgiau. Moteris gali jausti didžiulę tuštumą, slegiantį liūdesį, malonumo jausmo praradimą. Su pogimdymine depresija susiduriančios mamos dažnai užsisklendžia, nerimauja, patiria problemų su miegu ir apetitu, gali mąstyti apie savižudybę.
Ministerija drauge su projektu „Mama mums rūpi“ parengė lankstinukus, kurie netrukus turėtų pasiekti gimdyves tiesiog gimdymo skyriuose. Šiuose lankstinukuose turėtų būti informacija apie pogimdyminės depresijos požymius, prevenciją ir galimą pagalbą. Dabar nemažai naudingos informacijos galima rasti internete, puslapiuose pagalbasau.lt ir mamamumsrupi.lt. Pagal skirtingus tyrimus su pogimdymine depresija susiduria maždaug 10-20 procentų gimdžiusių moterų.
