2012-aisiais pasaulyje diagnozuota 14 mln. naujų vėžio atvejų, o 8 mln mirčių buvo susijusios su vėžiu. Kadangi visuomenė sensta, prognozuojama, kad susirgimų vėžiu tik daugės ir manoma, kad 2030-aisiais jų gali būti net 23 mln., pasakoja chirurgė-onkologė dr. Daiva Gudavičienė.
Pasak jos, matant tokią prognozę, apie vėžio gydymą ir prevenciją reikia kuo daugiau kalbėti ir tobulinti metodikas, kaip diagnozuoti ir gydyti šią ligą.
„Čia svarbios dvi kryptys. Viena – ką gali medikai, t.y. moderni diagnostika, šiuolaikinis gydymas. Kitas momentas yra tai, ką gali padaryti žmogus. O žmogus dėl savęs irgi gali pasistengti ir padaryti labai daug ir daugelio onkologinių ligų išvengti“, – pasakoja gydytoja.
2014-aisiais, Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje diagnozuota 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Jie sudaro 17-22 proc. visų mirčių Lietuvoje ir pagal mirčių sukėlimą „nusileidžia“ tik širdies ir kraujotakos sistemos susirgimams.
„Apie tai irgi reikia kalbėti, nes daugelis rizikos faktorių yra bendri tiek kraujotakos sistemos ligoms, tiek piktybiniams susirgimams“, – pabrėžia D. Gudavičienė.
Ji primena, kad kai kuriems vėžiniams susirgimams labai lengva užbėgti už akių. Pavyzdžiui, žinoma, kad plaučių, trachėjos, stemplės vėžio pagrindinis sukeliantis faktorius – rūkymas, pagrindinis krūties vėžį sukeliantis faktorius – antsvoris ir fizinis pasyvumas. Tačiau yra ir tokių vėžių, kurių rizikos faktoriai nėra žinomi.
Vasario 4-oji minima kaip pasaulinė vėžio diena.
Plačiau apie vėžinius susirgimus – pokalbio įraše.
