captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krūties vėžiu Lietuvoje kasmet suserga 1500 moterų

Į konferenciją penktadienį susirinkę Lietuvos onkologai teigia, kad dauguma piktybinių krūties navikų yra susiję su vėžio riziką didinančio geno mutacijomis. Gydytojai aptaria naujas krūties vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijas.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Į konferenciją penktadienį susirinkę Lietuvos onkologai teigia, kad dauguma piktybinių krūties navikų yra susiję su vėžio riziką didinančio geno mutacijomis. Gydytojai aptaria naujas krūties vėžio diagnostikos ir gydymo tendencijas.

Apie šiuos genetiškai paveldimus piktybinius krūties navikus pastarąją savaitę buvo ypač daug kalbama po to, kai garsi amerikiečių aktorė Angelina Jolie, kuriai genetiškai buvo nustatytas BRCA1 genas, didinantis riziką susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu, paviešino savo sprendimą rinktis profilaktinę abipusę mastektomiją (krūtų pašalinimą).

Į jau dešimtą kasmetę tarptautinę Lietuvos senologijos draugijos konferenciją „Šiuolaikinės krūties vėžio gydymo tendencijos“ susirinko daugiau nei 60 krūties vėžį gydančių specialistų iš visos Lietuvos ir užsienio kolegos.

Konferencijoje nagrinėjami aktualūs krūties vėžio diagnostikos bei sudėtinio gydymo klausimai, aptariamos naujos diagnostikos ir gydymo tendencijos, pateikiamos šių sričių pasaulinės naujienos. Ypatingas dėmesys skiriamas trejopai neigiamam krūties vėžiui ir daugiadisciplininio krūties vėžio gydymo aktualijoms.

„Buvo pastebėta, kad dauguma trejopai neigiamų krūties navikų (kai krūties navike nėra nustatyta estrogenų, progesterono, HER2 receptorių) yra susiję su krūties naviko išsivystymo riziką didinančiomis BRCA1 geno mutacijomis, Tai dažniausiai paveldimi krūties vėžio atvejai. Pakitusį (mutavusį) BRCA1 geną paveldėjusių moterų rizika susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu yra padidėjusi“, – sako konferencijos organizatorius, Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto III onkochirurgijos skyriaus vedėjas habil. dr. Valerijus Ostapenka.

„Nors trejopai neigiami krūties navikai susiję su blogesne ligos prognoze, tačiau jie yra jautrūs chemoterapijai – tai patvirtino atlikti klinikiniai tyrimai. Šiuo metu po chirurginio gydymo chemoterapija yra vienintelis galimas sisteminio gydymo būdas“, – sako VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė Teresė Pipirienė-Želvienė.

Pasak gydytojos, tyrinėjant trejopai neigiamo krūties vėžio biologiją buvo nustatyta, kad kai kurie nauji taikinių terapijos preparatai galėtų būti tinkami šiems navikams gydyti.

Onkologijos instituto duomenimis, naujų krūties vėžio – dažniausios moterų onkologinės ligos Lietuvoje ir pasaulyje – atvejų skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi. Lietuvoje jau treti metai sergamumo kreivė nesikeičia: kasmet suserga apie 1500 moterų. Sėkmingo specialistų darbo, taip pat didėjančio visuomenės aktyvumo ir visų tą aktyvumą skatinančių visuomeninių, krūties vėžio profilaktiką propaguojančių projektų dėka apie 70 proc. krūties vėžio diagnozuojama I-II stadijos, o anksti diagnozavus krūties vėžį galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...