Vilniuje, Pilaitėje esančio naujų daugiabučių namų kvartalo gyventojams taip nusibodo garsai, sklindantys iš kaimynų tualetų ir miegamųjų, kad jie nutarė kreiptis į teismą. Vilniečiai pasišovė įrodyti, kad jų namuose įrengta netinkama garso izoliacija.
Vilniuje, Pilaitėje esančio naujų daugiabučių namų kvartalo gyventojams taip nusibodo garsai, sklindantys iš kaimynų tualetų ir miegamųjų, kad jie nutarė kreiptis į teismą. Vilniečiai pasišovė įrodyti, kad jų namuose įrengta netinkama garso izoliacija.
Šešių M. Jankaus ir M. Mažvydo gatvėse esančių daugiabučių namų gyventojai neturi jokių paslapčių – kaimynai žino, kada kuris keliasi, ką kalba telefonu ir kokius gamtinius reikalus atlieka išvietėje.
„Ilsėdamasi savo miegamajame puikiai girdžiu, kada kaimynai eina į tualetą ir ką jie ten daro“, – pasakojo M. Jankaus gatvės gyventoja Ramunė Stundžaitė.
Garsai trukdė miegoti
Penkerius metus visus garsus iš kaimynų buto girdėjusi moteris šiemet išsireikalavo, kad namo statytojai pastorintų tarp miegamojo ir vonios esančią sieną.
„Dabar jau galiu ramiai miegoti negirdėdama, ką kaimynų duktė kalba mobiliuoju telefonu. Iki šiol girdėdavau kiekvieną žodį“, – pasakojo R. Stundžaitė.
Prieš penkerius metus į naujos statybos daugiabutį įsikėlusi moteris buvo suabejojusi net savo sveikatos būkle: „Maniau, gal man kas nors negerai, kad taip viską girdžiu. Po to paaiškėjo, kad sienos – per plonos“.
Įsikišo Ukmergės prokurorai
Daugiabučių namų kvartalą stačiusi bendrovė „Vilmesta“ sieną pastorino savo lėšomis, tačiau tik praėjus keleriems metams po skundų, ir tik tiems gyventojams, kurie į statybų bendrovę kreipėsi raštu.
M. Jankaus gatvės gyventoja įsitikinusi, kad darbai nebūtų pajudėję iki šiol, jei į šią istoriją nebūtų įsitraukusi prokuratūra.
Ginti kelių dešimčių Pilaitės gyventojų interesus apsiėmė Ukmergės prokurorai, nes Vilniaus apylinkės prokuratūra tai daryti atsisakė.
Ukmergės prokurorui surinkus duomenis apie statybų defektą byla buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šią savaitę į teismą susirinkę gyventojai netilpo posėdžių salėje, dalis jų sprendimo laukė koridoriuje.
Tačiau pirmasis posėdis buvo atidėtas, nes keliems gyventojams ir liudytojams nepavyko įteikti šaukimų. Prokuroro žiniomis, dalis gyventojų jau pardavė butus.
Skundas – po penkerių metų
Teisme išvydęs būrį nepatenkintų gyventojų Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius nustebo.
Per visą šios valstybinės įmonės darbo istoriją – tai pirmasis teismas dėl namo garso izoliacijos.
Prokuratūra teismo prašo, kad būtų panaikinta visų šešių daugiabučių teisinė registracija. „Mes su tuo nesutinkame. Nėra jokių įrodymų, kad statybų bendrovė kaltinama pagrįstai“, – žurnalistams teigė R. Encius.
Jis stebėjosi, kad prieš penkerius metus naujuose daugiabučiuose apsigyvenę vilniečiai dėl prastos garso izoliacijos į teismą kreipėsi tik dabar.
Nėra griežtų reikalavimų
R. Enciaus žiniomis, dar prieš registruodama namus bendrovė „Vilmesta“ bandė pagerinti garso izoliaciją. Kaip jiems tai sekėsi, SPSC vadovas nutyli.
„Yra teigiamas rezultatas ir viskas tuo baigta. Kiek kartų reikėjo taisyti, kiek kartų reikėjo bandyti ir kiek tai kainavo, bendrovėms pateikti nebūtina“, – aiškino R. Encius.
SPSC yra gavęs keletą gyventojų skundų, kurie, anot R. Enciaus, buvo nepagrįsti.
„Jie skundėsi dėl garsų smūgiuojant į sieną arba garso izoliacija sanitariniuose mazguose. Tam nėra jokių reikalavimų. Tai – statybininkų ir butų savininkų susitarimo reikalas.
Į garsą kiekvienas reaguoja skirtingai – vienas skundžiasi, kad girdi už sienos tiksintį laikrodį, o kitas, kad kaimynų bute groja orkestras. Tai natūralu“, – kalbėjo R. Encius.
Už tylą tektų primokėti
Iš kaimynų butų sklindančio triukšmo nuvarginti gyventojai kol kas nereikalauja jokių kompensacijų, tik to, kad statybų bendrovė ištaisytų defektus.
„Mes pirkome C garso klasės butus, tegul jie tai padaro, ir mes būsime patenkinti“, – sakė R. Stundžaitė.
C raide žymima garso klasė – minimali, tačiau ją turi atitikti visi daugiabučiai namai.
Statybos reglamente teigiama, kad esant šiai garso klasei apie 50–60 procentų namo gyventojų akustines sąlygas įvertins kaip geras, o 30 procentų jos atrodys blogos.
„Į teismą tikrai nesikreipė 30 procentų gyventojų. Vadinasi, namai atitinka C garso klasę“, – tikino R. Encius.
Vienas šiuos namus projektavusių architektų „Sostinei“ teigė tikėjęsis, kad šiuose namuose garso izoliacija bus labai gera, nes iki to laiko visai nebuvo nustatyti garso izoliacijos standartai.
Tai priklausė tik nuo projektuotojų sumanumo ir statybininkų darbo kokybės.
Specialistų teigimu, daugiabučiuose galima pasiekti B garso klasę, bet tokiame name butai būtų brangesni. A garso klasė daugiabučiuose neįmanoma.
Pirko nepastatytus butus
Butus Pilaitėje vilniečiai pirko 2005–2007 metais, kai būsto kainos sparčiai kilo. Pirkimo ir pardavimo sutartis jie sudarė tuomet, kai daugiabučių kvartalas dar nebuvo pastatytas.
„Mes nusipirkome katę maiše“, – skundėsi gyventojai. Nemažai vilniečių tuomet sugundė skelbimai, kad nauji namai – ne blokiniai, o mūriniai.
Viename M. Mažvydo gatvės daugiabučių gyvenanti Janina Laurinavičienė teigė, kad gyvendama tokiame bute patyrė ir moralinę žalą: „Einu į tualetą ar prausiuosi vonioje, girdžiu, kas kur vaikšto. Visi kiti girdi, ką darau aš“.
Pilaitės gyventoja teigė, kad per plona ne tik siena tarp vonios ir miegamojo, bet ir namo aukštus skirianti perdanga.
„Iš viršaus girdėti viskas. Ten – nuomojamas butas, tad triukšmas nerimsta iki vidurnakčio. Jau yra tekę kviesti ir policiją“, – pasakojo kartu su garbaus amžiaus motina gyvenanti J. Laurinavičienė.
Į statybų bendrovę J. Laurinavičienė kreipėsi tik dėl kitų defektų. Kad galima kreiptis į teismą dėl prastos garso izoliacijos, vilnietė sužinojo tik tuomet, kai subruzdo kiti kaimynai.
„Ne kiekvienas žmogus išmano teisinius dalykus ir žino, kur galima kreiptis ir ko reikalauti“, – sakė į teismą atvykusi vilnietė.
