Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitikime su Danijos premjere Mette Fredriksen pranešė, kad šalyje jau yra apie 40 tūkst. užsiregistravusių nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių.
„Darome prielaidą, kad realus skaičius tikrai yra didesnis, kadangi ne visi žmonės tuoj pat suskumba užsiregistruoti migracijos centruose, turint minty, kad dalis atvyksta pas savo draugus, gimines, pažįstamus. Manome, tas skaičius didės“ – sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad Ukrainai reikia padėti ginkluote, humanitarine pagalba, pasirūpinti ir laikinai namus palikusiais žmonėmis.
„Manau, kad mūsų, civilizuoto Vakarų pasaulio pareiga yra visais įmanomais būdais padėti Ukrainai, kuri kaunasi, iš esmės, už tą civilizaciją, (...) ir užtikrinti, kad nuostoliai ir kaina, kurią už tai Ukrainos žmonėms reikės sumokėti, būtų kaip įmanoma mažesnė“, – sakė I. Šimonytė.
Danijos premjerė patikslino, kad nauja 800 šalies karių grupė Baltijos regione bus dislokuota Latvijos teritorijoje.
I. Šimonytė taip pat ragino vertinti situaciją Ukrainoje „taip, kokia ji yra“.
„Sunku patikėti tais pažadais, kuriuos Kremlius dalina apie pajėgų atitraukimą ir norą derėtis. Apie tai kalbėjome šiandien ir, manau, tokios pozicijos laikysis dauguma šalių, kad visa tai galima bus vertinti tik pagal darbus, o tikrai ne pagal žodžius“ – sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad svarbu nemažinti spaudimo Rusijai, bet dar labiau jį didinti. Tam pritarė ir Danijos premjerė: „Aš tikiuosi griežtesnių sankcijų“.
I. Šimonytė sakė, kad sankcijos Rusijai jau duoda rezultatų, „nors visais būdais Kremliaus režimas bando tai neigti, pradedama sukti propagandos mašina demokratiniame pasaulyje“, tačiau esą reikėtų svarstyti sankcijas Rusijos energetiniams ištekliams, kurie „maitina Rusijos karo mašiną“
„Jog žmonės nekalti, neturėtų mokėti ir kentėti, dėl visko kaltas Putinas ir t. t. Akivaizdu, kad Kremliaus propaganda imasi įvairių veiksmų, kad įtikintų Vakarų valstybes atsisakyti sankcijų, galbūt jas laikinai pristabdyti ir jau jokiu būdu negriežtinti. Manau, kad privalome būti nuoseklūs ir kantrūs, ir toliau spaudimą stiprinti“ – sakė I. Šimonytė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota beveik 38 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 16,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.
Beveik 4,4 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų.
Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 688 pabėgėliai, iš jų – iš viso 254 nepilnamečiai, įskaitant 70 vaikų, dar nesulaukusių šešerių.
Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies išvyko per 4 mln. gyventojų.
