Lietuvos prezidentė sako jau turinti ir teigiamų signalų Baltijos šalims iš naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos. Nors būtent prieštaringi D. Trumpo ir jo aplinkos pareiškimai bei nerimas dėl saugumo tapo kone pagrindine Baltijos šalių ir Vokietijos prezidentų susitikimo tema. Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiai ketvirtadienį Rygoje dėkojo kadenciją baigiančiam Vokietijos prezidentui už indėlį į gynybą.
Ryga tampa politikų atsisveikinimo su Baltijos šalimis vieta. Prieš pusmetį čia atsisveikino tuometis Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas, dabar – kadenciją baigiantis Vokietijos prezidentas. Jo galios šalyje simbolinės, tačiau Joachim Gaucką vokiečiai mėgsta – jis vadinamas širdžių prezidentu. Dėl sveikatos antros kadencijos nusprendęs nesiekti politikas pirmojo vizito buvo atvykęs į Lietuvą.
„Aš užaugau komunistinėje šalyje, todėl nerimas dėl šios Europos dalies yra mano širdyje. Ir tai tęsis ir tada, kai paliksiu postą. <...> Mūsų solidarumas nėra tik kalbos. Mes taip pat kartu kovosime prie Rusijos dezinformacijos kampaniją“, – sako Vokietijos prezidentas.
J. Gauckas yra sakęs, kad Vokietija įveikė pokarinį nenorą dalyvauti pasaulio politikoje ir jau pasirengusi grįžti ir imtis lyderės vaidmens – naujajam Jungtinių Valstijų prezidentui D. Trumpui įnešus sumaišties į pasaulio politiką. Būtent D. Trumpo ir jo aplinkos noras gerinti santykius su Rusija kelia didžiausią susirūpinimą Rygoje, tarp Baltijos šalių. Ypač kai naujasis prezidentas apie Ukrainą prabilo Kremliaus žodžiais – pareiškė abejojantis, kad Rusija remia Donbaso separatistus.
Tvyrant įtampai dėl Rusijos grėsmės, Baltijos šalių lyderiai atskirai tarėsi, kaip užsitikrinti naujosios Baltųjų rūmų administracijos dėmesį. Pirmoji tiesioginė galimybė išgirsti, ką ji galvoja, bus po kone dviejų savaičių, kai Baltijos šalių prezidentai Miunchene susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu.
Tiesa, Lietuvos prezidentė užsimena, kad pirmieji kontaktai su D. Trumpo administracija – raminantys.
„Aš vis tik žiūriu į JAV su pasitikėjimu. Mes turime pagrindo manyti, kad ir naujoji administracija puikiai žino situaciją. Galbūt kol kas dar yra įvairių pasisakymų nesukoordinuotų, bet aš visada sakau – žiūrėkime, kas yra sakoma, o kas yra daroma“, – teigia prezidentė.
Tačiau tai, kas daroma – praeitos – Baracko Obamos administracijos įsipareigojimai atgrasyti Rusiją. Štai trečiadienį į Latviją atvyko 15 amerikiečių tankų „Abrams“, kovos mašinų ir daugiau nei 200 karių. Jie čia bus, kol vasarą atvyks kanadiečiai, vadovausiantys NATO batalionui.
Daugiau apie tai – reportaže.
