Naujienų srautas

Lietuvoje2022.10.03 20:00

Sugiharos muziejaus vadovas apie kritinę situaciją: Lietuva tik užsimena apie paramą, o japonai gali vėl rinkti pinigus

00:00
|
00:00
00:00

Kauno Žaliakalnyje esantys buvusio Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos namai-muziejus su nerimu laukia žiemos sąskaitų. Jau anksčiau apie sunkią finansinę padėtį kalbėjęs įstaigos direktorius minėjo, kad lankytojų – daugiausia japonų – sumažėjo daugiau kaip 10 kartų, perpus teko sumažinti darbuotojų skaičių. Problema sulaukė atgarsio ir Japonijos spaudoje, užsimenama apie lėšų rinkimą šioje šalyje. Nors valdžia išreiškė susirūpinimą, tačiau Kultūros ministerija deda viltį į naują kultūros atašė Japonijoje, kuris padėtų sudominti japonus atvykti į Lietuvą.

Tikisi, kad aplankys politikai ir supras problemą

Dar vasarą dėl Č. Sugiharos namų-muziejaus į Seimą, Vyriausybę bei prezidentūrą kreipėsi JAV, Izraelio, Japonijos, Nyderlandų, Lenkijos, Vokietijos ambasadoriai. Kaip LRT.lt sakė muziejų įkūrusio ir jį išlaikančio fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktorius Ramūnas Janulaitis, klausimas dėmesio sulaukė parlamente.

„Buvo pačioje pradžioje Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis, visi 100 proc. pritarė, kad reikia gelbėti, padėti, prisidėti“, – kalbėjo R. Janulaitis.

Anot komiteto, muziejui reikėtų bent 150 tūkst. eurų per metus ir ši idėja buvo paremta. Tačiau po to daugiau žinių iš valdžios įstaigų nesulaukta – buvo išreikštas susirūpinimas, bet konkrečių veiksmų dar nebuvo. O apie Kaune esančio muziejaus problemas rašo ir japonų spauda. R. Janulaitis tikisi pakviesti į Č. Sugiharos namus-muziejų premjerę.

„Geriausia informacija pateikiama vietoje, matoma reali situacija, išsakome savo bėdas. Mūsų draugai ambasadoriai, kurie čia lankosi, atveža savo draugus ar pažįstamus, jie pirmieji suprato mūsų bėdą, kreipėsi į valdžios atstovus“, – dėstė pašnekovas.

„Mūsų padėtis yra sunki. Neturime tiek lankytojų kiek iki pandemijos. Bėda yra ta, kad srautai sumažėjo net daugiau kaip 10 kartų: nuo 20 tūkst. iki 1,5 tūkst. lankytojų. Bilietai, asmeninė finansinė parama į aukų dėžutę, šiek tiek suvenyrų turėjome – galėjome gyventi, vienu metu buvo 11 darbuotojų, dabar esame penkiese ir tai jau yra sunku“, – komentavo R. Janulaitis.

Anot jo, nežinia, kas bus žiemą, turint omeny kylančias dujų bei elektros kainas. Muziejuje šildymas bus kiek prisuktas ir sieks iki 16 laipsnių šilumos, užsiminta, kad gali tekti atsisveikinti ir su vienu gidu.

„Reikia ir pastatą išlaikyti. Jau dabar vos ne šąlame, nes orai atvėsę ir beveik nesišildome“, – teigė muziejaus vadovas.

Japonai kartą jau rinko paramą, gali tą patį vėl daryti

Pasak R. Janulaičio, muziejus džiaugiasi, kad ateina daugiau lietuvių lankytojų, neseniai kalbėta su Kultūros ministerijos atstovu, kaip per kultūros pasą būtų galima pritraukti daugiau moksleivijos ar studentijos.

„Nieko dar konkrečiai nenusprendėme, tęsime susitikimus. Pas mus Lietuvoje nėra tokios mecenatystės, kad būtų galima paremti viešą įstaigą ar fondą“, – pridūrė jis.

Tačiau R. Janulaitis pabrėžė apie pagalbą iš Japonijos: kai Č. Sugiharos namai-muziejus per pirmąjį karantiną paskelbė, kad visos įstaigos užsidaro, japonai ėmė rinkti lėšas.

„Japonijoje šis dalykas sulaukė susidomėjimo. Jie per prefektūras, ypač Gifu, kur yra gimęs Č. Sugihara, mums pradėjo rinkti lėšas. Pavieniai japonai aukojo po nedideles sumas, bet per pusmetį mums surinko metų biudžetą. Mes nuo 2020 m. pavasario iki šių metų pavasario išgyvenome iš jų surinktų lėšų“, – pasakojo R. Janulaitis.

Šiuo metu, anot jo, nėra didelių grupių japonų turistų – tik pavieniai lankytojai. Dažniausiai tai būna Europoje gyvenantys japonai. Bet R. Janulaitis užsiminė, kad buvo atvykęs ir žurnalistas iš Japonijos, o po publikacijos į muziejų kreipėsi vienos organizacijos atstovas, kuris teiravosi, kaip galima būtų pagelbėti.

„Susirašinėjame su jais. Norėtų vėl pradėti rinkti mums lėšas. Jiems labai svarbu. Japonams yra vos ne svarbiau negu Lietuvai, kad reikia gelbėti mūsų nedidelį muziejų“, – sakė R. Janulaitis.

Pasak jo, keliauti japonams trukdo vis dar ir šįmet šalį kamavęs koronavirusas, taip pat – baimės dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

„Buvo išsakyta baimė dėl karo, bet mes ją mėginame prasklaidyti, kad pas mus nėra jokių baimių, saugu“, – pridūrė jis.

Ministerija deda lūkesčius į kultūros atašė

Kultūros ministerija LRT.lt pateiktame komentare rašė, kad įstaigos atstovai buvo susitikę su Č. Sugiharos namų-muziejaus vadovybe ir aptarė kultūros sektoriui skirtus finansavimo instrumentus, kurie galėtų būti aktualūs ir minimam muziejui.

„Kultūros ministerija savo ruožtu mato daug gražaus Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo kultūros srityje pavyzdžių – tiek ilgamečių tradicijų, tiek besimezgančių naujų iniciatyvų. Todėl manome, kad Japonijos rinką atvykstamojo turizmo kontekste būtų verta prioritetizuoti“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Kultūros ministerijos komentare pabrėžiama, kad rugsėjį darbą Japonijoje pradeda kultūros atašė.

„Tikimės, kad tai padės dar labiau sustiprinti kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos bei prisidės prie augančio japonų noro dar geriau pažinti Lietuvą ir joje apsilankyti“, – priduriama atsakyme.

Anksčiau ministerija aiškinosi, kokios yra galimybės finansuoti Č. Sugiharos namus-muziejų Kaune.

Č. Sugiharos namai-muziejus veikia Kauno Žaliakalnyje: čia tarpukariu gyveno Japonijos konsulas Č. Sugihara. Jis, išdavęs tranzitines vizas, išgelbėjo tūkstančius žydų. 22-ejus metus konsulo namuose veikia muziejus, kuris įamžina pasaulio teisuolio, humanisto atminimą.

Antrojo pasaulinio karo metais Č. Sugihara padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjį, kai konsulatas Kaune buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis, prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą.

Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“. Už savo veiklą, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių nuo baisios lemties, Izraelio Vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi