Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Tai BNS patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.Kaip jis pabrėžė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“, rastas ne tik lietuviškas, bet ir vokiškas Akto variantas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ įraše.
„Greta įrišto byloje vokiškojo varianto šalia buvo įsegtas ir lietuviškasis nutarimo variantas su visais 20 aiškiai originalių parašų“, – BNS sakė profesorius.
Jo teigimu, popierius yra perlenktas į keturias dalis, tai patvirtina išvadą, kad jis keliavo paštu. Aktas įsegtas į bylą į kovo mėnesį.
Ieškojo 2 dienas
L. Mažylis sakė, kad ieškoti akto jį paskatino valstybės atkūrimo šimtmečio artėjimas.
„Rimtai nuosekliai Lietuvos mokslininkai šita vokiškąja linija domėjosi, ko gero, nepakankamai. Sumaniau išsiaiškinti, kokie yra Vokietijoje archyvai, kiek jie prieinami. Išaiškėjo, kad ypatingų ribojimų nėra. Parašiau elektroninį laišką į Vokietijos valstybinį archyvą, kad domiuosi šiuo laikotarpiu ir kas man rūpi. Gavau sąrašą bylų, po kurias verta pasirausti, ką ir padariau. Užtruko tik dvi dienas“, – sakė L. Mažylis.
Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“.
Profesoriaus teigimu, bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.
„Džiaugiamės, kad būtent Vokietijos archyve pavyko surasti Vasario 16-osios aktą. Tikiuosi, tai suteiks papildomą impulsą šio laikotarpio tyrimams. Gera dovana valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui“, – BNS sakė Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis.
Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotr.
Dėl autentiškumo neabejoja
Pasak profesoriaus, jis pats dėl dokumento autentiškumo neabejoja.
„Kaip šioks toks ekspertas galiu sakyti, kad nieko nereikia įrodinėti, o kita pusė – diplomatinė. Tikriausiai būtų visiškai supranta ir reikšminga, jei Vokietija leistų tam Aktui pabuvoti Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Panorama“ kalbėjo L. Mažylis.
Lietuvos ambasadorius Berlyne D. Matulionis ketina jau rytoj apsilankyti archyve ir apžiūrėti dokumentą.
„Man asmeniškai nekyla klausimų dėl jo autentiškumo“, – sakė D. Matulionis.
„Pati dokumento forma – nuostabi, visi tie žodžiai, kuriuos visus žinome iš vadovėlių ir dar tie 20 signatarų parašai. [...] Rasti rankraštinę lietuvišką versiją... tai buvo didelis nustebimas, net neatrodė, kad to galima būtų laukti, bet tai yra faktas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Panorama“ džiaugėsi profesorius.
Tikėjosi rasti vokišką Akto variantą
Pasak L. Mažylio, vokiškoji Akto buvimo versija nebuvo gerai ištirta.
„Kiek Lietuvoje pasidomėjau, šalies archyvuose sakydavo, kad vokiškoji trajektorija nėra taip ištirta, kaip būtų galima būtų ištirti“, – sakė L. Mažylis.
Vokietijos archyvuose jis tikėjosi rasti vokišką Akto variantą, bet netikėtai rado abu – ir lietuvišką, ir vokišką.
„Tikėjausi viename iš Vokietijos archyvų atrasti vokišką tekstą. O visa kita vyko neplanuotai sklandžiai. Man atsiuntė 118 psl. bylų sąrašą ir sąrašas buvo chronologinis, buvo mikrofilmuoti archyvai, tie mikrofilmai, kaip jau minėjau, buvo sudėti chronologine tvarka, ir galima buvo paimti tą laikotarpį. Vasario 16 dieną nieko nepavyko rasti, bet intuityviai mąsčiau, kad reikia ieškoti ties ta diena, kai Vokietija pripažino Lietuvos nepriklausomybę – kovo mėnesį. Taip ir buvo“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo mokslininkas.
Būta prielaidų, kad Aktas gali būti Vokietijoje
Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Algimanas Kasparavičius ne kartą yra sakęs, kad Vasario 16-osios akto reikėtų ieškoti Vokietijos archyvuose. Bendraudamas su LRT.lt, jis dar praėjusių metų vasarą tokią prielaidą grindė faktais, kad 1918 m. vasarį Lietuvos taryba, paskelbusi mūsų šalies nepriklausomybę, apie tai iš karto informavo tuometinės Kaizerinės Vokietijos atstovybę Kaune.
Šios šalies diplomatams po Vasario 16-osios akto paskelbimo, kaip spėjo A. Kasparavičius ir jo kolegos istorikai, galėjo būti nusiųstas Akto vertimas į vokiečių kalbą ir lietuviškas originalas.
2016 m. vasarą Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Vytautas Petronis buvo arti tiesos – jis suskaitmenintuose Vokietijos archyvuose buvo radęs 1918 m. Kaune rezidavusių Vokietijos diplomatų laišką savo šalies valdžios atstovams, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę, pasirašydama Vasario 16-osios aktą. Tame laiške taip pat buvo atpasakotas Lietuvai svarbaus Akto turinys. Deja, pernai niekas iš Lietuvos istorijos instituto mokslininkų neturėjo galimybės išvykti ieškoti Vasario 16-osios akto į Vokietiją.
Parengti buvo 2 dokumentai
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.
Akto originalas buvo perduotas J. Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.
„Saugumo sumetimais, kadangi Aktas buvo pasirašytas sudėtingomis sąlygomis, buvo parengti 2 dokumentai. Vienas – tas, kuris yra tikrasis, vadinamas originalas, kuris po to buvo atiduotas Jonui Basanavičiui saugoti, o antrasis – kaip įprasta istoriografijoje vadinti – originalo dublikatas. Jis buvo parengtas iš prastesnio popieriaus ir pateko į Lietuvos Valstybės Tarybos bylas“, – vasario mėnesį laidai „Laba diena, Lietuva“ pasakojo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.
Ambasados nuotr.
D. Mockus: už Aktą, kuris yra Vokietijoje, koncernas nemokės
Verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamas koncernas „MG Baltic“ yra pasiūlęs milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą.
Kaip skelbia 15min.lt, D. Mockus sako, kad už Aktą, kuris yra Vokietijoje, koncernas nemokės.
15min kreipėsi į koncerno „MG Baltic“ vadovą ir savininką Darių Mockų, kurio pasiteiravo, ar pažadas radusiam nepriklausomybės aktą sumokėti milijoną eurų bus įvykdytas.
„Aš nežinau, ar Nepriklausomybės aktas surastas, bet pradėkime nuo to, kad jis turi būti ne archyvuose, o čia. Mes turime išmokėti grąžinę Lietuvai, o ne, kad rastas.
Tai džiugina, bet premija išmokama tik jam patekus į Lietuvą, o ne tai, kad mes žinome ir džiaugiamės, kad jis yra archyve.“
Paklaustas, ar premija bus sumokėta, jei Nepriklausomybės aktas liks Vokietijoje, D. Mockus atsakė: „O už ką tada išmokėt? Mes ne už informaciją sumokam, o fiziškai gavę dokumentą.“
Pasitikslinus, ar premija aktą radusiam asmeniui bus sumokėta, jei Vokietija šį dokumentą Lietuvai padovanos, D. Mockus nurodė: „Čia dabar aš taip jums į tą klausimą neatsakysiu. Jei Vokietija padovanos, tai reikės žiūrėti visas aplinkybes.“
