Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jokia Kaliningrado blokada nėra vykdoma. Ji pabrėžė, kad praėjusį savaitgalį įsigaliojo sankcijos, kurioms Europos Sąjungos (ES) mastu buvo pritarta dar kovo mėnesį.
„Rusijos retorika, man atrodo, yra nieko naujo. Tą retoriką, turbūt, ne pirmą dieną girdime. Ironiška girdėti retoriką apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri nežinau, ar yra kokia nors tarptautinė sutartis, kurios nebūtų pažeidusi.
Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką – jokia Kaliningrado blokada nevyksta. Tiesiog nuo praėjusio savaitgalio įsigaliojo sankcijos daliai prekių, kurios yra įtrauktos į vadinamąjį sankcijų paketą, konkrečiai plienui ir juodiesiems metalams“, – komentavo premjerė.
Pasak I. Šimonytės, apie šių sankcijų taikymą ir tai, kad minėtos prekės negali būti naujai kraunamos ir vežamos, buvo informuotos sutarčių šalys. Visų kitų prekių, kurios, kaip sakė ministrė pirmininkė, yra arba nesankcionuotos, arba joms sankcijos dar nėra pradėtos taikyti, pervežimai vykti toliau gali.
„Vakar buvo ta informacija pakankamai išsami paskleista, paskelbta mūsų institucijų, kokiais terminais, kokie apribojimai įsigalioja. Visi šitie pervežimai vyksta ir toliau gali vykti, kaip ir keleivių tranzitas, kuris turi specialų susitarimą pagal Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos ir Lietuvos trišalę sutartį.
Dar daugiau, kai yra teikiama įvairi informacija apie tai, kad kažkas, kažką, kažkur neva eskalavo, dar kartą pabrėšiu, kad Lietuva įgyvendina ES sankcijas, kurios buvo priimtos kovo viduryje. O šiaip jau tikrai jokių tikslų nieko eskaluoti niekada neturėjo“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė kalbėjo, kad yra susiklosčiusių situacijų, kai dėl bankų pritaikytų apribojimų Rusijos Federacija negalėjo atsiskaityti už keleivių vežimą. Tai galėjo būti formali priežastis nutraukti sutartį, tačiau pervežimai, pasak premjerės, ir toliau vyko.
„Mes tas sutartis ir toliau vykdėme, buvo išspręsti klausimai, buvo rastos finansų institucijos, per kurias galima atsiskaityti ir apmokėti skolas. Toliau tas susisiekimas puikiausiai vyksta. Tikrai nėra joks Lietuvos interesas ką nors eskaluoti, bet yra sankcijos, kurios turi būti įgyvendintos“, – komentavo I. Šimonytė.
Reglamentuose, anot premjerės, yra tam tikros išlygos, kurios yra universalios, pavyzdžiui, prekėms, kurios reikalingos humanitariniais tikslais – maistas, vaistai ir pan. Jokių apribojimų, pasak ministrės pirmininkės, tokioms prekėms būti negali.
„Kai kurioms kitoms pozicijoms yra specifinių išlygų numatyta konkrečiame reglamento pakeitime, tarkime, kultūros vertybėms ir t.t., kur jau tokie gana ribiniai gali susiklostyti praktiniai poreikiai, kai galėtų valstybės institucijos suteikti tam tikrą išlygą prekėms, kurios yra sankcionuojamų sąraše.
Bet kas yra labai aiškiai visuose sankcijų paketuose numatyta, kad jokios prekėms, kurios yra reikalingos žmonių poreikiams, baziniam žmonių vartojimui, jokių sankcijų ES šiuo metu nėra nustačiusi“, – teigė premjerė.
S. Skvernelis: kyla klausimų
Seimo opozicija suabejojo, ar įgyvendinant ES sankcijas nutrauktas kai kurių prekių tranzitas tarp Rusijos ir jos Karaliaučiaus srities nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, bus prašoma, kad į šiuos klausimus atsakytų Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, ir niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, taip pat ir Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad toks sankcijų interpretavimas yra suderintas su ES institucijomis ir Europos Komisijos trimis direktoratais, kurie atsakingi už tai. Anot jos, tai, kad Lietuva teisingai taiko sankcijų reikalavimus, pirmadienį teigė ir ES pareigūnai.
„Jeigu opozicija turi kažkokį kitą ES teisės aktų interpretavimą, aš maloniai su juo susipažinsiu“, – teigė I. Šimonytė.
Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.
Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.
Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.
