Seimas vėl susikibo dėl Partnerystės įstatymo projekto. Tiesa, šįkart klausimas dar net nepasiekė posėdžių salės – opozicija reikalauja, kad valdantieji išbrauktų partnerystę iš pavasario planų, o taip pat atsisakytų idėjos dėl Stambulo konvencijos priėmimo. Tačiau valdančioji dauguma sako, Partnerystės įstatymas pavasarį bus pateiktas, kad ir kas benutiktų.
Apie tai, kad Partnerystės įstatymas neturėtų būti įtrauktas į pavasario sesijos darbų sąrašą pirmoji prakalbo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Šią idėją garsiai skelbė ir kitos opozicinės frakcijos.
Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas taip pat reikalavo išbraukti iš darbų programos Partnerystės projektą bei „užmiršti“ Stambulo konvenciją. Jo argumentas – visuomenės susipriešinimas.
„Labai prašome, šioje sesijoje susilaikykime nuo šių įstatymų. Ar pamiršote, kaip jie priešina visuomenę? Tokios pačios kovos bus parlamente, jei teiksite įstatymus šioje sesijoje“, – dar praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu tvirtino D. Gaižauskas.
Nors valdantieji dar tame pačiame posėdyje tvirtino, kad žmogaus teisių klausimų negalima nustumti į paraštes ir pateikti juos reikia kuo greičiau, opozicijos tai neįtikina. Antradienį ant politikų stalų vėl gulė siūlymas Partnerystės projektą išbraukti iš pavasario darbų programos. Tokį siūlymą pateikė A. Širinskienė.
Mano, kad teikti būtų nesąžininga
Pasiūlymą išbraukti Partnerystės projektą teikianti A. Širinskienė teigė, kad jos argumentai yra susiję su politine ir geopolitine situacija. Anot jos, šiuo metu yra karo laikotarpis, tad valstybei reikalinga išskirtinė vienybė, o partnerystės projektas visuomenę tik skaldo.
„Tiesiog nesinori bereikalingų įtampų tuomet, kai mes turime siekti vienybės. <...> Manau, kad Seimas susitelkimą ir nusiteikimą turėti kitus prioritetus turėtų parodyti. Tikrai yra labai daug dalykų, kurie yra neišspręsti, ta pati infliacija, kur nėra Vyriausybės praktiškai jokių projektų, merų rinkimų klausimai vėlgi neišspręsti ir daugelis kitų dalykų, kur, manau, Seimas turėtų rodyti kaip tam tikrus prioritetus.
Dabar valdantieji nori tuos prioritetus sudėlioti šiek tiek kitur, o tai, manau, yra nesąžininga visų žmonių atžvilgiu“, – tvirtino A. Širinskienė.
Paklausta, ar Partnerystės įstatymo teikimas būtų įmanomas vėlesnių Seimo sesijų metu, politikė teigė, kad nori normalios ir neskubinamos diskusijos. Pasak A. Širinskienės, kai bus susidorota su visomis krizėmis ir nurimus geopolitinei situacijai, būtų galima diskutuoti dėl projekto.
Jos pačios parengtas alternatyvus Partnerystės įstatymo projektas laukia, kol bus grąžintas į Seimo salę.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis komentavo, kad iki šiol nėra pristatytas naujojo Partnerystės įstatymo projekto turinys, nors Laisvės frakcijos atstovai ne kartą buvo raginti tai padaryti.
„Kai bus turinys, tada bus galima kalbėti. O dėl darbotvarkės, kadangi tai nieko nereiškiantis dalykas, frakcija balsuos laisvai. <...> Čia vėlgi, matyt, Laisvės partijos noras yra sukelti triukšmą lygioje vietoje ir atkreipti į save dėmesį“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Projektą teiks, kad ir kas nutiktų
Partnerystės projekto kelią šios kadencijos Seime inicijavo Laisvės partijos atstovai. Jos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas antradienį prieš plenarinį posėdį kalbėjo, kad sesijos darbų programa, ypač po statuto pataisų, yra tik simbolinis dokumentas.
„Tai reiškia, kad būna, jog klausimai be darbų programos atsiranda darbotvarkėje ir tai tėra tik formalumas. Partnerystės įstatymas vis tiek Seime pavasarį bus, nesvarbu, kaip šiandien pasibais balsavimas.
Bet, antra vertus, tai yra gana didelis simbolinis išbandymas, ar mūsų šalies parlamente susiformavo nauja koalicinė, vertybinė dauguma, vedama A. Širinskienės. Ir ar iš tikro ta vertybinė dauguma pasimovinėja ant iš Z šalies sklindančios kultūros – kad vyksta karas Ukrainoje, tai mes ne tik tą karą kovokime, bet ir savo šalies piliečiams dar vieną karą paskelbkime“, – aiškino Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
Jis teigė, kad būtent tokia yra A. Širinskienės logika, kurią jis vadino gėdinga.
Paklaustas, kokia ateitis Seime laukia Stambulo konvencijos, kurią D. Gaižauskas siūlė „užmiršti“, V. Mitalas sakė nenorintis spėlioti, koks bus šio klausimo kelias. Tiesa, jis teigė, kad Seimo nariai sulaukia laiškų „apie viską“, taip pat ir apie šiuos klausimus.
„Aš galvoju, kad Lietuva dar Gegužės 3-osios Konstituciją rašydama pasirinko ten įrašyti, kad lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą. Tai parodo, kad mūsų šalies genuose yra ta laisvė ir aš labai tikiuosi, kad Seimas kažkaip susiprotės.
Suprantu, kad tos konvulsijos yra skausmingos kai kuriuos klausimus svarstyti, bet virsmas vyksta, aš tikiuosi, kad jis vyksta“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnas.
Jis teigė labai prastai vertinantis D. Gaižausko žodžius apie Stambulo konvecijos „užmiršimą“. Anot V. Mitalo, dabar vyksta karas tarp autoritarizmo ir demokratijos, kuris atsispindi ir kovoje dėl žmogaus teisių klausimų teikimo Seime.
„Tai labai primena ne tik prastus Antrojo pasaulinio karo epizodus, bet ir kai kuriuos pasisakymus, kurie vyksta Seime D. Gaižausko lūpomis. Nereikia taip daryti. Jis puikiai supranta, daugybė Seimo narių puikiai supranta, apie ką čia yra, bet jie išstatė savo pozas ir galvoja, kad jie suklaidinę savo rinkėjus kažkam patarnaus ar kituose rinkimuose surinks daugiau balsų. Nereikia taip daryti. Visi suprantame, kad visų teises Lietuvoje reikia ginti“, – komentavo V. Mitalas.
Nori atiduoti skolą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš Seimo posėdį sakė besitikinti, kad projektas iš darbotvarkės išbrauktas nebus. Ji kalbėjo tokį reikalavimą traktuojanti kaip partnerystės oponentų argumentų stoką.
„Nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – sakė parlamento vadovė. Visgi ji patvirtino, kad net jei projektas ir būtų antradienį išbrauktas, jis vis tiek galėtų būti pateiktas vėliau.
Paklausta apie D. Gaižausko raginimus „užmiršti“ Stambulo konvenciją, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks pasisakymas sutampa su Putino režimo propagandistų pasisakymais apie žmogaus teisių lauką, smurtą prieš moteris ir kitas jautrias temas.
„Aš ne kartą esu sakiusi, kad būtent požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi apie tai, ar pakaks balsų Partnerystės projektui priimti, Seimo pirmininkė sakė, kad šiuo metu kalba sukasi ne apie tai. Anot jos, dabar kalbama apie tai, ar partnerystė apskritai liks darbų programoje, o balsavimas dėl to taps lakmuso popierėliu dėl palaikymo pačiam projektui.
„Tai yra skola mūsų valstybės piliečiams, kurią, būtų gerai, kad šios kadencijos Seimas atiduotų“, – sakė parlamento vadovė.
Prakalbo apie ultimatumus koalicijoje
Praėjusį pavasarį, teikiant Partnerystės įstatymo projektą, vienybės trūko ir valdančiojoje koalicijoje. Projekto nepalaikė ne tik dalis konservatorių, bet ir dalis Liberalų sąjūdžio atstovų. Ar projekto nepalaikę valdantieji persigalvojo, nei V. Mitalas, nei V. Čmilytė-Nielsen neatviravo.
„Manau, kad mes pamatysime, tikrai nespekuliuosime. Vakar priminiau kai kuriuos koalicijos sutarties punktus, tikiuosi, kad tai pasiekė jų širdis ir protus“, – teigė V. Mitalas.
Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen komentavo, kad koalicijoje nuomonės kai kuriais klausimais skiriasi. Pozicijų išsiskyrimo, anot jos, yra ir Liberalų sąjūdžio gretose: „Ir tarp liberalų yra pakankamai konservatyviai mąstančių Seimo narių, taip pat ir kitose frakcijose yra tokių, kurie nepalaiko 100 proc. visos koalicijos partnerių darbotvarkės.
Aš, šiuo atveju, norėčiau kalbėti už save, du kartus esu teikusi Partnerystės įstatymą, manau, kad jis yra svarbus.“
Visgi A. Širinskienė tvirtino, kad Laisvės frakcijos atstovai pirmadienį „laužė rankas“ koalicijos partneriams, kad šie Partnerystės įstatymo iš projekto neišbrauktų.
„Visi puikiai žinome, kad yra keliami ultimatumai, jog jei bus išbraukta iš darbų programos, Laisvės partija tiesiog pasitrauks iš koalicijos. Manau, pamatysime ir valdančiųjų nuotaikas, ir tai, ar žmonėms tiesiog svarbi valdžia, ar jų pačių deklaruojamos vertybės“, – komentavo A. Širinskienė.
Apie A. Širinskienės minėtą „rankų laužymą“ paklausta Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė: „Nežinau, gal kažką praleidau per naktį? Ar A. Širinskienė prisijungė prie valdančiosios koalicijos, kad žino, kas yra kalbama valdančiojoje koalicijoje? Nekomentuosiu jos šitų pamąstymų.“
