Estija ir Latvija yra numačiusios, kad ateityje visas ugdymas valstybės ir savivaldybių mokyklose vyktų tik valstybine kalba, tai reiškia, kad ir visi tautinių mažumų mokiniai visų dalykų mokysis latvių ar estų kalbomis. Taip siekiama didesnės tautinių mažumų vaikų integracijos. Lietuva nėra užsibrėžusi tokio tikslo.
„Švietimas viena kalba, neskirstant vaikų, yra geriausia priemonė Latvijos gyventojams susivienyti ilgam ir negrįžtamai“, – LRT.lt sakė Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Anita Muižniece.
Latviai vidurinio ugdymo grandyje jau įdiegė ugdymą tautinių mažumų jaunuoliams tik latvių kalba ir yra užsimoję tai plėsti.
Estijos planas yra tautinių mažumų mokyklose šiuo metu išlaikyti 60 proc. ugdymo estų kalba, o iki 2035 metų laipsniškai bus pereinama prie ugdymo estų kalba 100 procentų visose valstybinėse ir savivaldybių mokyklose.
Tiek Estijos, tiek Latvijos švietimo atstovai LRT.lt pabrėžė, kad, laikydamiesi tokios krypties, jie įsipareigoja užtikrinti gimtosios kalbos mokymo ir kultūrinio ugdymo galimybę tautinių mažumų vaikams.
„Sudėtinga lyginti Latviją, Estiją ir Lietuvą šiuo aspektu. Šalys yra skirtingos tautinių mažumų atžvilgiu.
Šiuo metu mūsų prioritetas yra mažinti ugdymo pasiekimų skirtumus visoje Lietuvoje įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ ir skaitmeninės švietimo transformacijos „Edtech“ projektus, peržiūrėti ugdymo programas ir įgyvendinti vidurinio ugdymo programų pokyčius, pritraukti daugiau naujų mokytojų į mokyklas. Todėl nėra būtinybės skubiai pradėti diskusiją dėl ugdymo modelio tautinių mažumų mokyklose“, – sakė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
2020–2021 mokslo metais Lietuvoje aštuoniose savivaldybėse veikė 82 ikimokyklinio ugdymo mokyklos tautinių mažumų kalbomis, o bendrojo ugdymo mokyklų skaičius siekė 95. Iš viso mūsų šalyje yra arti tūkstančio bendrojo ugdymo mokyklų.
Šiais mokslo metais Estijoje veikia 507 bendrojo ugdymo mokyklos, 424-iose iš jų mokoma estų kalba, 20-yje ugdymo kalba yra rusų, 53-ose – rusų ir estų.
Latvijoje šiuo metu yra 678 bendrojo lavinimo mokyklos. Iš jų 140 mokyklų mokomasi rusų ir latvių kalbomis. Be to, 11 mokyklų siūlo programas kitomis kalbomis, tokiomis kaip lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kt.
Vadina sovietiniu palikimu
Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų skaičius pastaraisiais metais iš esmės nekito. Kaip sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė, Lietuvoje daugiausia veikia tokios lenkų, rusų mokyklos, yra ir mišrių įstaigų, kuriose ugdoma keliomis kalbomis, tarkime, rusų ir lietuvių, lenkų ir lietuvių ar visomis trimis.
„Šių mokyklų skaičius yra pastovus, dramatiškų pokyčių nėra. Šiose mokyklose besimokančių vaikų skaičius siekia 32 tūkst. Statistika yra gyva, ji nėra stabili, vaikai išvyksta, atvyksta. Šiemet atvyko daug ukrainiečių vaikų, kai kurie nuėjo mokytis į rusiškas mokyklas. Taip pat atvyko vaikų iš Baltarusijos“, – apie bendrojo ugdymo mokyklas kalbėjo I. Raudienė.
Ukrainiečiai į naujausią statistiką dar neįtraukti, tad po Rugsėjo 1-osios rodikliai keisis.
Kaip aiškino I. Raudienė, ES šalyse tautinių bendruomenių vaikai paprastai lanko ugdymo įstaigas, kuriose ugdymo kalba – valstybinė, taip pat sudaroma galimybė vaikams gimtąja kalba ugdytis neformalaus ugdymo vietose – tarkime, savaitgalinėse mokyklose. Tiesa, yra išimčių, tarkime, Šveicarija, Belgija, ten yra kelios oficialios kalbos.
„O tose šalyse, kur yra viena valstybinė kalba, paprastai ugdymas ir vyksta ta kalba. Išimtis – tarptautinės mokyklos, bet jos nėra valstybinės“, – aiškino ŠMSM atstovė.
Anot jos, toks modelis, koks yra pas mus, palikimas iš sovietinių laikų, ES veikia dar Latvijoje, Estijoje. Taip pat toks modelis įdiegtas Lenkijoje.
Siekiant sukurti vieningą visuomenę, kuri naudotųsi viena informacine erdve, visų svarbiausia yra mokytis viena kalba.
A. Muižniece
„Lenkų pusė labai stipriai palaiko mokymą Lietuvoje lenkų kalba ir yra pasirengusi Lenkijoje gyvenantiems lietuviams veidrodžio principu sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalba“, – kalbėjo I. Raudienė.
Lenkų tautinės mažumos švietimas mūsų valstybėje plėtojamas remiantis Lietuvos ir Lenkijos dvišalėmis sutartimis.
Didina lietuvių kalbos pamokų skaičių
„Šiandien pas mus įstatyme parašyta, kad visų dalykų galima mokytis tautinės mažumos kalba, išskyrus, žinoma, lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietiškumo“, – sakė ŠMSM specialistė.
Lietuva tokio tikslo, kaip kaimynės Latvija ir Estija, – pereiti prie visuotinio ugdymo valstybine kalba, nėra apsibrėžusi. Tiesa, didinamas lietuvių kalbos valandų tautinių mažumų ugdymo įstaigose skaičius, privalomos tampa ugdymo lietuvių kalba valandos ikimokyklinio ugdymo grandyje, ko iki šiol nebuvo.
„Oficialiai dokumentuose to nėra. Tai būtų politinis sprendimas. Šios Vyriausybės yra numatyta diegti dvikalbį mokymo modelį, kad vaikai vartotų kuo daugiau lietuvių kalbos. Tam tikri žingsniai yra padaryti. Nuo šių metų tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsirado privalomas lietuvių kalbos mokymas, tai reiškia, kad per tas valandas kuriama lietuvių kalbos aplinka. Iki šiol tokio reikalavimo nebuvo, buvo tik priešmokykliniame ugdyme. Padidintas lietuvių kalbos valandų skaičius priešmokykliniame ugdyme“, – aiškino I. Raudienė.
Pasak specialistės, kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis kalbos, tuo geriau būna pasirengę mokytis lietuvių kalba. Be to, anot jos, faktas, kad daugiau kalbinės aplinkos reikia ir vyresnėse klasėse. I. Raudienė sako, kad ugdymo planuose, kurie dabar baigiami rengti, turėtų didėti lietuvių kalbos pamokų skaičius.
Manau, kad nuo pirmos iki ketvirtos klasės reikėtų truputėlį palengvinti programą arba mokymo metodus, o paskui viskas išsilygina.
B. Petkevič
„Nepakanka penkių ar šešių valandų, kad vaikai gerai išmoktų lietuvių kalbą ir paskui lygiavertiškai su tais, kurie kalba lietuviškai, išlaikytų egzaminus. Jiems yra sunku, jie patiria daug problemų. Ir rezultatai nėra geri“, – kalbėjo I. Raudienė.
Kol kas vertinant tautinių mažumų mokyklų egzaminų užduotis taikomas kompensavimo mechanizmas, t. y. leidžiama padaryti daugiau klaidų. Šio mechanizmo galiojimas, sulaukus prašymų, 2020 metais buvo pratęstas iki 2022 metų rudens.
Inspektorė: bėda, kad gimusieji Lietuvoje nepakankamai moka valstybinę kalbą
Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė sakė, kad didelė bėda, kai Lietuvoje gimę vaikai kartais į mokyklą ateina nemokėdami valstybinės kalbos. Ji pabrėžė, kad kalbos mokymas yra itin svarbus ankstyvajame amžiuje, tuomet ir pasiekiama aukštų rezultatų. Tiesa, anot specialistės, yra nemažai atvejų, kai kitakalbiai tėvai moka už papildomas lietuvių kalbos pamokas savo vaikams, kad jiems nekiltų keblumų mokantis, o vėliau laikant egzaminus, stojant į aukštąsias mokyklas.
„Jei vaikas negirdi valstybinės kalbos, o neretai taip būna, jis neturi sąlygų plėsti lietuvių kalbos žodyno“, – aiškino pedagogė.
Ji tikra, kad paveiku būtų, jei bent 50 proc. laiko ugdymo įstaigoje būtų skiriama ugdyti lietuvių kalba.
„Taip būtų pralaužiami ledai. Jei žodynas siauras, kyla daugiau bėdų – ir skaitymo, ir skaitomo teksto suvokimo“, – aiškino specialistė.
Pasak D. Jakavonytės-Staškuvienės, šioje situacijoje galima įžvelgti ir dar vieną aspektą – nuostatų.
Norint, kad žmonės būtų pilietiški ir kad jų nuotaikos būtų kuriančios valstybę, pirmiausia visi turi susikalbėti ta pačia kalba.
D. Jakavonytė-Staškuvienė
„Bėda, kad gimusieji Lietuvoje nepakankamai moka valstybinę kalbą. Tai jokia paslaptis. Mokytojai pasakoja, kad kartais Ukrainos vaikai vos per du mėnesius išmoksta daugiau nei kai kurie gimusieji Lietuvoje – per kelerius metus. Tai ir nuostatų klausimas“, – kalbėjo D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ji sakė, kad pravartu būtų tautinių mažumų mokyklas keisti į bendruomenės mokyklas.
„Kalbu apie mažas gyvenvietes, kur vieno namo vaikai eina į tris skirtingas mokyklas, nors galėtų visi eiti į tą pačią mokyklą. Galbūt galima turėti atskiras – lenkišką, lietuvišką, rusišką – klases, bet tai būtų viena bendruomenė“, – siūlė D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ji pabrėžė, kad nemažai vietovių jau nebeliko tradiciškai suprantamų tautinių mažumų mokyklų, be to, tautinės bendruomenės organizuoja papildomai ir lietuvių, ir gimtosios kalbos pamokas šeštadieninėse mokyklose, kai kur mokyklose naudojami lietuviški vadovėliai.
„Norint, kad žmonės būtų pilietiški ir kad jų nuotaikos būtų kuriančios valstybę, pirmiausia visi turi susikalbėti ta pačia kalba“, – įsitikinusi specialistė.
Ji tikra, kad priimant sprendimą valstybiniu lygiu reikia rimtai ištirti, kaip kitakalbiams vaikams pavyksta išlaikyti egzaminus.
Mūsų pareiga – užtikrinti kokybišką išsilavinimą estų kalba visiems.
K. Koik
„Reikėtų giliau paanalizuoti atskirų rajonų kontekstą ir pasižiūrėti, galbūt tiesiog, be politinio sprendimo, galime sudaryti sąlygas valstybinę kalbą vaikams išmokti. Nors kol kas dažnai matome, kad išmoksta, bet nepakankamai“, – svarstė D. Jakavonytė-Staškuvienė.
Ji sakė, kad kol kas sudarome sąlygas išmokti geriau gimtąją kalbą nei valstybinę. Be to, specialistė dvejojo, ar, net skirdami privalomas lietuvių kalbos valandas ikimokykliniam ugdymui, užtikriname, kad jos yra veiksmingos, nes ne visi vaikai kol kas lanko ikimokyklinio ugdymo grupes.
„Norėčiau, kad būtų daugiau dėmesio lietuvių kalbai skiriama, galvojant apie visus Lietuvos vaikus. Bet kada mes ryšimės tai padaryti, yra atviras klausimas“, – sakė ekspertė.
Petkevič: reikėtų natūralaus bendravimo valstybine lietuvių kalba
Seimo narė Beata Petkevič, iškelta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, sako, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams kyla problemų dėl lietuvių kalbos mokėjimo, mat jiems stinga įgūdžių, įgyjamų, kai daug laiko leidi lietuviškai kalbančioje aplinkoje. Vis dėlto, anot jos, bent pradinukams reikėtų palengvinti lietuvių kalbos mokymo programą, o abiturientams bent jau kol kas taikyti vadinamąjį kompensavimo mechanizmą, kai vertinant egzamino užduotį nuleidžiama reikalavimų kartelė.
Seimo narė sakė, kad Lietuvoje yra mokyklų, kuriose drauge mokosi ir lietuviai, ir lenkai.
„Tarkime, Dieveniškėse lietuvių ir lenkų mokyklos yra viename pastate. Dėl mokinių stokos vienuoliktos ir dvyliktos klasės turi jungtis. Tad ten yra tas modelis, apie kurį kalbate. Pamokos ten vyksta lietuvių kalba, bet lenkų moksleiviai atskirai mokosi lenkų kalbos. Tai nebūtų didelė naujiena.
Kita vertus, jei aš, kaip mama, leisčiau vaiką į lenkišką mokyklą, norėtųsi, kad dauguma dalykų būtų dėstoma lenkiškai“, – sakė Seimo narė.
Mūsų vaikai išmoktų bendrauti lietuvių kalba, o lietuvių mokyklų vaikai pamatytų, kad tautinės mažumos nėra kažkokios kitokios, kad tai tie patys Lietuvos vaikai.
B. Petkevič
Ji įžvelgia problemą, kad į mokyklą ateina skirtingo lietuvių kalbos mokėjimo lygio vaikai.
„Dabar yra taip, kad lietuvių kalbos mokoma nuo pirmos klasės. Egzaminas yra toks pat kaip lietuvių mokyklos. Deja, pirma ir pagrindinė problema yra socialiniai ir ekonominiai veiksniai, jie tikrai veikia mūsų moksleivius. Mes matome, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra būtent tai, kad aplinka yra lenkakalbė arba rusakalbė, todėl labai sunku pradėti mokytis lietuvių kalbos nuo pirmos klasės. Į pirmą klasę ateina tikrai skirtingo lietuvių kalbos mokėjimo lygio moksleiviai“, – kalbėjo B. Petkevič.
Ji sakė, kad būna ir taip, kad vaikai vedami į lietuviškus darželius, o paskui jau – į lenkiškas mokyklas.
„Kai ateina į pirmą klasę, lietuvių kalbos mokėjimo lygis būna skirtingas, yra didelių netolygumų“, – sakė Seimo narė.
Be to, ji pabrėžė, kad tautinių mažumų mokiniams tenka didelis krūvis, mat jie vienu metu mokosi ir lietuvių, ir gimtosios kalbos.
Parlamentarė įsitikinusi, kad problemas padėtų spręsti galimybė tautinių mažumų mokyklų mokiniams įsitraukti į natūralią lietuvių kalbinę aplinką.
„Reikėtų natūralaus bendravimo valstybine lietuvių kalba, nes tikrai dėl aplinkos vaikai, moksleiviai neturi tokios galimybės. (…) Lietuvių kalbos patrauklumą galima didinti jau ankstesnėse klasėse, bendraujant su kitų mokyklų vaikais, to labai trūksta. Turiu tokią idėją ir sumanymą, kad lietuvių mokyklos, tarkime, Radviliškio, Utenos, Klaipėdos, galėtų bendrauti, bendradarbiauti su lenkų ar rusų mokyklomis. Tai būtų labai įdomus ir apibusiškai naudingas projektas: mūsų vaikai išmoktų bendrauti lietuvių kalba, o lietuvių mokyklų vaikai pamatytų, kad tautinės mažumos nėra kažkokios kitokios, kad tai tie patys Lietuvos vaikai“, – kalbėjo Seimo narė.
Taip pat, pasak jos, būtina skleisti Lietuvos kultūrą, kad ir per lietuvišką muziką.
„Pirmoje–ketvirtoje klasėje reikia to patrauklumo. Kai vaikas ateina į pirmą klasę, krūvis yra per didelis ir tai, tai ir tėvų nuomonė, atbaido mokytis lietuvių kalbos – tie nežinomi žodžiai, tekstai yra nelengvi, ir lietuvių vaikams kartais yra sunkoka, o lenkakalbiams, rusakalbiams – trigubai. Manau, kad nuo pirmos iki ketvirtos klasės reikėtų truputėlį palengvinti programą arba mokymo metodus, o paskui viskas išsilygina. Taip ir yra. Mano amžiaus žmonės lietuvių kalbos buvo mokomi nuo penktos klasės, ir išmokome“, – aiškino B. Petkevič.
Ji mano, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams per egzaminus ir toliau turėtų būti taikomas kompensavimo mechanizmas.
„Nuo tada, kai lietuvių kalbos egzaminas tapo vienodas visiems, nematome, kad rezultatai pagerėjo. Daugiausia yra žmonių, išlaikiusių tarp 16 ir 35 procentų.
Manau, kad išlygų reikia, nes jos duoda nors kokį šansą, kad mūsų vaikai išlaikys egzaminą ir turės galimybę įstoti į aukštąjį mokslą“, – sakė B. Petkevič.
Ministrė: visuomenės integracijai reikalingas visavertis išsilavinimas latvių kalba
Latvijoje šiuo metu yra 678 bendrojo lavinimo mokyklos. Iš jų 77 proc. dėstoma tik latvių kalba. 140 mokyklų mokomasi rusų ir latvių kalbomis. Yra ir dvikalbę sistemą turinčių mokyklų, ir tik tautinių mažumų programas įdiegusių, kur, žinoma, latvių kalba daugiau ar mažiau yra privaloma.
Be to, 11 mokyklų siūlo programas kitomis kalbomis, tokiomis kaip lenkų, ukrainiečių, baltarusių ir kt.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1998 m. Latvijoje veikė 340 mokyklų, kuriose ugdymo kalba buvo rusų. Nuo tada iki šių dienų tokių mokyklų skaičius sumažėjo iki 140. Latvijos ministerijos duomenimis, nuo 1998–1999 m. rusiškų ir dvikalbių mokyklų dalis tarp visų Latvijos mokyklų siekė 32 proc., o 2020–2021 metais šis rodiklis sumažėjo iki 20 proc. Mažėjo ir mokyklų, kuriose ugdoma latvių kalba.
Kaip pabrėžė Latvijos švietimo ir mokslo ministrė A. Muižniece, jau kuris laikas tautinių mažumų vidurinėse mokyklose laipsniškai pereinama prie ugdymo latvių kalba (nuo 2021–2022 m. vidurinės mokyklos 10–12 klasėse mokymas vyksta valstybine kalba). O štai ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose tam tikra dalis ugdymo vyksta tautinės mažumos kalba.
„Siekiant sukurti vieningą visuomenę, kuri naudotųsi viena informacine erdve, visų svarbiausia yra mokytis viena kalba.
Visuomenės integracijai reikalingas visavertis išsilavinimas latvių kalba. Siekiant sanglaudos, bendrų interesų yra svarbu, kad vaikai ir jaunuoliai mokytųsi tos pačios kalbos ikimokyklinio ir vidurinio išsilavinimo segmente.
Netgi drįsčiau teigti, kad švietimas viena kalba, neskirstant vaikų, yra geriausia priemonė Latvijos gyventojams susivienyti ilgam ir negrįžtamai. Šiuo metu kovojame su mūsų pačių atstovų neadekvatumo atkurtos nepriklausomybės pradžioje pasekmėmis“, – kalbėjo Latvijos švietimo ir mokslo ministrė A. Muižniece.
Latvija planuoja, kad 2023–2024 metais visi 1, 4 ir 7 klasių mokiniai mokysis valstybine kalba, 2024–2025 metais tai apims visas klases iki 8 klasės imtinai, o nuo 2025 metų prie mokymo valstybine kalba bus perėję visi mokiniai. Ilgainiui tokia tvarka bus taikoma ir ikimokyklinio ugdymo grandyje.
„Bus išlaikytos galimybės mokytis mažumų kalbos ir kultūros disciplinų“, – pabrėžė ministrė.
Estų planas – šimtaprocentinis ugdymas valstybine kalba
Estija yra numačiusi konkretų terminą, iki kada visiškai pereis ir prie visuotinio tautinių mažumų vaikų ugdymo valstybine kalba.
Šiais mokslo metais Estijoje veikia 507 bendrojo ugdymo mokyklos, 424-iose iš jų mokoma estų kalba, 20-yje ugdymo kalba – rusų, 53-ose – rusų ir estų. Yra ir 4 mokyklos, kuriose mokoma anglų kalba.
2017–2018 metais ugdymo įstaigų šioje kaimyninėje šalyje buvo atitinkamai 515, 431, 24 ir 51.
Estijos švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu remia šešias Ukrainos nacionalinių kultūros asociacijų laisvalaikio mokyklas (sekmadienines mokyklas), kurios kreipėsi finansinės paramos.
Estijos pagrindinėse mokyklose paplitęs ankstyvojo įtraukiojo kalbinio mokymo modelis ir vėlyvojo įtraukiojo kalbinio mokymo modelis. Ankstyvojo atveju iki pat pagrindinės mokyklos pabaigos bent 60 proc. ugdymo vyksta estų kalba. Vėlesnio įtraukiojo kalbinio ugdymo modelis diegiamas nuo pagrindinės mokyklos 5 ar 6 klasės. Visoje programoje estų kalba ir estų kalba dėstomi dalykai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. mokymo programos.
Mokyklos steigėjas gali laisvai rinktis ugdymo kalbą, nepriklausomai nuo to, ar tai savivaldybės, ar privati mokykla.
„Manome, kad turi būti remiamas mokinių gimtosios kalbos ir kultūros mokymasis, nes tai prisideda prie užsienio kalbų įsisavinimo. Mūsų pareiga – užtikrinti kokybišką išsilavinimą estų kalba visiems“, – aiškino Estijos švietimo ir mokslo ministro patarėja Kade Koik.
Šiuo metu Estijos planas yra tautinių mažumų mokyklose išlaikyti 60 proc. ugdymo estų kalba, o iki 2035 metų laipsniškai bus pereinama prie ugdymo estų kalba 100 procentų visose valstybinėse ir savivaldybių mokyklose.
„Tai darysime pasitelkdami įtraukųjį kalbos mokymo modelį, panardinimą į kalbą, geriausius rezultatus toks modelis duoda ankstyvajame ugdyme“, – sakė K. Koik.
