Kai Jungtinėse Valstijose buvo pripažinta santuokos lygybė, žmonės pajuto palengvėjimą, interviu portalui LRT.lt sako Jessica Stern, JAV prezidento Joe Bideno paskirta specialioji pasiuntinė LGBTQI+ asmenų žmogaus teisėms remti. Anot J. Stern, santuokos lygybė padaro šeimas ir santuokos institutą stipresnius.
JAV prezidentas J. Bidenas paskyrė J. Stern JAV specialiąja pasiuntine LGBTQI+ asmenų žmogaus teisėms remti. J. Stern vadovauja Jungtinių Valstijų Valstybės departamento politikai, susijusiai su LGBTQI klausimais.
J. Stern darbo dalis – rengti strategijas regioninėse ir daugiašalėse institucijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose. Ji taip pat užtikrina, kad į metines žmogaus teisių ataskaitas būtų įtrauktos išsamios ataskaitos apie LGBTQI klausimus visose pasaulio šalyse.
„JAV vertina dvišalius santykius su daugeliu valstybių. Žinoma, dvišaliai santykiai yra stipresni, kai turime bendrų vertybių“, – kalbėdama apie LGBTQI teises, išskirtiniame interviu LRT.lt sako J. Stern.
JAV specialioji pasiuntinė LGBTQI+ asmenų žmogaus teisėms remti J. Stern Lietuvoje lankėsi Vilniuje vykstant „Baltic Pride“.
– Interviu norėčiau pradėti nuo jūsų citatos: „Jungtinės Valstijos nėra tobulos. (...) Tačiau aš matau, kad ši administracija stengiasi kalbėti apie trūkumus, o tai, manau, suteikia mums patikimumo, kai bandome rasti sprendimų Jungtinėse Valstijose ir dirbti palaikydami LGBTQI teises svetur.“ Ar ši administracija deda pakankamai pastangų, kad užtikrintų LGBTQI teises?
– Mes neapsimetame, kad turime visus atsakymus. Neapsimetame, kad homofobija ir transfobija Jungtinėse Valstijose neegzistuoja. Tačiau prezidentas Bidenas labai aiškiai pasakė, kad LGBTQI teisės jo administracijai yra prioritetas, kad jam rūpi LGBTQI žmonės tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visame pasaulyje.
Iš esmės dirbu dėl LGBTQI žmonių saugumo ir orumo visame pasaulyje. Jei tai būtų paprasta, man nereikėtų dirbti savo darbo. (...) Manau, tai man padeda palaikyti dialogą su kitų šalių vyriausybėmis visuose pasaulio regionuose dėl bendros darbotvarkės – kaip mūsų šalys gali būti saugesnės, labiau klestinčios ir palaikančios visus žmones.
Ir man labai patinka, kad žinia, kurią galiu perduoti, turi atgarsį visame pasaulyje: kai LGBTQI žmonės yra priimami kaip valstybės dalis, tada klesti ir pati šalis.
– Suprantu, kad situacija kiekvienoje valstybėje skiriasi, tačiau kaip įvertintumėte LGBTQI žmonių teises pasaulyje? Kurios šalys matomos kaip lyderės, o kuriose situacija turėtų labiausiai keistis?
– Iš tiesų niekada nereitinguoju valstybių, kadangi pasaulyje nėra nė vienos šalies, kuri tobulai užtikrintų LGBTQI žmonių įtrauktį. Vieta, kurioje gyveni, kurioje esi nesaugus, tau gali būti blogiausia vieta žemėje. Tačiau sakyčiau, kad yra gerųjų ir blogųjų praktikų.
Vieta, kurioje gyveni, kurioje esi nesaugus, tau gali būti blogiausia vieta žemėje.
Ką galime laikyti blogiausiomis praktikomis? Tai gali būti LGBTQI žmonių neįtraukimas. (...) Turime kovoti su homoseksualaus statuso ar elgesio kriminalizavimu. Turime kovoti su smurtu prieš transseksualius žmones, turime stengtis nutraukti vadinamosios atvertimo terapijos praktiką, kovoti su „korekcine seksualine prievarta“, nukreipta prieš lesbietes, ar patyčias iš LGBTQI studentų ir jaunuolių. (...)
Kita vertus, yra teisės aktų ir politikos krypčių, kurios, galima sakyti, yra geriausios praktikos pavyzdžiai. Kaip tai atrodo? Nediskriminaciniai įstatymai, apimantys seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar jos išraišką, lyties charakteristikas, lengvus kelius į teisinį socialinės lyties pripažinimą, grindžiamą apsisprendimo principu, kai galima teisiškai pasikeisti lytį ir vardą.
Taip pat turime kalbėti apie visišką LGBTQI porų ir šeimų pripažinimą įstatymu, tai įtraukia viską nuo civilinių sąjungų iki lygiavertės santuokos ir, žinoma, LGBTQI žmonių pripažinimą tėvais. Taigi sąrašą galime tęsti ir tęsti.
– Jūsų manymu, kas vis dėlto yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria LGBTQI žmonės?
– Manyčiau, smurtas yra viena rimčiausių problemų, su ja LGBTQI žmonės susiduria visame pasaulyje. Duomenys yra pasibaisėtini – keliaudama po pasaulį, visuomet žvalgausi duomenų, kokius žmogaus teisių pažeidimus patiria LGBTQI žmonės. Smurtas yra viena pagrindinių iškylančių temų (...), todėl turime rimtai vertinti visuotinę smurto prieš LGBTQI epidemiją.
Kita svarbi problema – diskriminacija darbovietėje ar mokykloje. Tai, kad jaunas žmogus patiria diskriminaciją, sukuria atskirties ratą visam gyvenimui. Taigi mes turime užkirsti tam kelią.
Kita vis iškylanti ir iškylanti tema – nematomumas. Kartais būti nematomam yra gerai – kai niekas apie tave negalvoja, turi tam tikro privatumo. Tačiau tas nematomumas, apie kurį žmonės kalba, yra labai skausmingas ir pavojingas. Tai yra nematomumas šeimose, kai žmonės yra įstumiami į heteroseksualias santuokas, verčiami susitaikyti su savo lytimi.
Kartais jie yra nematomi televizijoje, filmuose ir populiariojoje kultūroje. Jei nematai savęs reprezentuojamo, labai sunku jaustis gerbiamu visuomenės nariu. Žmonės stipriai paveikiami, kai yra nematomi teisės, kai įstatymai nesiima priemonių užtikrinti, kad būtum apsaugotas ir turėtum lygias prieš įstatymą teises.
Šios yra vienos plačiausiai paplitusių problemų, tačiau, žinoma, yra sprendimų visas jas išspręsti.
– Pirmosios LGBTQI eitynės 1970 metais įvyko JAV. Jomis buvo paminėtos Stonewall riaušės, įvykusios prieš metus. Kokį poveikį tai padarė?
– Birželio pirmąją Jungtinėse Valstijose prasideda vadinamasis Pride (pasididžiavimo) mėnuo. Prezidentas Bidenas paskelbė proklamaciją, kuria birželis Jungtinėse Valstijose pripažįstamas Pride mėnesiu.
Visa tai gimė iš 1969 metų Stonewall sukilimo, kai LGBTQI žmonės Niujorko bare (...) atsisakė dar vieną dieną patirti policijos prievartą ir valstybės smurtą. Manau, tai labai svarbi istorijos diena, nes buvo ne vienas kartas, kai LGBTQI amerikiečiai patyrė diskriminaciją ar smurtą, tačiau tai buvo diena, kai jie pasakė „gana“, susivienijo ir kovojo.
Tą dieną parodyta drąsa pagimdė judėjimą. Šis judėjimas už LGBTQI amerikiečių teises atvėrė kelią naujiems įstatymams ir politikai, leido žmonėms pasijausti saugiems darbe ir mokykloje, taip pat maldos namuose, leido LGBTQI šeimoms laisvai vaikščioti gatvėmis. Galiausiai tai padarė JAV stipresnę demokratiją visiems.
– O kokia LGBTQI teisių situacija JAV šiuo metu? Kokiose srityse reikėtų pokyčių?
– JAV vis dar keliauja link to, kad išsiaiškintų, kaip gerbti ir užtikrinti teises visiems LGBTQI amerikiečiams. Tereikia paskaityti naujienas, kad pamatytumėte, jog yra sričių, kuriose Jungtinės Valstijos bando sugrįžti į praeitį ir (...) nusisukti nuo jaunų translyčių žmonių.
Tačiau tai yra atpirkimo ožių ieškojimas. Šie išpuoliai iš tiesų susiję ne su LGBTQI amerikiečiais – jais siekiama jau dabar pažeidžiamas visuomenės grupes paversti atpirkimo ožiais, tikrinti, kiek jų teisės gali būti apribotos. (...)
Šie išpuoliai iš tiesų susiję ne su LGBTQI amerikiečiais – jais siekiama jau dabar pažeidžiamas visuomenės grupes paversti atpirkimo ožiais, tikrinti, kiek jų teisės gali būti apribotos.
Kartais sakome, kad LGBTQI žmonių teisės yra kaip kanarėlė anglių kasykloje. Jei tiki demokratija, tuomet, pamatęs tokius išpuolius, juos atpažįsti ir supranti, kad jie yra visiems kenksmingi, tada dar labiau palaikai LGBTQI žmonių teises ir visų žmonių teises.
– Lietuva taip pat kritikuojama tiek mūsų žmogaus teisių aktyvistų, tiek ekspertų iš užsienio. Kokiose srityse, jūsų manymu, turime labiausiai pasistūmėti į priekį?
– Nesu Lietuvos situacijos ekspertė, tačiau neseniai sugrįžau iš susitikimo su LGBTQI aktyvistais iš Rusijos ir Baltarusijos. Aktyvistai iš Rusijos pasakojo apie vadinamąjį „antigėjų propagandos“ įstatymą Rusijoje ir sukrečiančią jo įtaką, kurią jaučia visi LGBTQI rusai.
Aktyvistas iš Baltarusijos man pasakojo apie iš policijos pareigūnų patirtą smurtą, kai jie sužinojo, kad jis yra gėjus. Tiesą pasakius, kai jie sužinojo, kad jis yra gėjus ir dalyvauja demonstracijose už demokratiją. (...)
Taigi galiu pasakyti, kad buvau labai nudžiuginta, kai sužinojau, kad Lietuvos Seime pirmąjį etapą įveikė Civilinės sąjungos įstatymas. Manau, tai labai svarbus žingsnis į priekį. Labai svarbu, kai LGBTQI poroms ir šeimoms įstatymai suteikia geresnes sąlygas, kai jos gali turėti bendro turto, atstovauti vienas kitam, kai kuris nors serga ir guli ligoninėje.
Taip pripažįstama, kad visos šeimos ir visi žmonės yra svarbūs. Mane džiugina pastarojo meto pokyčiai ir tikiuosi, kad ateityje jų bus daugiau.
– Žinau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, tačiau kartais keliame klausimus, kodėl. Kai kurie sako, kad iki šiol Partnerystės įstatymo nepavyko priimti dėl sovietmečio, kiti – kad to padaryti nepavyko dėl religijos vaidmens. Tačiau kitos šalys, kurių istorija yra panaši į Lietuvos, tokius įstatymus priėmė prieš daug metų. Kaip manote, koks galėtų būti atsakymas į šį klausimą?
– Žinote, santuokos lygybę JAV pasiekė ne per naktį. Daugybę metų vyko judėjimas, reikalavome pripažinimo, kol tai pasiekėme. Viena iš baimių buvo tokia – ar jei Jungtinėse Valstijose pripažinsime santuokos lygybę, daugiau nebebus heteroseksualių santuokų? Ar tai reikš, kad daugiau niekas netaps tėvais? Ar tai reikš, kad nebebus vaikų? Nebegalėsiu būti seneliu?
Tokios buvo žmonių baimės. Tuomet atsirado civilinės sąjungos, Aukščiausiasis Teismas legalizavo lygias santuokas. Žinote ką? Nieko blogo nenutiko. Heteroseksualios poros vis dar įsimyli, vis dar susituokia. LGBTQI poros taip pat įsimyli ir susituokia.
Kai Jungtinėse Valstijose buvo pripažinta santuokos lygybė, žmonės pajuto palengvėjimą. Iki įstatymo priėmimo jie nebuvo tikri, kad galėtų mylėti savo vaikus ar giminaičius, jausti pagarbą savo kaimynams ar kolegoms, nes svarstė, ar jie nėra blogi, ar tai nėra nusikalstama. Kai įstatymas buvo priimtas, meilės sąvoka tarsi pražydo – ne tik pačioms poroms, bet ir visiems, kuriems jos rūpėjo. (...)
JAV iš tiesų vertina partnerystes su tomis valstybėmis, kurios puoselėja panašias vertybes.
Manau, šalis sulaiko baimė. Kadangi daugybė šalių pripažįsta partnerystę, daugybė pripažįsta ir lygias santuokas, iš istorijos žinome, kad nieko blogo nenutinka. Tai tik padaro šeimas, bendruomenes ir netgi santuokos institutą stipresnius.
– O kaip situacija Lietuvoje paveikia Lietuvos, kaip JAV partnerės, kaip Vakarų šalies, įvaizdį?
– JAV vertina dvišalius santykius su daugeliu valstybių. Žinoma, dvišaliai santykiai yra stipresni, kai turime bendrų vertybių. Kaip sakė prezidentas J. Bidenas, žmogaus teisės yra JAV užsienio politikos centre, o LGBTQI teisės – svarbiausias prioritetas.
JAV iš tiesų vertina partnerystes su tomis valstybėmis, kurios puoselėja panašias vertybes, o tai mūsų bendradarbiavimą sprendžiant įvairius klausimus palengvina ir padaro produktyvesnį.
