Lietuvoje egzistuoja du pasaulėžiūrų tipai – tie, kurie iš tiesų yra susirūpinę dėl aplinkosauginių problemų, ir tie, kuriems ji rūpi dėl ekonominių priežasčių, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Audronė Telešienė.
Ji kartu su kolegomis iš KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) bei Jėnos universiteto (Vokietija) tyrėjais išleido knygą „Green European“ (liet. „Žaliasis europietis“).
Anot jos, tokių žmonių, kurie šeštadienį dalyvavo eitynėse prieš gyvūnų žudymą dėl kailio, yra mažuma.
„Tai labai reta Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad vos 2 proc. lietuvių eina į eitynes, protestus dėl aplinkosaugos problemų. Lietuvoje egzistuoja du pasaulėžiūrų tipai. Pirmas – žmonės, kuriuos matėme šeštadienį, jiems būdinga globali aplinkosauginė sąmonė, jie susirūpinę klimato kaita, gyvūnų teisėmis, kitomis aplinkosauginėmis problemomis. Tiesa, jų yra mažiau.
Daugumai Lietuvos gyventojų būdingas praktinis aplinkosauginis požiūris ir elgsena. Ją motyvuoja ne vertybės, o ekonominės paskatos. Pavyzdžiui, taupyti elektros energiją dėl ekonominių, bet ne dėl aplinkosauginių priežasčių“, – teigia A. Telešienė.
Anot sociologės, Lietuvoje yra ir daugiau skirtumų, pavyzdžiui, lyginant su Skandinavijos šalimis.
„Lietuvoje juokingai žiūrima į klimato kaitos problemą, kai, pavyzdžiui, Skandinavijoje tai yra viena didžiausių problemų. Taip pat išsiskiriame dėl požiūrio į genetiškai modifikuotus produktus – esame itin susirūpinę. (...) Lietuviai turi daug baimių, susijusių su savo sveikata, bet turi mažai žinių. Tai lemia didelį rizikos suvokimą“, – teigia pašnekovė.
Daugiau apie tai – įraše.
