„Kol kas labai neramu“, – atsiduso Ingrida Lisinskienė. Jos pusketvirto mėnesio sūnui Alantui vakar Santariškių klinikų medikai persodino širdį, atgabentą iš Rygos.
„Kol kas labai neramu“, – atsiduso Ingrida Lisinskienė. Jos pusketvirto mėnesio sūnui Alantui vakar Santariškių klinikų medikai persodino širdį, atgabentą iš Rygos.
Lietuvoje svetima širdis dar nėra plakusi tokio mažo ligonio krūtinėje.
Antradienio popietę kauniečių Lisinskų namuose suskambus telefonui pasigirdo Alantą gydančio gydytojo balsas: „Atsirado donoras!“ Po šių žodžių ne tik džiaugsmas, bet ir baimė apėmė kūdikio motiną Ingridą ir tėvą Arūną. Juk persodinti širdį tokio amžiaus kūdikiui – retenybė visame pasaulyje.
Tėvams nerimo nesumažėjo
Naktį į trečiadienį sutuoktiniai Lisinskai praleido Vilniaus Santariškių klinikose. Kol Santariškių klinikų medikai operavo Alantą ir persodino jam donoro širdį, juodu nesudėjo bluosto.
Į Kauną pora išvažiavo neapdalinta pažadais, kurie leistų pagaliau lengviau atsikvėpti.
„Nerimo nė kiek ne mažiau. Trečiadienį prieš išvažiuodami namo į Kauną kalbėjomės su Reanimacijos skyriaus gydytojais. Po operacijos nėra viskas taip gerai, kaip norėtųsi. Naujoji širdelė dar plaka silpnai. Labai baisu, kad negrįžtų ta, ankstesnė, labai sunki sūnaus būklė“, – ištarė I. Lisinskienė.
Nuo gimimo – ligoninėje
Alantas nuo pat gimimo buvo gydomas Vilniuje, Santariškių klinikose. Prie jo ne kartą, gelbėdami gyvybę, buvo palinkę ir širdies chirurgai. Berniukas gimė turėdamas ketvirtojo laipsnio širdies nepakankamumą.
Širdis nepajėgė taip, kaip dera, varinėti kraujo, ir jau ketvirtąją gyvenimo parą vaiką teko operuoti. Tačiau ir po chirurgų įsikišimo širdies raumuo liko nusilpęs, o vožtuvų laidumas – didelis.
Kiek jis gyvens? Į šį klausimą, smelkiantį tėvus nuo ryto iki vakaro, gydytojai turėjo vienintelį atsakymą – maždaug pusmetį, jeigu neatsiras donoro.
To „jeigu“ dabar nebeliko.
Donoras – iš Latvijos
Birželio 26-osios pavakarę į Nacionalinį transplantacijos centrą atskriejo žinia iš Latvijos – transplantologų komanda 19 valandą iš Santariškių klinikų išlėkė pas kaimynus greitosios pagalbos automobiliu.
O antradienio naktį iš Rygos oro uosto į ligoninę grįžo Karinių oro pajėgų sraigtasparniu, nešini mažojo donoro širdele. Ją persodinti prireikė penkių valandų – nuo vidurnakčio iki trečiadienio ryto. Operacijai vadovavo širdies chirurgas Virgilijus Tarutis.
Praeityje – tik klausimai
„Kodėl?“ – anglų kalbos mokytoja dirbanti kaunietė I. Lisinskienė dažnai to klausdavo pati savęs, kai 32-ąją nėštumo savaitę sužinojo, kad vaisiaus širdis vystosi blogai.
„Kodėl?“ atsirado ne tik dėl naujajai gyvybei gresiančio pavojaus.
Sutuoktiniai augina penkerių metų dukrelę Aureliją, turinčią raidos sutrikimų. Maža to, kūdikio besilaukianti moteris negalėjo ir vis dar negali atsitraukti nuo paralyžiuoto tėvo.
Prie Alanto dieną po dienos ligoninėje Vilniuje leisdavo Arūnas. Ir dabar nei vienas, nei kitas nedrįsta ištarti, kad „pagaliau viskas bus gerai“.
Medikai įžvelgia ir stebuklą
„Šis vaikas yra lyg mūsų pačių kūdikis. Jį mes pusketvirto mėnesio nuo pat gimimo auginame: ir gydėme, ir operavome. Nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų žinojome, kad tik transplantacija galėtų jį išgelbėti. Ir tai šioks toks stebuklas, kad donoro širdis atsirado“, – trečiadienį, nuslinkus bemiegės nakties nuovargiui, džiaugsmo neslėpė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas gydytojas Kęstutis Versockas.
Jo teigimu, širdies persodinimas vyko sklandžiai. Tačiau kad Alantas galutinai pasveiktų, reikia ir laiko, ir medikų priežiūros.
Vis dėlto tokių dienų, koks buvo antradienis, net medikų gyvenime itin retai pasitaiko. Vaikų širdies chirurgai tądien išgelbėjo net tris naujagimius.
„Vienam naujagimiui sudėtingą širdies operaciją padarėme ankstų rytą. Vos ją baigėme, greitoji atvežė dar vieną vos prieš parą gimusį kūdikį. Jo gyvybei grėsmę kėlė širdies yda. Laimei, ir jam sėkmingai atlikome gyvybę gelbėjančią procedūrą. O po jos sulaukėme žinios apie atsiradusį donorą“, – vardijo K. Versockas.
Mažiausias iš visų Lietuvos pacientų
Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Tarutis:
„Tiek, kiek dirbu, dar niekada neteko persodinti širdies tokio amžiaus – vos 3,5 mėnesio – pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis – pirmas.
Šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas sunkus širdies nepakankamumas ir nuo pat pirmos jo gyvenimo dienos iki transplantacijos jis buvo gydomas mūsų ligoninėje, kurioje ypač gerai suderintas visų grandžių medikų darbas.
Tokių ydų atvejais vienintelė išeitis yra donoro širdis, nes dirbtinis aparatas nepakeičia tikros širdies, nors kurį laiką ir gali pavaduoti kairįjį skilvelį.“
Šeimose – viltis sulaukti donoro
* Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje širdies transplantacijos atliekamos vaikams.
* Be Alanto, širdis yra persodinta dar penkiems mažyliams. Visi jie buvo vyresni nei vienų metų.
* Šiuo metu širdies transplantacijos laukia dar 3 vaikai.
* Donoro organus ir audinius šalyje persodina tik du centrai: Santariškių ir Kauno klinikos.
* Šiemet šalyje donoro inkstai persodinti 15 ligonių, o pernai – 69, donoro kepenys – 4, o pernai – 12.
* Dar liūdnesnė situacija persodinant ragenas: šiemet tokių operacijų buvo tik 2, o 2011-aisiais – 46.
* Šiemet per keturis pirmuosius mėnesius kaulų čiulpai persodinti 50 ligonių, o 2011-aisiais – 156.
