Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai vykdys prieš trejus metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. „Sieksime, kad Rusijos Federacijai taikomos ES ir tarptautinės sankcijos dėl neteisėto pusiasalio užėmimo tęstųsi tol, kol Rusija nepasitrauks iš neteisėtai užgrobtos Ukrainos teritorijos“, – rašoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
„Smerkiame Rusijos Federacijos vykdomus žmogaus teisių, žiniasklaidos, taikių susirinkimų, religijos ir įsitikinimų laisvių pažeidimus, Krymo totorių persekiojimą. Reiškiame susirūpinimą dėl Kryme neteisėtai kalinamų Ukrainos piliečių, taip pat žurnalistų, pasisakančių už Ukrainos teritorinį vientisumą, sulaikymų ir tardymų. Nerimą kelia gausėjantys Krymo totorių gynėjų, žmogaus teisių aktyvistų sulaikymai ir bauginimai, Krymo totorių Medžliso veiklos uždraudimas, besitęsiančios represijos, nukreiptos prieš Krymo totorių tautinę mažumą, draudimas atvykti į Krymą Krymo totorių lyderiams ir kiti žmogaus teisių pažeidimai“, – rašoma URM pranešime.
Lietuvos URM teigia, kad Rusijos Federacijos neteisėti veiksmai ne tik pamina dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo užtikrinimo, bet ir kelia grėsmę saugumui bei stabilumui visoje Europoje.
URM primena Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2014 m. rezoliuciją, patvirtinusią Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. 2016 lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos III komitete priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste ir 2016 m. lapkričio 14 d.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo pristatyta preliminari išvada dėl tarptautinio karinio konflikto Kryme aiškiai pripažįsta, kad Rusijos Federacijos karinė agresija, pradėta prieš trejus metus Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, o šiuo metu išsiplėtusi į Rytų Ukrainą, grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, JT Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas ir 1994 metų Budapešto memorandumą“, primena ministerija.
