Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Seimo nariui Kęstučiui Pūkui mesti kaltinimai yra „labai rimti kaltinimai ir teisėsauga turėtų sureaguoti“.
„Aš manau, kad tai viena iš tų nusikalstamų veikų, kurios gali būti vertinamos ir turėtų būti vertinamos teisėsaugos ir savo iniciatyva“, – ketvirtadienį Seime sakė jis žurnalistams.
Vyriausybės vadovas neatmetė ir apkaltos galimybės. „Manau, kad, kalbant apie bet kokią galimai padarytą neteisėtą veiką, tokia procedūra yra numatyta ir Konstitucijoje, ir Seimo Statute. Jeigu bus pagrindas – tai vienas iš variantų“, – mano S. Skvernelis.
Į klausimą, ar K. Pūkas turėtų pats atsistatydinti, vyriausybės vadovas atsakė negalįs Seimo narių raginti, nes „jie žmonių išrinkti, jie patys turėtų priimti sprendimus“.
Pats K. Pūkas sakė, kad šie kaltinimai – mėginimas jį išgąsdinti.
„Čia pradeda pūsti propagandą. Daug yra piktų, daug yra nepatenkintų, kadangi pakankamai griežtai dirbu su korupcijos apraiškom, tai naudojantis proga tokį žmogų kaip aš kiekvienas norėtų šiek tiek „palamdyti“, kad mane išgąsdintų. Bet aš nebijau tų dalykų“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Seimo narys Kęstutis Pūkas.
Kaip jau skelbta, Seimo Moterų grupės pirmininkė liberalė Aušrinė Armonaitė mano, kad prie moterų seksualiai priekabiavusio, jas ir Seimo nario vardą pažeminusio K. Pūko elgesį turi kuo skubiau įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos teigimu, taip pat bus svarstoma galimybė K. Pūkui inicijuoti apkaltos procedūrą parlamente, jei šis pats neatsistatydins.
Seimo laikinoji Moterų grupė raštu kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Seimo nario K. Pūko nederamą ir neetišką elgesį darbo pokalbių metu su kandidatėmis į Seimo nario padėjėjas.
Prokuratūra: seksualinio priekabiavimo bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka
Reaguojant į viešumoje pasklidusią informaciją apie neįvardytų jaunų moterų patirtis joms bandant įsidarbinti K. Pūko padėjėjomis, kurių metu, šių merginų bei moterų teigimu, jos galimai patyrė seksualinį priekabiavimą, prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, tokiais atvejais baudžiamosios bylos procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Tai reiškia, kad asmuo turi pats kreiptis su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tais atvejais, kurie įstatyme yra nurodyti kaip išimtys: jei asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. yra nurodęs, kad sąvoka „visuomeninė reikšmė“ negali būti siejama „su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenės sąmonėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis.“ Šiuo atveju pagrindo taikyti šią išimtį, vadovaujantis dabar viešai pateikiama informacija, nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad žurnalistinio tyrimo metu, imituojant ketinimą įsidarbinti, slapta įrašytame pokalbyje yra minimas galimai neteisėto atlygio mokėjimas, prokuratūra prašo atsiliepti tuos asmenis, kurie asmeniškai dalyvaudami pokalbyje dėl darbo su publikacijose nurodytu Seimo nariu, yra gavę analogiškų neteisėto apmokėjimo už darbą pasiūlymų ar kitos su tuo susijusios informacijos.
Prokuratūra taip pat ragina ir kitus žmones, kuriems darbo užmokestis mokamas neteisėtais būdais ar žadama taip mokėti siūlant darbą, kreiptis į prokuratūrą, policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo instituciją.
