Seimo narys Petras Gražulis neseniai pareiškė, kad Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo vaikų sumažėjo perpus. Šią mintį politikas iškėlė Seime diskutuojant apie tai, ar pakanka Lietuvoje vaikų darželių.
„Trisdešimt metų neišsprendžiame šitos problemos, ar ne gėda? Vaikų, atgavus Nepriklausomybę, sumažėjo 50 procentų, o darželių vis tiek trūksta. Tai kur mūsų prioritetai? Kaip tėvai gimdys, jei nėra kur vesti vaikus? <...> Nežinau kitos tokios valstybės, kuri susidurtų su tokia problema. Vaikų nėra ir darželių nėra“, – kalbėjo P. Gražulis.
LRT.lt pasiteiravus P. Gražulio, kokiais skaičiais jis rėmėsi, šis negalėjo prisiminti tiksliai, tačiau sakė, kad tai patikimas šaltinis.
„Seniai žinojau šitą skaičių galvoje, kad apie 50 procentų mažiau gimsta. Man atrodo, buvo gimstamumas 60 tūkstančių, o dabar tik 30 likę“, – sakė Seimo narys.
Jis ragino nedelsiant imtis priemonių dėl Lietuvos demografinės padėties.
„Gėda. Pas mus amžina problema, atgavom Nepriklausomybę, o vaikų nėra. Dar negimė, tą vaiką turi statyti į eilę darželiui. Ar ne gėda? Privatizavom, išparceliavom. Kaip tėvai gimdys vaikus, jei neturi, kur nuvesti į darželį?“, – piktinosi P. Gražulis.
Viena moteris vidutiniškai pagimdo mažiau nei 1,5 vaiko
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, P. Gražulis išties neklysta dėl absoliučių gimimo skaičių: 1991 m. Lietuvoje gimė 56 019 gyventojų, 2020 m., kurių duomenys apie gimstamumą yra paskutiniai pateikiami, gimė 25 144: tai net didesnis sumažėjimas, nei perpus.
Didžiausias kritimas ištiko per pirmuosius Nepriklausomybės metus.
Kaip LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė, gimstamumo situaciją šalyje tiksliau atspindi tai, kiek vaikų vidutiniškai pagimdo viena moteris. 1990 m. tai buvo 2,03 vaiko, 2020 m. – 1,48. Pasak jos, 1993 m. Lietuvoje viena moteris vidutiniškai pagimdė jau tik 1,5 vaiko.
„Kai kalbame apie gimstamumą ir ypač tokiame ilgame laikotarpyje, turime vadovautis ne absoliučiais skaičiais <...> Prieš 30 metų gyventojų skaičius Lietuvoje buvo milijonu didesnis nei tas, kurį turime dabar. Lyginti absoliučiais skaičiais vaikus, gimusius prieš 30 metų ir dabar yra nekorektiška <...> Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja moterų, kurios gali pagimdyti“, – atkreipė dėmesį sociologė.
Ji įspėjo, kad sakyti, jog gimstamumas mažėja perpus vis tik būtų „neleistina manipuliacija skaičiais“.
„Metai iki 2002-ųjų buvo dar liūdnesni šiuo požiūriu, nes suminis gimstamumo rodiklis vis mažėjo ir 2002 metais pasiekė rekordines žemumas, 1,3 vaiko reikšmę“, – sakė ji ir pabrėžė, kad vėliau rodikliai vėl ėmė augti.
Europos kontekste, pasak A. Maslauskaitės, tai yra gana geras rodiklis, nors reikėtų pasiekti tokį skaičių, kuris užtikrintų, kad vyktų normali gyventojų kaita, t.y. gimusieji pakeistų mirusius. Pasak profesorės, gimstamumui neigiamos įtakos turės ir pandemija.
Darželių trūksta mažiausiems
A. Maslauskaitė taip pat sakė, jog klaidingai įsivaizduojama, jog darželių sovietmečiu pakako.
Pasak profesorės, darželiai yra tik dalis paslaugų, kurios padeda šeimai derinti darbą ir vaikų auginimą. Tačiau ji sutiko, kad tai yra vienas svarbiausių paramos šeimai politikos būdų, kurie padeda valstybėje gimstamumą didinti arba išlaikyti jo lygį.
Jos teigimu, bendra situacija Lietuvoje vis tik yra gera ir vyresnio amžiaus vaikams darželių netrūksta, tik kai kur didžiuosiuose miestuose nėra galimybės leisti vaikų į darželius prie pat namų.
„Lietuvoje situacija iš tikrųjų nėra prasta. Jei pasižiūrėsime į Lietuvą bendrai, ne tik į didžiuosius miestus, tų paslaugų kaip ir pakanka. Didieji miestai, ir tai ne visi, susiduria su vietų deficitu arti gyvenamosios teritorijos“, – sakė ji.
Didesnė problema, pasak sociologės, yra tai, kad Lietuvoje trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų patiems mažiausiems.
„Klausimas, apie kokius vaikus mes kalbame? Vaikai, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko nuo trejų metų yra vienas dalykas, bet ugdymo paslaugų reikia ir jaunesnio amžiaus grupėms, kad šeimos galėtų išspręsti vaikų priežiūros klausimus, kai vaikai yra, pavyzdžiui, metų amžiaus. <...> Čia atsiranda problema, kad tokio amžiaus vaikų ugdymo paslaugų trūksta, šeimos yra priverstos samdyti aukles, kas kainuoja ir taip toliau“, – sakė sociologė.
Lietuvoje prieš Nepriklausomybę per metus išties gimdavo du kartus daugiau gyventojų, rodo statistika. Tačiau sociologai pažymi, jog vertinti gimstamumą reikėtų pagal tai, kiek vaikų vidutiniškai pagimdo vieno moteris – šis skaičius per 30 metų taip pat sumažėjo.
