„Nemanau, kad žmonės yra neadekvatūs, jie puikiai supranta, ką daro“, – sako Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, vertindamas už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacijos veiklą. Daugiau apie Rusijos ir Baltarusijos grėsmę Lietuvos saugumui, valstybės piliečių verbavimą, išaugusius migrantų srautus ir pavojus informacinėje erdvėje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Paleckio, kuris yra nuteistas už šnipinėjimą Rusijai, šalininkai tik šią savaitę buvo pavadinti grėsme nacionaliniam saugumui, nors į Maskvą ir Minską jie važinėjo nuo sausio, tai yra 7 mėnesius. Kodėl tik dabar?
– Todėl, kad, matyt, peržengė tam tikras ribas galų gale, nes važiuoti, kalbėti, skleisti melagienas, pasakoti pasakas apie vargšus, blogai gyvenančius Lietuvos žmones ir blogą valdžią, tarnybas ir taip toliau... Tiesiog, matyt, buvo įvertinta, surinkta pakankamai medžiagos, perduota prokuratūrai, teismui įvertinti. Na, ir, matyt, atėjo laikas, kad jau reikia pasakyti: užteks, kiek čia galima skleisti melagienas.
– Jūs pavasarį, kai jie grįžo iš Minsko, sakėte, kad gyvename demokratinėje šalyje, galime turėti savo žodį ir galime jį skleisti tol, kol jis nekenkia valstybės interesams. Ar dabar aš teisingai suprantu, kad tos ribos yra peržengtos ir jie jau gali būti traukiami atsakomybėn už kenkimą valstybei?
– Pradėsiu nuo to, ar jie gali būti traukiami atsakomybėn. Čia, turbūt, reikėtų prokuratūros įvertinimo arba institucijų, kurios už tai atsakingos. Jie, matyt, įvertins tą informaciją ir teisiškai pasakys, ar bus imtasi kažkokių procesinių veiksmų. Tiesiog matant toliau besivystančius įvykius, manau, kad atėjo laikas pasakyti, kad yra tam tikrų apraiškų ir tuos žmones, važinėjančius į priešiškų valstybių sostines, bendraujančius su režimų šalininkais, su režimu, kurie yra priešiški visai Vakarų demokratijai ir apskritai visai tvarkai pasaulyje, reikia kažkaip įvertinti.
Bet kita vertus, yra saujelė žmonių ir kreipti dėmesį į tai mes privalome todėl, kad jų važinėjimai, be jokios abejonės, yra išnaudojami, kad ir kur jie važiuotų – ar į Baltarusiją, ar į Rusiją. Puikiai žinome, kaip rusų propagandos mechanizmai yra įvaldę tokios propagandos taktiką ir išnaudoja kiekvieną šitų žmonių pasakytą žodį, pakreipdami visus įvykius sau naudinga linkme. Na, matyt, ateina laikas, kai reikia pasakyti: užteks, reikia imtis tam tikrų veiksmų.
– Irgi pavasarį, irgi po jų sugrįžimo iš Minsko, sakėte, kad kalbate su jais. Kaip dažnai ir ar teko kalbėtis po pastarojo jų vizito į Maskvą? Ir ar jie suvokia, ką jie daro?
– Sunku pasakyti. Aš manau, kad jie puikiai suvokia. Kodėl jie tai daro, jie turėtų tuos motyvus patys pasakyti. Bet mes šnekame su jais prieš kiekvieną kelionę, įspėdami apie grėsmes, kalbėdamiesi, nes suprantame. Pasikartosiu, gyvename demokratinėje valstybėje, kiekvienas gali turėti savo nuomonę, kol tos nuomonės nepersipina su tam tikrais veiksmais, kurie jau pradeda kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kalbamės, o kiek jie supranta, čia jau turbūt reikia jų klausti. Aš manau, kad supranta jie viską kuo puikiausiai.
– Kartojote, kad informaciją apie šitą asociaciją („Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ – LRT.lt), tuos asmenis ir visa kita esate perdavę teisėsaugos pareigūnams. Generalinė prokuratūra liepos viduryje, prieš 3 savaites, pradėjo tyrimą dėl tos asociacijos įsteigimo. Šiandien tikslinau – toliau niekur nepasistūmėta, nes, sakė: „Vasara, supraskit.“ Ar jus tenkina tempai, kaip yra reaguojama, kalbant apie nacionalinį saugumą, į jūsų pateikiamą informaciją?
– Aš negaliu jokiais būdais daryti spaudimo teisėsaugos institucijoms ir tuo labiau prokuratūrai, kuri yra nepriklausoma institucija ir priima sprendimus. Bet žinoma, kad norėtųsi galbūt greičiau, ryžtingiau. Bet vėlgi, aš nesu tas žmogus, kuris turėtų vertinti. Institucijos dirba pačios ir turi priimti sprendimus tokius, kokius jie mano, kad turi būti priimti.
– Vėlgi, pagal tos pačios demokratinės Lietuvos įstatymus, atsakomybėn galima patraukti žmogų ar žmones, kurie atvirai kenkia valstybei arba jos interesams, jos saugumui. Galite elementarų pavyzdį pateikti, kas tai yra – atviras kenkimas valstybei?
– Mūsų vertinimu, tai važiavimas į valstybes, kurios pradeda karus prieš kitas valstybes, užima teritorijas, vykdo informacinius karus prieš demokratines valstybes, žudo žmones, prievartauja ir apskritai atsiplėšia teritorijas. Tai vien tas kalbėjimasis su jais pasakojant, kad norėtume geresnių kaimyninių ryšių, kad mes čia pakeistume, jeigu galėtume, santvarką ir taptume gerais kaimynais, aiškiai nesuprantant, kokios pasekmės, jeigu taip ir atsitiktų, būtų Lietuvai... Žinoma, mes būtume, ko gero, Ukrainos vietoje dabar arba tiesiog būtume tyliai okupuoti kaip 1940-ais metais.
Tai, mano galva, ir galima įvardinti kaip atvirą kenkimą Lietuvos valstybei. Ir aš nemanau, kad žmonės yra neadekvatūs, jie puikiai supranta, ką daro.
– Praėjusiais metais buvo nustatyta apie 100 asmenų, kuriuos mėgino verbuoti arba bent jau užmegzti ryšį su jais priešiškų valstybių tarnybos. Jūs irgi perspėjote žmones, kad tą gali daryti Rusija, Baltarusija, ypač ten nuvykus. Girdime, matome, kad dalis lietuvių naudojasi Baltarusijos suteikta galimybe nemokamai gauti vizą arba nuvažiuoti iš viso be vizos. Ar aktyviai patys žmonės jus informuoja, kad galbūt turėjo įtartiną susidūrimą?
– Aš manau, kad pakankamai aktyviai, todėl, kad ir tas parodo, jog 100 atvejų yra fiksuota ir tai yra atvejai, kai žmonės ateina ir pasisako, kad buvo tokių bandymų. Be jokios abejonės, neatmetu tikimybės, kad yra žmonių, kurie tiesiog nepasisako.
– O kiek tokių žmonių gali būti, kurie yra užverbuoti, bet nepasisakė?
– Sunku pasakyti. Nenoriu spekuliuoti skaičiais, kiek gali būti. Gali būti nemažai, ypač atsižvelgiant į tai, kiek žmonių dabar kerta sieną ir važiuoja pirkti pigesnių degalų ar cigarečių, ar kokio drabužio pigesnio. Ir ypač dabar, Lukašenkai atvėrus sienas ir įvedus bevizį režimą, ir dar siūlant pilietybę. Šita galimybe siūlyčiau ir pasinaudoti tiems, kurie nepatenkinti tvarka Lietuvoje. Tai, be jokios abejonės, kelia tam tikras rizikas.
Mes kasmet vertindami rizikas įspėjame, kad būtent pasienyje, kertant Baltarusijos ar Rusijos sieną, visada vyksta tam tikri veiksmai. Ten tarnybos yra labai aktyvios, jos stengiasi verbuoti žmones. Prasideda tai nekaltai, galbūt klausinėjant, kur dirbama, apie gimines, klausiama jų nuomonės, pavyzdžiui, apie Lietuvos vykdomą politiką, apie politikų pasisakymus.
Tada pamažu, jeigu ir dažniau važinėjama, pereinama prie kokios nors agresyvesnės retorikos ar šantažo. Jeigu žmonės turi ar verslą, ar giminių Baltarusijoje, Rusijoje, automatiškai jie tampa pažeidžiamesni, nes jiems yra tiesiog pasakoma: „Arba neišleisim, arba neįleisim daugiau, jeigu nebendradarbiausi.“ Rizikų yra daug ir reikia tuos procesus stebėti. Žinoma, ir mums daugiau darbo. Bet aš norėčiau pagirti Lietuvos piliečius, nes yra daug ateinančių ir pasisakančių, ir pasakančių, kaip tas yra daroma ir kada.
– Kalbant apie Baltarusijos pasienį, vėlgi per pastarąsias 3 savaites nuo liepos vidurio matome išaugusius migrantų srautus. Kalbama apie tai, kad Baltarusijos pasieniečiai telkia žmones, karpo koncertiną. Ar žvalgyba gali patvirtinti tai, ką kalba politikai, kad tai yra Kremliaus režimo ir jam pavaldaus Minsko režimo suplanuota ir vykdoma ataka?
– Jeigu prisimintume pradinę migracijos stadiją, kai mes turėjome labai didelių problemų su migrantais iš Irako ir kitų šalių, tada buvo akivaizdu, kad Maskvos režimas ir Baltarusijos režimas sugalvojo šlykštų planą priversti mus ateiti atsiprašyti ir tada, gali būti, reikalauti kažkokių nuolaidų, ar sankcijų atšaukimo, ar dar kažko. Dabar tai taip pat yra neatmestina, jeigu prie Lietuvos sienų, o ne prie kitų valstybių sienų, padidėja migrantų srautas.
Mes neturime duomenų, kad galėtume labai aiškiai teigti, jog yra tiesiog sukanalizuojama ir siunčiama būtent prie Lietuvos sienų, bet negalima atmesti. Žinoma, kad galima bausti, daryti tam tikrą psichologinį spaudimą Lietuvai dėl Kaliningrado tranzito ar dar kažkokių dalykų. Tai tikrai neatmestina, gali būti, bet duomenų mes kol kas neturime.
– Iš visų stebimų departamento grėsmių šiuo metu, kurios yra Lietuvoje, kuri yra didžiausia?
– Aš visada įvardinu kibernetines grėsmes, kurios labai aktualios. Žinoma, neatmetu visiškai ir specialiųjų tarnybų veiklos, bet sakyčiau, kad dabar ji Lietuvoje yra gana apribota, todėl mes ir matome bandymus veikti iš savo teritorijos ir žvalgytis.
Bet, ko gero, kibernetinė ir informacinė erdvė yra pačios pažeidžiamiausios todėl, kad informacinė erdvė tai yra erdvė, per kurią veikiami žmonių protai, jaukiami, bandant įteigti nesamas tiesas apie „gerus režimus“, apie jų „gerus ketinimus“ ir visa kita, iškraipant informaciją apie Ukrainos karą, stengiantis nukreipti dėmesį nuo rimtų problemų.
Ir, žinoma, kibernetinės grėsmės, kurios šiuo metu visam pasauliui yra vienos iš didžiausių grėsmių, į jas mums reikėtų labai rimtai atkreipti dėmesį. Gresia labai rimtos pasekmės, jeigu mes kažką pražiopsotume.
