Seime įregistruotas vadinamasis desovietizacijos įstatymas, kuriuo siekiama iš visų viešų vietų pašalinti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius, informaciją, kuria režimai yra propaguojami. Pagal įstatymo projektą, pripažinus, kad viešuoju objektu propaguojami autoritariniai ar totalitariniai režimai, vaizduojant jų asmenis, simbolius, objektas būtų pašalinamas arba keičiamas. Ši tvarka būtų taikoma ir paminklams, ir skulptūroms, ir aikštėms, ir gatvių pavadinimams.
Desovietizacijos įstatymą, kuris pavadintas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu, Seime ketvirtadienį įregistravo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Teisės akto projektu siūloma drausti propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant: simbolius ar informaciją, kuriais propaguojami režimai; asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu; asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.
Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, kaip teigiama įstatymo projekte, vykdytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) ir savivaldybių institucijos.
Vertinimui, ar viešaisiais objektais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai, būtų sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija, kuri teiktų išvadą LGGRTC direktoriui sprendimui priimti. Savivaldybių institucijos, pagal įstatymo projektą, rinktų informaciją apie viešuosius objektus, kurie galimai pažeidžia įstatymą.
Tarpžinybinė komisija, spręsdama dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, turėtų gauti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento nuomonę, o kai viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla – Teisingumo ministerijos nuomonę.
Galutinį sprendimą dėl to, ar viešasis objektas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai yra, ar juo propaguojama totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų ideologija, dėl to, ar viešąjį objektą reikia pakeisti, ar jį reikia pašalinti priimtų LGGRTC direktorius. Šie direktoriaus sprendimai galėtų būti skundžiami teismui.
Kokie viešieji objektai galėtų būti naikinami, keičiami, jei pripažįstama, kad jais propaguojami autoritariniai, totalitariniai režimai ar jų ideologijos? Tai – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.
Įstatymo projekte numatyta, kad viešasis objektas pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius įstatymo reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. Kitais atvejais viešasis objektas pašalinamas.
Kaip nurodoma teisės akto projekte, įstatymo nuostatos dėl draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas nebūtų taikomos viešiesiems objektams, kurie eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą, naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes, naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.
Siūloma, kad Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d.
Įstatymu nori išvalyti ne tik viešąsias erdves, bet ir galvas
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje įstatymo projektą pristačiusi konservatorė P. Kuzmickienė teigė, kad nepaisant to, jog Lietuva yra nepriklausoma valstybė, joje vis dar matomi autoritarinių režimų ženklai. Dėl to, anot jos, būtina šiuos ženklus naikinti.
„Mes matome kaip tokius propagandinius mygtukus šiandien Ukrainoje ir visame pasaulyje naudoja Putino režimas. Tai nėra tik kažkokios penkiabriaunės žvaigždės ar kitokie sovietinę okupaciją menantys dalykai. Tai yra svarbi žinia, palikta mūsų nepriklausomoj Lietuvoje, kuri iškreiptai pasakoja mūsų išgyvenimus, mūsų patirtą dviejų okupacijų dramą. Tie propagandiniai ženklai turėtų iškeliauti“, – aiškino Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
Ji teigė, kad siūlomas teisės aktas yra ne tik „apie viešųjų erdvių išvalymą, bet ir apie galvų išvalymą“.
„Mums reikia galvoti ne tik, kaip pakeisti ženklą ir nuimti paminką, bet mes turime daugiau pasakoti, kas mums nutiko ir kokią istoriją mes išgyvenome, daugiau kalbėti apie totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus, daugiau pasakoti apie tai mokyklose“, – dėstė parlamentarė.
Mato naudą ir karo prieš Ukrainą kontekste
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos autoritarinių režimų propagavimas nėra suderinamas su Lietuvos konstitucine tradicija. Tai, anot mokslininko, užfiksuota jau 1949 m.
„Yra tokia konstitucinė tradicija, kildinama iš 1949 m. vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos, kad su Lietuvos demokratinės konstitucinės santvarkos pagrindais yra nesuderinami abu totalitariniai režimai, jų idėjų sklaida, kaip, beje, nesuderinama ir su autoritarizmu. Tai logiškai tokie įstatymai įgyvendina tai, kas seka iš mūsų konstitucinių tradicijų“, – pabrėžė D. Žalimas.
Profesoriaus teigimu, paruoštas įstatymo projektas yra tarsi tąsa to, apie ką buvo kalbama ir anksčiau, tai yra totalitarinių režimų simbolikos draudimas, karo nusikaltimų neigimo kriminalizavimas ir pan.
D. Žalimas pažymėjo, kad pastebima, jog Rusijos ir Baltarusijos agresija Ukrainos atžvilgiu turi ryškų ideologinį pagrindą. Anot jo, desovietizacijos įstatymas padėtų kovoti ir su šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos režimų skleidžiama propaganda.
„Ta ideologija yra mišinys sovietizmo su nacistinėmis idėjomis. Iš esmės sovietizmo dalį atspindi visi sovietiniai simboliai, paminklai, kiti ženklai viešosiose vietose, kuriuos šis įstatymas turėtų sukurti prielaidas panaikinti. Tai tam tikra prasme mažinamos galimybės Lietuvoje šitą ideologiją skleisti ir jai pasireikšti“, – komentavo D. Žalimas.
Perspėjo, kad galima susidurti su pilkąja zona
LGGRTC vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė spaudos konferencijoje gyrė desovietizacijos įstatymo projektą dėl to, kad jame plačiau kalbama apie autoritarinių ir totalitarinių režimų propagandos užkardymą.
Vis dėlto, anot jos, teisės aktas, jei bus priimtas Seime, gali susidurti su kliūtimis, kalbant apie jo nuostatų įgyvendinimą.
„Jis (įstatymo projektas – LRT.lt) nepaliečia, neplėtoja to, kaip giliai, kaip plačiai mes vertiname totalitarinių režimų ir sovietinės epochos palikimą. Regimieji ženklai, paminklai – tai yra plika akimi pastebima. Tačiau, pradėjus giliau dirbti su šitais paveldo objektais, neabejoju, kad atsiras didžiulė, plati pilkoji zona, kurioje bus kultūros veikėjų, pavardžių, kurios bus ant ribos, liečiant gatvių pavadinimus“, – svarstė istorikė.
Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad įstatymo projekte nėra kalbama apie Lietuvos visuomenėje sovietų paliktą kitą pėdsaką, tai yra darbininkijos šlovinimą, individo laisvės sumenkinimą, nelygybę.
„Tai vis dar gyva, tai pasireiškia darbdavių, darbuotojų formomis, darbo santykiuose kaip viršininkų ir pavaldinių santykyje“, – aiškino M. Jurkutė.
Tuo metu spaudos konferencijoje dalyvavęs Raseinių rajono meras, konservatorius Andrius Bautronis tikino, kad su desovietizacijos procesais reikėtų eiti toliau, keliant klausimą ne tik dėl mokyklų pavadinimų, bet ir dar labiau koncentruojantis į ugdymo procesus.
„Mes paminklus nukelsime, gatvių pavadinimus pakeisime, bet ką darysime su švietimu, su ugdymo įstaigomis, kurios turi tam tikra prasme Lietuvos komunistų partijos lyderių vardus? Ką darysime? Reikėtų aiškiai įsivardinti, kad tai bus antras ar trečias diskusijos etapas po paminklų, po gatvių pakeitimų“, – sakė jis.
Dėl kiekvienos gatvės spręstų individualiai
A. Bautronis, žurnalistų paklaustas, dėl kokių gatvių pavadinimų Raseiniuose keitimo kiltų klausimas, jei desovietizacijos įstatymas būtų priimtas, neslėpė, jog preliminarus gatvių sąrašas jau yra aptarinėjamas.
„Cvirkos gatvė yra, Liudo Giros gatvė yra, Salomėjos Neries gatvė yra, Pionierių gatvė yra, Melioratorių gatvė yra, Kosmonautų gatvė yra. Šią savaitę mes turėjome susitikimą su miesto seniūnaičiais, tą klausimą iškėlėme“, – sakė jis.
Tuo metu parlamentarė P. Kuzmickienė tvirtino, kad priėmus įstatymą, savivaldybės turėtų peržiūrėti viešuosius objektus ir pateikti tarpžinybinei komisijai sąrašą tų, kurie kelia abejones. Komisija teiktų rekomendacijas LGGRTC dėl sprendimų keisti ar naikinti minėtus objektus.
„Savivaldybės per nustatytą laiką turės peržiūrėti, nuskenuoti savo erdves, gatves ir pasidaryti tokį sąrašą, kuris joms, jų manymu, kelia klausimų. Su tokiu sąrašu kreipsis į komisiją, kuri imsis tai nagrinėti ir teiks atsakymus“, – tvirtino Seimo narė.
Ji pažymėjo, kad kol kas nekalbama apie jokius konkrečius viešuosius objektus, pavyzdžiui, gatvių pavadinimus, kuriuos esą reikėtų keisti. P. Kuzmickienės teigimu, kiekvienas objektas būtų vertinamas individualiai.
„Toks propagandos ir tikslas, kad ženklai buvo, mes prie jų pripratome ir nieko tokio, kad jie šalia mūsų yra. Žmonės galbūt per kasdienius rūpesčius tikrai neturi laiko įsigilinti, negalvoja apie tai, ką iš tikrųjų reiškia jų gatvės pavadinimas. Tam ir yra ta komisija, kuri padės atsakyti į klausimus“, – dėstė P. Kuzmickienė.
