Seime svarstomas pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas sukėlė nemažai ginčų. Nors pataisoms parlamentarai linkę pritarti: už pataisas antradienį balsavo 63 Seimo nariai, 14 prieš ir 21 susilaikė, dėl jo ne kartą išsakyta abejonių.
Kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas išsakė įtarimus, esą naujas įstatymas atveria kelią surogatinei motinystei. Diskusijų apie ją Lietuvoje būta, tačiau kol kas tokia praktika draužiama.
Kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas išsakė įtarimus, esą naujas įstatymas atveria kelią surogatinei motinystei. Diskusijų apie ją Lietuvoje būta, tačiau kol kas tokia praktika draužiama.
„Kodėl sutuoktiniai turėtų sutikti su embrionų panaudojimu donorystei? Todėl, kad taip žingsnis po žingsnio yra ruošiama dirva surogacijai. Netgi Europos Parlamentas, gana liberaliai suvokiantis žmogaus teisę surogacijos atveju, ne kartą savo rezoliucijose yra paminėjęs, jog, kaip teigiama Hagos konvencijoje, surogacija yra ne kas kita, kaip moters kūno ir jos reprodukcinių organų išnaudojimo forma, ir ją pasmerkęs kaip žeminančią moters orumą, nes moters kūnas ir jos reprodukcinės funkcijos paverčiamos preke“, – sakė jis.
TaIgi, ką numatytų atnaujintas įstatymas ir kas ta embrionų donorystė?
Pataisos, kurios sėkmingai skinasi kelią Seime, pirmiausia numato, kad nebeliks prievolės embrionus saugoti amžinai. Numatoma, kad embrionus galima sunaikinti, jei praėjo dešimt metų po apvaisinimo.
Su Aidu Gedvilu komentarui susisiekti nepavyko, tačiau vienas iš pataisų rengėjų, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka patvirtino, kad įstatymas nenumato surogatinės motinystės.
„Tai visiškas nesusipratimas, tokie vertinimai rodo, kad kai kurie Seimo nariai neperskaitė įstatymo projekto. Šis įstatymas visai nekalba apie surogatinę motinystę, jokio ryšio nėra ir neįmanoma niekaip pritaikyti šio įstatymo nuostatų“, – sakė jis.
Šiuo metu įstatymai draudžia surogatinę motinystę – susitarimus, kai moteris išnešioja ir pagimdo kūdikį, tačiau atsisako teisių į jį, ši nuostata nesikeičia. Embrionai negali būti ir komercinių santykių objektas. Įstatymas numato, kad dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik moteriai ir su ja gyvenančiam sutuoktiniui ar partneriui, išskyrus išimtis dėl sveikatos sutrikimų.
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad ji taip pat girdėjo nuogąstavimų dėl to, kad įstatymas bus panaudotas tos pačios lyties vaikų susilaukti norinčių asmenų arba surogatinei motinystei ir tai nėra tiesa. Ją po Seimo posėdžio sukritikavo ir A. Gedvilas, tačiau Seimo narė pabrėžė, kad su frakcijos kolega nekonfliktuoja.
„Laiškų esu gavusi iš gyventojų <...> Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis kalba apie skirtingų lytinių ląstelių sujungimą, kad pagalbinis apvaisinimas galimas tik tarp moters ir vyro, kad reikalingos skirtingos lytinės ląstelės“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat aiškino, kad pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti norintys asmenys turi kartu gyventi, būti įteisinę savo santykius, taIgi, pagalbinio apvaisinimo įstatymas nekalba apie vienos lyties poras, gyvenančias kartu ir yra skirtas heteroseksualioms poroms, patiriančioms nevaisingumą.
Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisos yra priimtos dėl dviejų priežasčių, visiškai nesusijusių su surogatinės motinystės klausimu.
„Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas neturi nieko bendro su surogatine motinyste <...> Pačios skubiausios pataisos – dėl amžino embrionų šaldymo panaikinimo, o kita – dėl reprodukcijos išsaugojimo žmonių, kurie susiduria su onkologinėmis ligomis“, – atkreipė dėmesį ji.
Pasak M. Danielės, įstatymo pataisos bus skirtos tam, kad asmuo, net jei yra nepilnametis, jei jam taikomas gydymas, galintis paveikti vaisingumą, galėtų užšaldyti lytines ląsteles.
Įstatyme numatyta ir donorystė: jei embriono atsisako sutuoktiniai arba partneriai, nuo apvaisinimo pradžios turi būti praėję dveji metai ir galioja sveikatos apsaugos ministro nustatytos taisyklės.
„Donorystė ir dabar egzistuojančiame įstatyme numatyta, kad laikyti embrionai gali būti donuojami, jei patiems sutuoktiniams nereikia. Bet donuojami gali tik pagal įstatymu nustatytas nuostatas, tai, kas yra nustatyta įstatyme, O įstatyme aiškiai pasakyta, kad tai turi būti savo santykius pagal Lietuvos teisės aktus įteisinę sutuoktiniai arba pora, vyras ir moteris, kitų variantų nėra. Kūrimas baubų tuščioje vietoje tik demonstruoja nesupratimą, nesigilinimą į įstatymo nuostatas“, – sakė A. Lydeka.
LRT.lt antradienį gavo ir Seimo nario Aido Gedvilo papildomą komentarą apie savo išsakytus teiginius, pateikiame jį.
„Posakis „žingsnis po žingsnio yra ruošiama dirva surogacijai“ nereiškia, kad įteisinama surogacija, tačiau tai yra dar vienas žingsnis link to. Kas tai gali paneigti? Tik laikas parodys.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 1 straipsnis skamba taip: „Įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo sąlygas, būdus, tvarką, įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų (toliau – sutuoktiniai) arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – partneriai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, taip pat asmenų, kuriems teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises“. Seime jau netrukus bus svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo įteisinama vienalyčių asmenų partnerystė. Todėl, įsigaliojus Civilinės sąjungos įstatymui, naudojantis įteisinta donoryste ir galimybe atlikti pagalbinį apvaisinimą partneriams (o ne tik sutuoktiniams), tai ir bus galima daryti.
Donorystė reiškia, kad embrionas bus naudojamas ne tik embriono donorams, o gimęs vaikas negalės sužinoti kas yra tikrieji jo tėvai, nes lytinio donoro asmens duomenys bus konfidencialūs.
O taip pat 3 straipsnio 7 dalis skamba taip: „Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Kolegė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė komentuoja pradžią, kuri ir man priimtina „Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinio ar partnerio, lytines ląsteles“. Tačiau taip ir lieka neatsakyta kas bus tais išskirtinais atvejais, „kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui“. Tad visi tokie žodžiai „išskyrus atvejus“ ir kelia diskusijas - kas tokiu atveju galės būti donoru ir kam?
Prisiminkime balandžio 26 d. LRT radijo laidą, kurioje dalyvavo Teisininkas Vygantas Malinauskas. Jis teigė, kad „tokie sprendimai atveria kelią ir homoseksualioms poroms susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba“. O Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris Rimantas Gricius teigė, kad „Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyme dėl surogatinės motinystės embrionai galėtų būti naudojami tik išimtinais atvejais“. „Tai buvo formuojama kaip altruistinė surogatinė motinystė, tai reiškia, kad moteris, kuri išnešios kūdikį, už tai nieko negaus. Tai būtų skiriama tik toms moterims, kurios dėl tam tikros ligos visiškai negali išnešioti nėštumo, kurioms yra pašalinta gimda dėl ligos ir panašių dalykų“. Belieka tikėtis, kad gydytojas ir po penkių metų savo žodžius galės pakartoti. Dažnai sakoma, kad įstatymuose paliekama spragų. Palaikau šeimas, kurios susiduria su vaisingumo problemomis, tačiau saugikliai turi būti sudėti“.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas nėra susijęs su surogatinės motinystės įteisinimu Lietuvoje, sako įstatymo pataisų projekto rengėjai. Jie atkreipia dėmesį, kad pataisos būtų skirtos embrionų saugojimo laiko trumpinimui ir galimybei lytines ląsteles užšaldyti asmenims, kuriems gresia netekti vaisingumo.
