Prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusiems vartotojams kuriama informacinė apskaitos sistema. Joje turėtų būti fiksuojama ar nuotekos tvarkomos pagal reikalavimus. Europos komisija dėl nuotekų tvarkymo prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Net ir šalies didmiesčiuose iki šiol netrūksta gyventojų, besinaudojančių lauko tualetais.
Kaune, Vilijampolėje kitoje Neries pusėje priešais Kauno pilį gyvenančio Antano namų tualetas lauke ir su spyna.
„Kad svetimi neitų“, – kam spyna ant durų tikina Antanas.
Jame betonuota duobė. Ant sienų – žinomų žmonių bei pusnuogių merginų nuotraukos.
„Pasėdėti ir pasižiūrėti visokių tokių iš žurnalų iškerpi, va čia pažiūrėkite“, – sako Antanas.
80 metų Antanas pasakoja praėjusiais metais sulaukęs tikrintojų ir perspėjimo, kad dėl netinkamo nuotekų tvarkymo, kai negalėjo pateikti sąskaitos už jų išvežimą, gali grėsti bauda.
„Liepė, kad kaip toliau jau atvažiuos nuotekų tas išvežimą rinkti kvitus vienu žodžiu, kad išveža, tai aš tuos kvitus turiu dabar, kad susimokėjęs“, – sako kaunietis.
Kauno mieste per pustrečio tūkstančio vartotojų nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, jas tvarko individualiai.
Tokiu atveju, įrenginiai turi būti prižiūrimi, aptarnaujami, nuotekos reguliariai išvežamos. Tačiau per patikras nustatomas ne vienas pažeidimas.
„Per mėnesį tas namas suvartoja kaip pavyzdys 10 kubinių metrų vandens, o kada paskutinį kartą buvo išvežta dumblas ar panašiai sutapimai turi būti arba kam pridavęs dumblą gal savavališkai kažkas išvežė neaišku kur“, – sako „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus iki kitų metų gyvenvietėse, kuriose ne mažiau kaip 2 tūkstančiai gyventojų, 98 procentai turi būti prisijungę prie centralizuoto nuotekų tinklo. Kitaip Lietuvai gresia kelių šimtų milijonų eurų bauda. Kol kas tokį tikslą yra pasiekusios tik 17 savivaldybių iš 60.
Jau kitais metais turėtų pradėti veikti milijono eurų vertės sistema skirta individualiai tvarkomų nuotekų apskaitai ir stebėsenai. Ji turėtų tapti patikinimu Europos sąjungai, kad taikomi standartai ne žemesni nei nuotekas tvarkant centralizuotai. Duomenis į sistemą apie paimtą, vandentvarkos įmonėms perduotą nuotekų kiekį turėtų suvesti paslaugas teikiančios įmonės. Anot ministerijos sistema būtina ir gerinant paviršinių vandenų kokybę.
Anot ministerijos vėliau ši sistema taps ir kontrolės įrankiu.
„Aptarnavimo dažnumo parametras du kartais per metus tai tie faktai aptarnavimo bus fiksuojami sistemoje, jei tas faktas neįvyks tai bus pirmas skambutis ar raudona lemputė kontroliuojantiems pareigūnams“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Skatinant jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos pats tinklas plečiamas, tiesiami nauji vamzdynai. Anot vandens tiekėjų asociacijos diegti individualiai besitvarkančių nuotekų sistemą reikalingas, tačiau keletą metų pavėluotas sprendimas. Anot jų būtina ir griežtesnė teršėjų kontrolė.
Už netinkamą nuotekų tvarkymą gali grėsti bauda iki 300 eurų.
