Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo nustatyti, kad žmonės, skiriami į ministro ar ministro pirmininko pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį. LRT RADIJO kalbinta Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sako, jog įstatymu apibrėžti, kas Lietuvoje gali būti politiku, būtų „ydingas dalykas“. Anot jos, kas ateis į valdžią, priklauso nuo pačių rinkėjų politikams keliamų reikalavimų, o aukštasis išsilavinimas dar nereiškia, jog ministras gerai atliks savo darbą.
Siekiama įteisinti vertybinį požiūrį
Parlamentarės A. Širinskienės įregistruota įstatymo pataisa sulaukė įvairių reakcijų tiek iš kolegų parlamentarų, tiek iš dabartinio ministrų kabineto. Štai, pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras neabejoja, kad tokie kolegės siūlymai prieštarauja Konstitucijai. O premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu ironiškai siūlo dėl ateinančių metų biudžeto leisti balsuoti tik matematikos brandos egzaminą išlaikiusiems Seimo nariams.
„Man atrodo, kad iš tikrųjų Seimo nariai truputėlį juokauja, pokštauja, bet tam tikro rimto grūdo tuose pokštuose yra“, – sako LRT RADIJO pašnekovė, politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot jos, nieko keisto yra reikalauti, kad ministru ar ministru pirmininku dirbtų tik pats geriausias kandidatas, kad jis būtų kompetentingas savo srities specialistas. Visgi mąstymas, kad tai susiję vien su aukštuoju išsilavinimu, yra grynai vertybinis, o vertybės keičiasi nuolat.
„Kai mes kalbame apie ministrus ar ministrą pirmininką, pirmiausiai mes apie juos kalbame kaip apie politikus. Tai reglamentuoti įstatymiškai, kokie yra reikalavimai būti politiku, iš tikro nėra geras dalykas. Tai yra ydingas ir netgi, drįsčiau sakyti, blogas dalykas. Nes mes kalbame apie vertybinį požiūrį, o vertybės yra kintančios – po metų, dviejų, trijų ar dešimties jos visuomenėje gali pasikeisti. Ir reikalauti, kad tai būtų įstatymiškai įtvirtinta, tikrai nėra gerai“, – aiškina KU lektorė.
Pašnekovė teisinį reguliavimą šiuo klausimu vertina kaip „visiškai perteklinį“. A. Širinskienės įregistruota pataisa siekia suvienodinti įstaigų vadovų ir Vyriausybės vadovo bei ministrų kvalifikacinius reikalavimus. O tai, anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, yra pernelyg skirtingos pareigos.
„Teisinis reguliavimas yra skiriamas valstybės tarnautojams, iš kurių mes reikalaujame siauros specializacijos, siauros kompetencijos. Tuo tarpu politikai, ministrai turi turėti žymiai platesnį profilį. [...] Tie žmonės turi gebėti pasiekti kompromisą, jie turi turėti politinės patirties. Aš šiuos kriterijus, greta sąžiningumo, doro ir atsakingo darbo, vertinu aukščiau už bet kokį popierių“, – tvirtina ekspertė.
Politiko kompetencija – kiekvieno rinkėjo interesas
Politologės G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, kokie kompetentingi bus Lietuvos ministrai ar apskritai politikai, priklauso nuo to, „kiek mes, kaip rinkėjai, būsime suinteresuoti“. Tauta turi pati per kiekvienus rinkimus reikalauti iš politikų politinės patirties, vadybos įgūdžių, sąžiningumo ir erudicijos. O tų, kurie viso to stokoja, – tiesiog nerinkti.
LRT RADIJO klausytojams ekspertė teigia suprantanti žmonių nepasitenkinimą vienu ar kitu ministru. Jie jaučia, jog patys tiesiogiai jų nerenka ir paprieštarauti kandidatūrai, kuri jiems atrodo netinkama, negali. Visgi, anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, ministrų atranka nėra vieno asmens – ministro pirmininko – ambicija, o politikai, kurie renka ministrus, yra išrinkti pačių rinkėjų.
„Dalyvauja tikrai labai daug politikų ir, visgi, atrenka politikai. Taip, tai nebus tiesioginis išrinkimas gyventojų, bet tai yra antrinis parinkimas ir, visgi, visas susiveda į tai, kokius mes išsirenkame politikus“, – aiškina politologė.
Anot KU lektorės, tiek dabartinis, tiek prieš tai buvęs ministrų kabinetas problemų bent jau su aukštuoju išsilavinimu tikrai neturi, todėl šioje vietoje problema yra keliama be reikalo.
„Aš tikrai paskutiniais metais neprisimenu ministrų, kurie nebūtų turėję aukštojo išsilavinimo. Ir dabartinėje Vyriausybėje visi ministrai turi aukštąjį išsilavinimą, tik viena ministrė (teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska – LRT.lt) neturi konkrečiai magistro išsilavinimo.
Jeigu pasižiūrėtume į mūsų visus buvusius ministrų kabinetus, tai apskritai buvo metas, kada tokio laipsnio, kaip magistras, net nebuvo. Bet mes tikriausiai tų žmonių kompetencijos, ypač ankstesnių vyriausybių, tikrai nekvestionuojame. Daugiau žiūrime į jų nuveiktus darbus, o ne tai, kokį, visgi, popieriuką jie turi ar kokio neturi“, – įžvalgomis dalinasi G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Viso pokalbio su Klaipėdos universiteto politologe klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
