Ketvirtadienį Seimas žengė pirmąjį žingsnį ir po pateikimo pritarė valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tačiau dar laukia ilgas kelias, kol įstatymas galėtų būti priimtas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė teigia, kad šio įstatymo priėmimui koją pakišti gali tiek opozicija, tiek prezidentas Gitanas Nausėda, kuris kol kas tvirtai nepasako savo nuomonės apie įstatymą.
Už Civilinės sąjungos įstatymo projektą balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 49, o 6 susilaikė. Politologė atkreipia dėmesį, kad prieš metus Seime buvęs Partnerystės įstatymo projektas nesusilaukė pakankamai balsų, o tam įtakos galėjo turėti keli faktoriai.
Pirmasis – socialdemokratų ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos palaikymas šiam projektui, tačiau tai nereiškia, kad palaikymas išliks toliau.
„Praktika rodo, pavyzdžiui, socialdemokratai, nepaisant to, kokie dalykai yra įtraukti į jų programą, jie gali pateikimo, svarstymo stadijoje balsuoti už, o priėmimo stadijoje balsuoti prieš. Ar taip nenutiks dabar, aš nežinau, galimybė tokia yra“, – LRT TELEVIZIJAI sako R. Urbonaitė.
Kitas aspektas – galimas opozicijos mobilizavimasis, nes ketvirtadienį balsavime nedalyvavo visi jos nariai. R. Urbonaitė teigia, kad ir pačioje valdančiojoje daugumoje buvo žmonių, kurie nedalyvavo šiame balsavime.
„Galbūt Viktoras Pranckietis persigalvos, nes prieš tai jis, kai buvo Partnerystės įstatymas, susilaikė, dabar apskritai balsavime nedalyvavo, matyt nenorėjo eilinį kartą sulaukti klausimų, kodėl liberalas visiškai išsižada liberalių dalykų“, – aiškina politologė.
Kitas svarbus nežinomasis – prezidento G. Nausėdos pozicija ir jo galimas veto.
„Šiandien (penktadienį – LRT.lt) prezidento paklausus apie šį svarstomą klausimą, jis nesiteikė atsakyti, ką mano, tik ėmė argumentuoti, kad paraleliai yra dar vienas projektas, tai dar viena variacija, jei taip galime pavadinti, su ja jis nėra susipažinęs, todėl nesiima vertinti. Kol kas prezidentas vengia visais įmanomais būdais pasakyti kažką konkrečiau, kaip jis tai mato“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė.
Kitas svarbus aspektas – pats įstatymo projektas, juo nėra patenkinti žmonės, kaip išskiria politologė, į kuriuos jis labiausiai yra orientuotas.
„Mes tarsi einame į kompromisą dėl tų, kuriems tas įstatymas yra mažiausiai aktualus ir aukojame interesą tų, kuriems jis labai aktualus“, – išskiria R. Urbonaitė.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad jei Civilinės sąjungos įstatymo projektas bus svarstomas, jo partija trauksis iš susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos.
„Šita partija, atrodo, gali paaukoti ne vieną valstybei svarbų susitarimą tik dėl savo asmeninių tam tikrų pažiūrų ir įsitikinimų“, – sako R. Urbonaitė.
Portalas LRT.lt primena, kad naujajame Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatoma, kad sąjungą pora registruotų pas notarą. Prieš metus atmestame Partnerystės įstatymo projekte santykius siūlyta įteisinti civiline metrikacija.
Be to, pagal naująjį valdančiųjų siūlymą, civilinę sąjungą sudarę asmenys negalėtų gauti vienas kito pavardės. Pagal pirminį – Partnerystės įstatymo – projektą, partneriai galėjo keisti pavardę.
Civilinę sąjungą sudarantys poros nariai projekte taip pat vadinami „partneriais“, tačiau jų ryšys nebėra vadinamas partneryste – šio žodžio projekte neliko. Nei anksčiau teiktame Partnerystės projekte, nei Civilinės sąjungos įstatyme nėra ir nebuvo kalbama apie vaikų įsivaikinimą ar globą.
