Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas LRT RADIJUJE, Lietuvos piliečius ragina išlikti budriems, mat, anot jo, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų, bandydamos verbuoti atvykstančius mūsų šalies gyventojus.
Paklaustas, kokios grėsmės kyla Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Baltarusiją, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Baltarusijai yra labai sunku vykdyti žvalgybinę veiklą Lietuvoje.
„Visų pirma dėl to, kad turime stiprią kontržvalgybinę veiklą Lietuvoje ir atsparią visuomenę. Taigi, dėl to jie (Baltarusijos režimas – LRT.lt) visą savo bandymą verbuoti arba ieškoti kažkokių galimybių gauti priėjimą prie Lietuvos sprendimų priėmimo, prie kažkokios svarbesnės ir rimtesnės informacijos bando veikdami savo teritorijoje“, – sako NSGK pirmininkas.
Pasak L. Kasčiūno, Baltarusijos specialiosios tarnybos šiuo metu „bando verbuoti bet ką, o vėliau bandys ieškoti galimybių tai kaip nors aktyvizuoti ar kaip nors išnaudoti“. Politikas taip pat pastebi, kad norint įvažiuoti į Baltarusiją, reikia pildyti klausimyną, kuriame esti gausybė klausimų, niekaip nesusijusių su kelione.
„Yra reikalaujama informacijos, kuri gali būti jautresnė ir gilesnė. Taip yra žiūrima į žmonių reakcijas, į jų elgesio modelius. Jeigu yra tam tikrų niuansų, už tų niuansų bando kabintis ir vėliau ieškoti priėjimo bei formuoti tam tikrą sąveikos modelį, – dėsto L. Kasčiūnas. – Tai šitoje vietoje mums reikia turėti labai aiškią atsparumo sistemą.“
Dauguma keliaujančiųjų laikosi nuostatos, kad jie yra paprasti piliečiai ir tikrai nebus įdomūs spec. tarnyboms. Anot L. Kasčiūno, toks įsitikinimas yra klaidingas.
„Reikia nepamirši, kad Baltarusijoje veikia vienos stipriausių spec. tarnybų mūsų regione. Labai žmogiška galvoti, kad aš nei valstybės tarnyboje dirbu, nei politikoje, tai niekam aš čia neįdomus. Tai taip galvoti yra neteisinga. Geriausia tokių kelionių (į autoritarinius kraštus – LRT.lt) iš viso vengti, tačiau jei jau važiuojama, tai reikia galvoti, kad nepadaryti kažkokių klaidų, netinkamų niuansų, kuriais galėtų pasinaudoti Baltarusijos režimas“, – Lietuvos piliečiams, galvojantiems apie kelionę į kaimyninę Baltarusiją, pataria NSGK pirmininkas.
Pašnekovas keliaujančiųjų taip pat prašo informuoti Lietuvos saugumo tarnybas, jei jų Baltarusijoje buvo klausiama klausimų, nesusijusių su kelione. „Kuomet žmogus yra statomas į tokią situaciją, kuomet turi kalbėti ne apie kelionės tikslą, o kažką daugiau, tai grįžus iš kelionės prašome informuoti mūsų saugumo tarnybas, o visų pirma – Valstybės saugumo departamentą (VSD)“, – į šalies piliečius kreipiasi L. Kasčiūnas.
Nuo bevizio režimo įvedimo pradžios, balandžio 15 dienos, į Baltarusiją iš Lietuvos išvažiavo 40 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Pasak jo, iki balandžio 15-osios vidutiniškai per parą Lietuvos-Baltarusijos sieną kirsdavo 500 Lietuvos Respublikos piliečių.
„Nuo balandžio 15 d. tokių asmenų padidėjo tris kartus. Per parą balandžio mėnesį (nuo 15 d. – LRT.lt) išvykdavo apie 1200 Lietuvos Respublikos piliečių, o gegužės mėnesį – apie 1500 tokių asmenų“, – pasienio statistiką pristato VSAT vadas ir pažymi, kad didžiausi sienos kirtimo pikai vyksta savaitgaliais, kuomet „Lietuvos Respublikos piliečiai deklaruoja vykstantys aplankyti giminių, tvarkyti kapinių“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis sako, kad tokius išaugusius skaičius lemia ir elementarūs ekonominiai sumetimai. Pasak jo, savaitgaline išvyka į kaimyninę Baltarusiją galima lengvai apsirūpinti pigesniu kuru ir tabako gaminiais. „Tą reikia suprasti ir tai iš dalies paaiškina tuos išaugusius skaičius“, – sako jis.
Tačiau (Baltarusijos – LRT.lt) režimas akivaizdžiai ieško sau tinkamų naudų, teigia V. Jurkonis ir čia pat prisimena gegužės 9-osios minėjimą, kuomet Baltarusijoje buvo suteiktas žodis ir delegacijai iš Lietuvos. „Tokiu būdu yra galimybė skleisti savo propagandą, rodyti neva kitokį paveikslą – transliuoti žinią, kad čia yra visi laukiami. Tik motyvacija, dėl ko jie yra laukiami, gali būti skirtinga, – teigia V. Jurkonis. – Kol kas visos kortos dar nėra atskleistos.
Tokių vaizdų, kokius matėme gegužės 9-ąją, matysime dar daugiau. Bus papildomų reportažų, kad žmonės čia atvyksta dėl kruopų ir t.t. Tokiu būdu baltarusiams bus aiškinama, kad čia kainos taip sukilo, jog visi badauja ir panašiai. Visa tą mes jau esame matę per pastaruosius 10-15 metų ne kartą. Tai kai kuriuos tuos pratimus Baltarusijos režimas tiesiog kartoja.“
Jei nėra milžiniško poreikio, geriau į Baltarusiją nevykti, įsitikinęs VU TSPMI dėstytojas. „Gerai suprantame, kad dabar nėra geras laikotarpis lankyti LDK paveldą, kitas istorines vietas Baltarusijoje. Šiaip ar taip riektų prisiminti, kad Baltarusija yra įsitraukusi į Ukrainos užpuolimą. Baltarusijos režimas teikia paramą Rusijos kariams ir leidžia naudotis savo teritorija.
Taigi, yra daug elementų, kurie rodo, kad nėra nepavojinga vykti tenai. Tačiau suprantama, jei reikia lankyti gimines, kapus, tai čia tokie buitiniai dalykai. Vis tik papildomo atsargumo reikia turėti, nes dabartinė geopolitinė situacija tiesiog diktuoja tai, kad Baltarusijos režimas, deja, yra priešo pusėje“, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas V. Jurkonis.
LRT RADIJAS primena, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams bevizis režimas pratęsiamas iki pat šių metų pabaigos.
Viso pokalbio šia tema klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
