Specialistai nesutaria, ar mokytojais turėtų būti rengiami tik ties pedagoginiu jų išsilavinimu besikoncentruojančiuose ar specialybiniuose universitetuose.
„Lietuvoje egzistuoja nesubalansuota mokytojų paklausa ir pasiūla. (...) Kai kurių dalykų mokytojai rengiami ne pačiose tinkamiausiose aukštosiose mokyklose – tiek mokslinės bazės, tiek mokslinės kompetencijos prasme“, – mano Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas ir prideda, kad galima rengti ir kelių dalykų mokytojus.
„Jei esi matematikas, tai galėsi įsisąmoninti ir chemijos žinias. (...) Ministerija palaiko tokią poziciją, kad mokytojai būtų rengiami universaliuose universitetuose, kur jų dalykinė kompetencija būtų stipresnė – jei aukštoji mokykla rengia vien mokytojus, tuomet sunku įsivaizduoti, kad ten būtų tokia laboratorinė įranga kaip mokslo universitetuose“, – teigia dr. G. Viliūnas.
Jam prieštarauja Lietuvos edukologijos universiteto mokslo fakulteto dekanė doc. Dr. Alvyra Galkienė – jos nuomone, Lietuvoje itin svarbus ir pedagoginis mokytojo vaidmuo.
„Kalbame apie mokytojo parengimo kokybę, kad jis galėtų atliepti šios dienos poreikius mokykloje. (...)Yra ir kita pusė – ugdymo mokslų išmanymas. Didžiausios problemos Lietuvoje – pagalba vaikui. Yra daugiau nei 4000 vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, egzistuoja patyčių problemos“, – sako doc. Dr. A. Galkienė.
Ji prideda, kad būsimi mokytojai neturėtų būti rengiami daugiau nei 4 universitetuose.
Daugiau – įraše.
