50-ąjį gimtadienį švenčiantis vienas garsiausių Lietuvos gitaristų Aurelijus Globys įsitikinęs, kad pase įrašyti skaičiai negali turėti reikšmės ieškant laimės ir meilės: savąją jis rado vos prieš penkerius metus. Nors gitaristui teko paneigti apie menininkus kuriamus stereotipus, jo ir verslininkės Ritos Verslovienės meilės istorija – išties verta filmo scenarijaus.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gyventi nuolat skambant gitaros garsams labai romantiška, mylima Aurelijaus moteris Rita šypsosi, kad taip galvoja tik to nepatyrę žmonės.
„Iš pradžių pavargdavau nuo to čirpinimo. Jis išeidavo pirmus metus kitur pagroti. Paskui sako – gal tu man leisk vis dėlto čia įsirengti studiją. Aš tiesiog įpratau ir, jei kurią dieną negroja, man net keista būna, sakau – kodėl tu gitaros nebeimi, kas atsitiko?“ – pasakoja R. Verslovienė.
Prieš ketverius su puse metų, kai pora susipažino, Rita buvo turtinga moteris, vis dar gedėjusi mirusio vyro. Apie naujus santykius, pasak moters, ji nė minčių neturėjo.
Tačiau vieną ankstyvą vasaros rytą po namo langais suskambo daina – tai buvo draugių gimtadienio dovana.
„Mane su gitara paėmė ir atvežė prie namų. Sako – štai langas ir čia grok. Aš nei matęs, nei žinau kam, nei kas čia bus. Bet aš suprantu artisto dalią – reikia vaidinti“, – draugių Ritai surengtą staigmeną prisimena Aurelijus.
„Nusileidome visos į apačią su pižamomis, pasišiaušusios. Jis nežinojo, kuri buvau aš, o mūsų išlindo grupė merginų“, – šypsosi Rita.
Dar tą patį vakarą gitaristas grojo Ritos gimtadienio šventėje ir iki ašarų sugraudino puotos viešnias. Aurelijus juokiasi, kad pamatęs pasipuošusią Ritą jis buvo apstulbęs. Baigdamas groti norėjo jai padovanoti kompaktinę plokštelę, tačiau jos panoro ir iš užsienio atvykusi draugė. Muzikantas pažadėjo kitą dieną atvežti dovaną ir tai buvo pretekstas dar kartelį susitikti.
„Situacija buvo tokia, kad nei aš, nei Rita neieškojome kažko. Mes išgyvenome skirtingas situacijas – aš buvau pasinėręs į darbus, Rita savo gyvenimą turėjo, bet mums tiesiog pradėjo patikti kartu leisti laiką“, – sako Aurelijus.
Po kelių neįpareigojančių susitikimų savaičių porą ryžosi išbandymui, kuris turėjo sudėti visus taškus ant i.
„Ritos draugė suorganizavo kelionę į Vietnamą trims savaitėms. Rita sako – Aurelijau, gal pabandome važiuoti į kelionę“, – apie pirmąjį išbandymą pasakoja gitaristas.
BNS nuotr.
Trys savaitės užsienyje ne tik neišskyrė, bet tik dar labiau suartino. Po jų pora nusprendė apsigyventi kartu. Rita juokiasi, kad jos namas buvo didesnis nei Aurelijaus, neva todėl jis ir buvo pasirinktas. Naują gyvenimo vyrą puikiai priėmė ir tuo metu 20-metis moters sūnus, ir mama. Tačiau ne visi Ritos aplinkos žmonės pritarė tokiam pasirinkimui.
„Draugės galvojo, kad aš ją kažkuo užbūriau, kad ji yra pametusi galvą, kad čia kažkokia magija, nes Rita kardinaliai pasikeitė. Ji dažniau leisdavo laiką su manimi, draugės buvo ištiktos šoko, nerimavo – kodėl tu susidėjai su muzikantu? Gal jis patogumų ieško, pabus ir tave paliks“, – nepasitikėjimą juo prisimena Aurelijus.
Tačiau vyras tikina, kad dėl tokio draugų rūpesčio jis neįsižeidė. Ritos draugams buvo sunku suprasti visiškai svetimą muzikos pasaulį, kuriame jis sukasi nuo tada, kai trejų metų vaikui tėvas padovanojo instrumentą – iš faneros išpjautą žaislinę gitarą.
Visas pokalbis – laidos „Gyvenimas“ reportaže.
