Juokaujama, kad gerų išminuotojų niekas nepastebi, o blogus išgirsta iš toli. Nors sprogdinimo darbai kariuomenėje yra pakankamai specifinė sritis, tai yra labai svarbus, reikalaujantis daug patirties ir atsakomybės darbas, mūšio lauke galintis turėti ne tik taktinę, bet ir operacinę reikšmę.
Susprogdintas strategiškai svarbus tiltas, pastatas arba kitas objektas gali nulemti konflikto eigą, tačiau tam reikalingi specialistai, gebantys atlikti sprogdinimo darbus. Tad kas yra tie sprogdinimo darbų specialistai ir kodėl jie yra svarbus elementas šiuolaikiniame kare?
Šios savaitės Locked N‘ Loaded „Patrulio bazės“ tinklalaidės epizode Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Standartinių sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Kazimiras Bogdanas ir sprogdinimo darbų specialistas atsargos vyresnysis seržantas Rimvydas Matuzonis plačiau pasakoja apie pavojingą, tačiau labai atsakingą ir svarbią sprogdinimo darbų sritį.
Laidos svečiai paneigia nuomonę, kad karo inžinierius gali daryti iš esmės viską – minuoti, sprogdinti, neutralizuoti sprogmenis ir atlikti eilę kitų užduočių. Nors kai kuriuos sprogdinimo darbus gali atlikti kvalifikuoti karo inžinieriai, specialistai teigia, kad su sprogmenų neutralizavimu susijusius darbus atlieka tik išminuotojai, todėl tai yra dvi atskiros specialybės su skirtingomis funkcijomis. Laidos pašnekovai didelį dėmesį skyrė karui Ukrainoje, kurį jie vertina iš ilgalaikės perspektyvos – jų nuomone, Ukrainos teritorijos išvalymas nuo sprogmenų truks labai ilgus metus.
Išminuotojai taikos metu yra arčiausiai karo
Pasak kpt. K. Bogdano, sprogdintojas yra karys, kuris turi teisę naudoti sprogmenis įvairiose formose ir tai yra kvalifikacinis rengimas, dažniausiai reikalaujantis ne vieno kurso baigimo. Lietuvos kariuomenėje pagrindinės yra dvi specialybės – karo inžinieriaus ir sprogmenų neutralizavimo specialisto (išminuotojo) – kurios kvalifikuotai gali vykdyti sprogdinimo darbus, tačiau pastarieji išsiskiria ir kita savybe.
„Išminuotojų paskirtis kitokia operaciniame paveiksle – išminuotojai daugiau dirba su sprogmenų neutralizavimu ir ypatingai vėlesnėse konflikto stadijose. Tuo tarpu karo inžinieriai yra priešakinėse linijose ir atlieka sprogmenų arba minų dėjimą, minų laukų įrengimą“, – aiškino karininkas.
R. Matuzonis taip pat atkreipia dėmesį į sprogdinimo darbus atliekančių karių kompetencijas ir žinias. Sprogdinimo darbai atliekami grupėse mažiausiai po du žmones, todėl tarpusavio pasitikėjimas, tvirtas tikėjimas savo veiksmais yra ypatingai svarbus.
„Tau gyvybę gali kainuoti ne tavo klaida, o tavo partnerio. Tu turi pasitikėti juo ir žinoti kiek ir ką jis žino. Jei jis žino nepakankamai, tu turi pats ir dirbti, ir jį prižiūrėti“, – teigė atsargos karys.
Kita svarbi užduotis, tenkanti šią kvalifikaciją turintiems kariams, yra neplaniniai standartinių sprogmenų neutralizavimo darbai, kitaip tariant – nuo karų likusių sprogmenų neutralizavimas. Laidos pašnekovai pažymi, kad tokių pranešimų vis dar yra gaunama pakankamai daug.
„Žmonės skambina policijai aptikę daiktus, panašius į sprogmenis, likusius nuo karo. Tai yra specifinių ir plačių kompetencijų reikalaujančios užduotys. Kariai turi įvertinti aplinką, esančią struktūrą, žmones, kurie kartu su jais dalyvauja, įvertinti civilinius dalykus ir eiti prie sprogmens, jį identifikuoti ir priimti drąsius sprendimus, susijusius su to sprogmens neutralizavimu. <…> [Standartinių sprogmenų neutralizavimo] padalinys turi šarmą, kad turime galimybę atlikinėti užduotis, kurios parodo realų karo veidą ir kokią įtaką mūsų žemei turėjo Pirmasis, Antrasis pasauliniai karai ir ypatingai sovietinė okupacija, kuri nėra akcentuojama“, – teigė kpt. K. Bogdanas.
Sprogdinimo darbų reikšmė įvairiose operacinėse aplinkose
Kalbėdamas apie sprogdinimo darbų specialistų vietą bendrame kovinių užduočių paveiksle, R. Matuzonis pažymi jų svarbą rengiant pasalas. Pasak jo, tinkamai išnaudojant turimas priemones, priešui galima padaryti rimtus nuostolius.
„Jei vadas planuoja pasalą ir turi sprogdintoją, tai pasala bus stipri, čia sprogdintojas gali padėti. Tas pats gynyboje – gali paruošti konvencinių „siurprizų“ ir apsunkinti priešui kelią. Vienas kryptinis valdomas užtaisas, jeigu tinkamai naudojamas ir normaliai suveikia, atitinka apie 20 automatinio ginklo dėtuvių“, – aiškino specialistas.
Pasak atsargos kario, sprogdintojų vaidmuo ne ką mažiau svarbus ne tik aktyvių karo veiksmų metu, tačiau ir kitose konflikto fazėse, kuomet pereinama į ginkluotą rezistenciją. Šioje vietoje pašnekovas akcentuoja žmonių su įgūdžiais svarbą.
„Jei norite pasėti chaosą priešo gretose, rezistencijoje visąlaik galite tai padaryti. Jeigu norite, kad priešas bijotų kur nors eiti, sprogdinimas visuomet padės. Svarbiausia, kad būtų kuo daugiau kvalifikuotų žmonių su įgūdžiais“, – įsitikinęs R. Matuzonis.
Užsienio šalių konfliktų patirtys, ypatingai karai Afganistane ir Irake, iškėlė improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmę. Kpt. K. Bogdanas sako, kad improvizuotų sprogmenų konstravimas priklauso ne tik nuo turimų priemonių, bet ir nuo regiono ir šalies išsivystymo.
„Operacinė aplinka, kalbant apie improvizuotus sprogmenis, priklauso nuo šalies, jos išsivystymo, nuo turimų priemonių, žinių. Irakas ir Afganistanas, jos jau tarpusavyje skiriasi. Viena yra vakarietiškesnė, labiau išsivysčiusi šalis, ten improvizuoti sprogmenys skiriasi. Jei imsime Šiaurės Airijos pavyzdį, ten buvo aukščiausio lygmens išminavimo ir teroristų katės ir pelės žaidimai. Improvizuotuose sprogmenyse yra vadinama iniciavimo priemonė, yra tam tikri standartiniai elementai visuose improvizuotuose sprogmenyse. Afganistane turime paspaudimą, elektros grandinę, aukos sukeliamus iniciatorius. Tuo tarpu Šiaurės Airijoje turi infraraudonuosius spindulius, rentgeno spinduliuotę. Kiekvienoje šalyje vis kitaip“, – teigė jis.
„Nereikia niekada nuvertinti paprastumo. Kartais nueiname į technologijas, bet tas paprastumas kartais mus nubaudžia. Ukrainos pavyzdžiai rodo, kad ten [sprogstamieji užtaisai] paprastai padaryti, bet supranti, kad kažkas vis tiek nukentės“, – pridūrė R. Matuzonis.
Šiame kontekste kpt. K. Bogdanas akcentuoja konvencijų, ribojančių ginkluotės panaudojimą konfliktuose, svarbą. Ypač jis dėmesį atkreipia į minų laukų, kitų sprogmenų žymėjimo reikalingumą.
„Čia yra garbingo karo elementas – tu kariauji pagal tam tikras konvencijas ne tam, kad priešui būtų lengviau, bet kariauji tam, kad galėtum vėliau, po karo, tą vietą tinkamai sutvarkyti ir paruošti civiliniam gyvenimui. Be to, tas žymėjimas išvengia bereikalingų civilių aukų. Kitas dalykas – žiūrint doktriniškai, minų lauko tikslas nėra, kad kažkas į jį patektų ir susprogtų. Minų laukai dažniausiai turi atlikti ardymo, nukreipimo, blokavimo, fiksavimo funkciją, tam kad panaudojant kitas ugnies priemones būtų galima atlikti kitus suplanuotus vado darbus“, – kalbėjo karininkas.
Teritorijos užteršimas sprogmenimis bus didelė Ukrainos problema
Laidos pašnekovai, kalbėdami apie ilgojo laikotarpio karo Ukrainoje pasekmes šalies teritorijai, yra įsitikinę, kad tai bus ilgalaikė problema, nes nemaža dalis teritorijos bus užteršta įvairaus tipo sprogmenimis.
„Skaičiuojama, kad vieneriems metams karo tenka dešimt metų išminavimo. Rusijos kariuomenė Ukrainos teritorijoje neužpildo tarpo tarp padalinių, tai natūralu, kad tas frontas tampa minų lauku, ir tai vienas iš veiksnių, kad tas sprogmenų užterštumas tik didės. Yra požymių, kad konfliktas pereina į pozicinio karo fazę, ir vienintelis būdas išlaikyti [teritoriją] yra būtent šitos priemonės“, – teigė kpt. K. Bogdanas.
Karininkas taip pat akcentuoja, kad Ukrainoje fiksuojama daug pažeidimų, kurie susiję su sprogmenų naudojimu ne pagal paskirtį. Tai, kapitono nuomone, yra akivaizdūs karo nusikaltimų požymiai.
„Ką pastebiu kare – yra pažeidimai, karo nusikaltimai, panaudojimai sprogmenų ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui jei žiūrėtume į Bučą, labai užkliuvo tai, kad yra minos-siurprizai. Pagal konvenciją dėl įprastinės ginkluotės panaudojimo juos tu gali naudoti užminuojant akivaizdžias karines priemones ir karinę aplinką, o jei užminavai, jos turi būti pažymėtos. <…> Ką mes matome, tai ir negyvi žmonių kūnai minuojami, ir civilinė aplinka minuojama, netgi yra palikti civiliniai daiktai, kurie minuojami. Tai yra karo nusikaltimų ženklai“, – kalbėjo kpt. K. Bogdanas.
„Pagrindinis skirtumas [tarp NATO ir Rusijos Federacijos] – NATO šalys stengiasi kariauti demokratiškai, o kita pusė daro viską, nesilaiko jokių konvencijų, jiems svarbu rezultatas bet kokiomis priemonėmis“, – dėstė R. Matuzonis.
Vertindami, kas Ukrainos laukia po karo, laidos svečiai pripažįsta, kad laukia ilgas ir sudėtingas darbas nuo sprogmenų valant iš esmės visą šalies teritoriją.
„Jau yra daroma šiek tiek sprogmenų valymo darbų, kiek tai yra įmanoma. Kalbant vien jau apie kasetines bombas, apie 10 procentų jų nesprogsta, o kiek jų yra iššaudyta, kiek palikta. Kitas momentas – ką mes matome paviršiuje, o [dalis sprogmenų] nuėjo giliau į žemę ir po kažkiek metų iškils. Išvalysime pirmą, aukštą, iškils antras, trečias aukštas. O kiek tai tęsis, priklausys nuo to, kiek dirbs žmonių, kiek pinigų turės tam, nes tai kainuoja daug“, – aiškino atsargos karys.
„Pagal plotą skaičiuojama, kad Ukrainoje apie pusantros Lietuvos ploto yra užteršta [sprogmenimis]. <…> Vienas iš sudėtingiausių momentų bus įvertinti vietoves, jeigu jos nebuvo formalizuotos, nebuvo formuliarų, tikėtina, kad tai atims daug laiko, kol identifikuosi tikslius užterštus plotus“, – teigė kpt. K. Bogdanas.
