Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, o trečdalis tokiai idėjai nepritartų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos duomenys. Remiantis apklausos duomenimis, 9 proc. gyventojų pritartų ir merginų, ir vaikinų visuotiniam šaukimui. Pasak ekspertų, žemą merginų visuotinio šaukimo palaikymą galima paaiškinti ir patriarchaliniu požiūriu, ir stereotipais, kad moteriai kariuomenėje – ne vieta.
LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2022 metų gegužės 16–28 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Per tyrimą apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis). Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Apklausos metodas – asmeninis interviu. Klausimas skambėjo taip: Kaip jūs manote, ar Lietuvoje reikėtų įteisinti visuotinį šaukimą į kariuomenę? Jei taip, tai su kuriuo iš šių variantų jūs labiau sutinkate?
Atsakymų variantai:
1. Lietuvoje turi būti visuotinis šaukimas ir vaikinams, ir merginoms;
2. Lietuvoje turi būti visuotinis šaukimas tik vaikinams;
3. Nepritariu visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje.
Beveik 60 proc. gyventojų visuotiniam šaukimui pritaria
Kaip parodė vykusi apklausa, 58 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje reikėtų įteisinti visuotinį šaukimą į kariuomenę (49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams).
Trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Visuotinio šaukimo Lietuvoje įteisinimui kiek daugiau nepritaria jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1,6 tūkst. eurų), vadovai (50 proc.), besimokantis jaunimas (41 proc.), specialistai ir tarnautojai (38 proc.).
Tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (84 proc. tarp tų, kas pritartų visuotinio šaukimo įteisinimui) mano, kad Lietuvoje visuotinis šaukimas turi būti tik vaikinams, o šeštadalis (16 proc.) iš tam pritariančių norėtų, kad jis būtų ir merginoms, ir vaikinams.
Tam, kad visuotinis šaukimas turėtų būti tik vaikinams, daugiau pritartų vyresni nei 50 metų žmonės (55 proc.), o kad šaukimas būtų visuotinis ir merginoms, ir vaikinams santykinai daugiau norėtų 18–29 metų jaunimas (14 proc.) ir apklausti studentai ir moksleiviai (18 proc.).
Palaikymas aukštas, tačiau daliai tai nepriimtina
Tai, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pritaria visuotinio šaukimo idėjai, yra gerai, tačiau šis procentas turėtų būti didesnis, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Grėsmė tikrai mūsų kaimynystėje yra. Supraskime, kad Kaliningrado srityje, Baltarusijoje sukoncentruotos kariuomenės dalys, kurių dalis tikrai yra ruošiama prieš NATO valstybes, dalyvauja kare prieš Ukrainą. Jų retorika, jų ambicijos yra tokios, kad mums, kaip kaimyninei valstybei, tikrai yra kuo susirūpinti“, – portalui LRT.lt sako A. Pocius.
Pasak buvusio kariuomenės vado, kiekvienam piliečiui reikia surasti savo vietą valstybės gynimo sistemoje, todėl privalomas karinis rengimas yra reikalingas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė atkreipia dėmesį, kad, nors dauguma gyventojų palaiko visuotinio šaukimo idėją, visgi 34 proc. respondentų pasisako prieš.
Svarbu suvokti, kad tai būtų kontroversiškas klausimas diskutuojant dėl visuotinės tarnybos.
D. Jakniūnaitė
„Yra gana daug žmonių, kuriems tai atrodo nepriimtina. Tai svarbu, tai nėra tas klausimas, kuris turi absoliutų pritarimą. Svarbu suvokti, kad tai būtų kontroversiškas klausimas diskutuojant dėl visuotinės tarnybos. Juolab labiau nepritaria jaunesni žmonės su didesniu išsilavinimu“, – LRT.lt teigia D. Jakniūnaitė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad prieš kelerius metus palaikymas visuotiniam šaukimui buvo mažesnis. Kaip svarsto D. Jakniūnaitė, prie didesnio palaikymo prisideda ir geopolitinės situacijos kaita.
„Galima daryti prielaidą, kad situacijos pasikeitimas tikrai didina ir greičiausiai didins [palaikymą visuotiniam šaukimui], ypač kai diskusijos prasidės (...). Jei iš tikrųjų yra politinė valia dabartinių valdančiųjų, (...) manau, jų pačių elektoratas nebūtų labiausiai besipriešinantis“, – svarsto TSPMI profesorė.
Kai kurie tarnyboje nori įgyti naujų patirčių
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos vadybos ir ekonomikos tyrimų grupės vyr. mokslo darbuotoja dr. Vida Česnuitytė pabrėžia, kad tai, jog tik trečdalis šalies gyventojų nepritaria visuotiniam šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą, laikytina gana aukštu palaikymo lygiu.
Pasak V. Česnuitytės, privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, ar lietuviai yra pasiruošę ginti savo šalį.
„Pastarajame klausime slypi du pagrindiniai aspektai – nusiteikimas ginti šalį ir žinojimas arba nežinojimas, kaip tą daryti. Atsakydami į uždarą klausimą apie privalomąją pradinę karo tarnybą, vieni gyventojai turi omenyje pirmą aspektą, kiti – antrą, o dar kiti gyventojai privalomosios pradinės karo tarnybos nesieja nei su vienu, nei su kitu aspektu.
Pavyzdžiui, kai kurie jaunuoliai teigia, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą atėjo norėdami įgyti naujų patirčių, nuotykių, pakeliauti“, – aiškina Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ekspertė.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija taip pat yra atlikusi tyrimų, kuriuose Lietuvos gyventojų klausta apie visuotinį šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. 2021 metais klausta, ar gyventojai pritaria vaikinų šaukimui iš karto po mokyklos baigimo.
„Vaikinų šaukimui į privalomąją karo tarnybą pritarė 63 proc. gyventojų, o merginų / moterų šaukimui – 21 proc. (...) Šiame ir kituose analogiškuose tyrimuose gyventojai teigia, kad iš karto po mokyklos baigimo vaikinams yra paprasčiau atlikti karo prievolę, nes pasitraukimas iš civilinio gyvenimo devynių mėnesių laikotarpiui tada taip stipriai nesujaukia jų rutinos ir gyvenimo planų“, – LRT.lt tvirtina V. Česnuitytė.
Merginoms – savanoriškumo principas
Visuotinio merginų šaukimo idėją palaiko 9 proc. apklaustųjų. Nuomonės, kad merginoms neturėtų būti visuotinio šaukimo, laikosi ir buvęs kariuomenės vadas A. Pocius, jis tvirtina, kad merginoms turėtų likti savanoriškumo principas.
„Toks sprendimas būtų pakankamai logiškas. (...) Visi vaikinai pagal konstitucinę pareigą gautų karinių žinių ir atliktų pareigą valstybei, kad naudotųsi ne tik savo teisėmis į viską – į švietimą ir visokias kitokias valstybės suteikiamas privilegijas, bet, manyčiau, jie turėtų atlikti pareigą visų pirma valstybei (...).
Merginos kartais jau ruošiasi ištekėti ar yra ištekėjusios, joms tenka krūvis, atsakomybė už vaikus, todėl manau, kad vyrams turėtų didesnė pareiga tekti ginti savo šeimą, savo valstybę. Manyčiau, tai yra optimaliausias variantas“, – pažymi A. Pocius.
Kaip atkreipia dėmesį NSGK narys, Lietuvos kariuomenės infrastruktūra nėra pakankamai paruošta visuotiniam merginų šaukimui, kariuomenės kareivinės nėra tam pritaikytos. Visuotinis merginų šaukimas į kariuomenę taip pat pareikalautų didelių investicijų, „tai kainuotų tikrai didelius pinigus ir reikia daug laiko tam pasiruošti“.
Rezultatus veikia patriarchalinis požiūris, stereotipai
D. Jakniūnaitės manymu, visuotinio šaukimo palaikymas priklauso ir nuo požiūrio, koks valstybės vaidmuo turėtų būti, ką ji privalo ar ko neprivalo daryti. Anot profesorės, tokį procentą lemia tai, kad mūsų visuomenė yra gana patriarchališka.
„Kariuomenė, šalies gynyba daug amžių, daug metų suvokiama kaip vyriškas užsiėmimas“, – pažymi D. Jakniūnaitė.
Kariuomenė, šalies gynyba daug amžių, daug metų suvokiama kaip vyriškas užsiėmimas.
D. Jakniūnaitė
Anot jos, visuotinio merginų šaukimo idėjos palaikymas taip pat susijęs su tuo, kaip įsivaizduojame vyro vaidmenį, kaip manome, kas turėtų ginti tėvynę, o kas – užsiimti kitais dalykais.
„Man atrodo, tai labai aiškiai koreliuoja su daugeliu kitų nuostatų apie lyčių vaidmenis visuomenėje. Dėl to net nėra didelės nuostabos. Mano spėjimas, kad, pradėjus diskutuoti, greičiausiai šiek tiek kiltų palaikančių, bet nemanau, kad, jei būtų žiūrima pagal visuomenės nuomonę, labai greitai prieitume iki daugumos“, – kalba D. Jakniūnaitė.
Pasak TSPMI profesorės, palaikančiųjų skaičius galėtų keistis, jei visuotinė tarnyba būtų išties įvesta ar saugumo situacija pablogėtų dar radikaliau.
„Daug dedamųjų, mūsų geopolitinė aplinka labai pasikeitė, bet šiaip manau, kad visgi didžioji dalis visuomenės mano, kad vieni daro vienus darbus, kiti – kitus“, – sako D. Jakniūnaitė.
Požiūris, kad moterims kariuomenėje – ne vieta
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ekspertė V. Česnuitytė taip pat sutinka, kad merginų šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą daugybę metų pritaria tik nedidelė gyventojų dalis.
„Per savo atliekamas apklausas teikėme ir atvirą klausimą, kodėl pritaria arba nepritaria merginų šaukimui. Dažniausiai teigiama, kad merginų šaukimas į pradinę karo tarnybą turėtų būti vykdomas tik savanoriškumo principu“, – teigia V. Česnuitytė.
Anot jos, pagrindinis nepritarimo argumentas – merginoms kariuomenėje ne vieta. Teigiamai pasisako argumentuojantys, kad karo tarnybą sėkmingai atlikti geba visi.
„Vis dar stipri nuostata, kad merginoms / moterims kariuomenėje ne vieta. Tik pavieniai apklaustieji teigia, kad merginos negeba atlikti užduočių, demoralizuoja ir pan. Labiau akcentuojama, kad moterų paskirtis – gimdyti ir auginti vaikus, o ne gilintis ir praktikuotis, kaip ginklu ginti šalį. Todėl joms paliekamos atviros durys, tačiau tik savanoriškumo principu, įvertinus savo galimybes“, – pasakoja V. Česnuitytė.
Kaip pažymi ji, tai yra ir stereotipų, ir nuo senų laikų nusistovėjusios tvarkos įtaka, tačiau analogiškas nuostatas išsako ir šiandien privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai. Vis dėlto, ekspertės teigimu, šiuolaikinėms merginoms ir moterims būdingas naujas požiūris į savo vietą karo tarnyboje.
Labiau akcentuojama, kad moterų paskirtis – gimdyti ir auginti vaikus, o ne gilintis ir praktikuotis, kaip ginklu ginti šalį.
V. Česnuitytė
„Vyresnių kartų moterys kariuomenėje pasitenkindavo tokiomis pozicijomis kaip medikė, finansininkė, virėja ar pan., o šiandien karo tarnybą besirenkančios moterys dažniausiai save laiko karėmis, kurios kaip lygiavertės su vyrais kariais gali ginti šalį“, – komentuoja V. Česnuitytė.
Įmanoma pasirengti ir visuotiniam merginų šaukimui
Anot V. Česnuitytės, visuotinis šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą merginoms suteiktų žinių, kaip kompetentingai ginti šalį. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ekspertė svarsto, kad galėtų kilti sunkumų dėl nuostatų ir fizinio pasirengimo, materialių sąlygų kariuomenėje parengimo, vadų ir tarnybos draugų nusiteikimo priimti merginas į karo tarnybą.
„Kai kurios merginos jau yra pasirengusios atlikti pradinę karo tarnybą ir net ją jau atlieka. Vis dėlto, jeigu būtų įvesta privalomoji karo tarnyba merginoms, tikėtina, sulauktume dalies jų pasipriešinimo, nes daliai nebūtų priimtina karo tarnyba apskritai, kitos nebūtų pasirengusios fiziškai ir panašiai“, – vardija V. Česnuitytė.
Pasak jos, kai kurios problemos jau yra išspręstos, pavyzdžiui, siekiant sėkmingai integruoti šiandien tarnaujančias merginas, buvo atlikta higienos patalpų pertvarka, pritaikytos uniformos ir avalynė, išspręsti miegamųjų patalpų klausimai, tačiau tai padaryta tik vienetiniais atvejais.
„Pritaikius turimą praktiką, galbūt būtų įmanoma pasirengti ir visuotiniam merginų šaukimui. Tik tam, manau, būtų reikalingas netrumpas pereinamasis laikotarpis, kad valstybė atrastų lėšų, o vadų, karių ir visuomenės požiūriai taptų palankūs merginų / moterų įtraukimui į karo tarnybą“, – akcentuoja V. Česnuitytė.
Trūksta žinių, veikia sovietinės tarnybos baimė
Kalbėdamas apie tai, kodėl kai kurios visuomenės grupės visuotinio šaukimo idėją palaiko pasyviau, A. Pocius tvirtina, kad jaunuoliai apie kariuomenę žino per mažai.
„Šiais laikais kariuomenė yra pakankamai moderni, daug sistemų yra kompiuterizuotų, manau, tikrai reikia pakeisti tą seną požiūrį, kuris buvo suformuotas nuo sovietinių laikų. Manau, tų jaunuolių tėvai, kurie buvo tarnavę sovietinėje kariuomenėje, sąmonėje atsinešė negatyvizmą iš sovietinės kariuomenės, jis dar tebėra gajus mūsų visuomenėje. (...)
Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra pagrįsta demokratijos principais, [vyrauja] vakarietiškas mentalitetas, mes priklausome NATO, ES, tikrai kariuomenė yra absoliučiai kitokia, nei buvo sovietiniais laikais“, – akcentuoja buvęs kariuomenės vadas.
V. Česnuitytės manymu, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, asmenys su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai, besimokantis jaunimas dažniausiai yra įsitraukę į veiklą arba keletą veiklų ir gyvenimą mato kaip daugybės alternatyvių veiklų procesą.
„Privalomoji pradinė karo tarnyba – tik vienas iš galimų kelių, ką galima veikti gyvenime. Tokia nuostata ypač būdinga jauniausių kartų atstovams, kurie teoriniame kontekste siejami su individualizmu: svarbiausia asmeniniai norai ir planai“, – teigia ekspertė.
Šiais laikais kariuomenė yra pakankamai moderni, daug sistemų yra kompiuterizuotų, manau, tikrai reikia pakeisti tą seną požiūrį, kuris buvo suformuotas nuo sovietinių laikų.
A. Pocius
Anot jos, vyriausių kartų atstovai buvo išugdyti ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido vadovaudamiesi visuomenės primestomis normatyvinėmis nuostatomis – sąvoka „privaloma“ jiems ypač suprantama ir giliai internalizuota, priešingai nei jauniausiųjų kartų atstovams: „Pastariesiems būdinga papildomai klausti ar aiškintis, ar tikrai privaloma, kodėl privaloma, ar nėra kitų variantų.“
Kaip pasakoja V. Česnuitytė, mažesnes pajamas dažniau nei kiti turi žemesnės profesinės kvalifikacijos asmenys, kurių darbinėje biografijoje dažnai pasitaiko bedarbystės periodų. Dėl šios priežasties privalomąją pradinę karo tarnybą jie, tikėtina, traktuoja kaip užimtumo galimybę, taip pat teikiančią socialinių garantijų (išmokas, maitinimą, aprangą), svarsto ji.
Visuotinio šaukimo klausimas priklausys ir nuo saugumo situacijos
Partijų nacionaliniame susitarime dėl krašto apsaugos visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą idėja nėra aptariama. Kaip teigia D. Jakniūnaitė, diskusijų apie tai būta, tačiau šis klausimas virto partinio pasidalijimo klausimu – opozicinės partijos visuotiniam šaukimui linkusios prieštarauti, kadangi visuotinis šaukimas yra valdančiosios koalicijos nuostata.
Profesorė priduria, kad tam tikra prasme visuotinio šaukimo įvedimas būtų ir simbolinis veiksmas, kuriuo būtų parodoma, kad Lietuva dar labiau galvoja apie totalinę gynybą. Iki 2014 metų, kai buvo sugrąžinti šauktiniai, pasakoja D. Jakniūnaitė, dominavo naratyvas, kad Lietuvos ateitis – profesionali kariuomenė.
„Panašu, kad nuo tokio naratyvo jau nuėjome, kad Ukrainos karas tikriausiai nebesugrąžins prie grynosios profesinės kariuomenės“, – sako ekspertė.
D. Jakniūnaitės manymu, visuotinio šaukimo klausimas priklausys nuo saugumo situacijos ir gyventojų palaikymo.
Pasak NSGK nario A. Pociaus, visuomenėje turi atsirasti didesnis procentas visuotinį šaukimą remiančių žmonių, suprantančių, kad mūsų pareiga – ginti savo valstybę, ja rūpintis ir atlikti pareigą. Buvusio kariuomenės vado teigimu, visuotinio šaukimo idėjai pritartų daugiau gyventojų, jei patriotinis ugdymas būtų sustiprintas nuo pirmos klasės.
„Be abejo, pagrindas turi būti šeimoje – tai, ką gauna vaikas šeimoje, yra turbūt svarbiausia, bet mokykla turėtų sustiprinti patriotinį ugdymą. Tai tikriausiai turėtų įtakos, manyčiau, minimalus karinių žinių suteikimas mokykloje tikrai nebūtų blogai. Jei jaunimas – tiek vaikinai, tiek merginos – gautų šiek tiek žinių, tikrai būtų naudinga“, – sako A. Pocius.
