Panašu, kad šiuolaikinis verslo pasaulis vis dažniau susiduria su iššūkiu ne kaip „sumedžioti“, tačiau kaip išlaikyti gerą darbuotoją savo komandoje. „Verslo žinių“ ir „Pricewaterhouse Coopers“ („PwC“) atlikto tyrimo duomenimis, dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje nerimauja 81 proc. vadovų, 86 proc. nervinasi ir dėl brangstančios darbo jėgos, rašoma pranešime spaudai.
Tačiau tuo metu kai Lietuvos vadovai skaičiuoja, kiek reikėtų pakelti atlyginimą talentingiausiems ir vertingiausiems, daugelis pasaulio bendrovių jau suprato, jog „tūkstantmečio“ kartai (millenials – angl.) nelabai rūpi atlyginimas. Jiems rūpi organizacijos vertybės, darbo prasmė ir pripažinimas. O štai iš kur gauti šių dalykų galvas suka netgi tokios bendrovės kaip „Google“. Atsakymą sufleruoja organizacija „Socialinis veiksmas“: nebeužteks per Kalėdas tiesiog išsiųsti glėbį šokoladų vaikų namams – pamėginkite su jais pabendrauti, skirti laiko ar nuvykti į žaidimų aikštelės įrengimo talką. Savanoriška veikla uždirba daug prasmės pojūčių.
„Rūpinkis savo darbuotojais, ir jie rūpinsis tavo klientais“
Forbes.com, nagrinėdami tarptautinės bendrovės „Deloitte“ atliktą verslo lyderių apklausą pastebėjo, jog „kultūra“ tapo itin svarbiu žodžiu posėdžių kambariuose. Tokios platformos kaip „Linkedin“, „Glassdoor“ ar „Indeed“ labai greitai atskleidžia, jei konkrečioje bendrovėje dirbti nėra gera. Kita apklausa taip pat atskleidė, jog tik kiek daugiau nei trečdalis darbuotojų yra iš tiesų įsitraukę į savo darbą ir mato savo veiklos prasmę.
Paklausiausiomis pamažu tampa ne bendrovės, turinčios modernų biurą, nemokamų bandelių ir kavos, tačiau tos, kurios turi stiprią bei pozityvią vidinę organizacijos kultūrą.
„Rūpinkis savo darbuotojais, ir jie rūpinsis tavo klientais“, – tokia, galima sakyti, „auksinė“ citata priklauso bendrovei „Wegmans“, esančiai 7-oje geidžiamiausių darbdavių sąrašo pozicijoje.
O kas yra ta organizacijos kultūra? Forbes.com rašo, jog tai elgesio, vertybių, savotiškų ritualų, atlygio sistemos, tradicijų visuma. Ar organizacija turi teigiamą kultūrą galima suvokti maždaug 5 minutes pasivaikščiojus po jų biurą – tai iškart atsispindi darbuotojų elgesyje ir nuotaikoje.
2016-aisiais žurnalo „Fortune“ kasmet sudaromo geriausių darbdavių sąrašo viršūnėje puikavosi JAV prekybos centrų tinklas „Wall-Mart Stores“. Jau antrus metus pirmąją vietą šiame sąraše gaunanti bendrovė savo svetainėje skelbia, jog jos darbuotojai praėjusiais metais pusantro milijono valandų skyrė savanorystei. Savo įgūdžius jie panaudojo neatlygintinai dirbdami švietimo, sveikatos, aplinkosaugos organizacijose, spręsdami alkstančių ir darbo nerandančių asmenų problemas.
Savanorystės bangą atneša tarptautinės bendrovės
Praėjusiais metais vienos geidžiamiausių darboviečių „Google“ darbuotojai savanoriavo 80 000 valandų. Taip pat aktyviai savanoriauja „Microsoft“ darbuotojai, o „Pepsi“ netgi siunčia savo komandos narius savanoriauti į Ganą, šiaurės Kiniją ir kitas egzotiškas vietas.
Detaliau panagrinėję savanorystės poveikį, „Forbes“ žurnalistai išsiaiškino, jog net ir gaudami įvairius finansinius priedus, darbuotojai bendrovės gerus darbus ir savanorystės programas įvertina kaip geriausią motyvacinę priemonę. Taip pat savanorystės programas turinčių bendrovių darbuotojai teigia, jog neketina keisti darbovietės bei išdidžiai pasako, kur dirba.
Lietuvoje veikiančios organizacijos „Socialinis veiksmas“ mokymosi programos „Savanorystė verslui“ koordinatorė Justina Babušytė sako, jog mūsų šalyje kol kas gerumo apraiškų iš bendrovių nevyriausybinės organizacijos sulaukia kokia nors proga. Pavyzdžiui, per Kalėdas, rečiau – Velykas. Tačiau jei bendrovė pasiūlo pagalbą vienai konkrečiai nevyriausybinei organizacijai, gali būti, kad kaip tik tuo metu pagalbos nereikia. „Savanorystė verslui“ dirba tam, kad atrastų būtent tokią savanorystės veiklą, kokios pageidauja bendrovės darbuotojai ir tokią nevyriausybinę organizaciją, kuriai tuo metu reikia pagalbos. Ir, svarbiausia, savanorystę paverčia mokymosi procesu.
„Pamažu atsiranda praktika įsitraukti į ilgalaikę savanorystę. Taip pat darbuotojas skatinamas dalį savo darbo valandų per metus skirti savanorystei (už jas mokamas įprastas atlyginimas). Tokią kultūrą į Lietuvą atneša tarptautinių bendrovių padaliniai arba dukterinės įmonės“, – sakė „Savanorystė verslui“ programos atstovė.
Prasmės pojūtis, kurio „procesais“ nesukursi
Šiuo metu organizacijos „Versli Lietuva“ komunikacijos vadove dirbanti Rasa Bagdonienė turėjo progą išbandyti įvairias savanorystės iniciatyvas tuo metu, kai dar dirbo vienoje tarptautinėje bendrovėje.
„Prisimenu pirmąsias „Maisto banko“ akcijas – jiems reikėjo ne tik padėti su komunikacija, tačiau ir savanorių paprastam darbui – dalinti skrajutes. Taigi aš Jasinskio gatvės „IKI“, kartu su žinomu žurnalistu, „Verslo žinių“ redaktoriumi Rolandu Barysu stovėjome ir dalinome tas skrajutes“, – savo pirmąją savanorystę prisiminė R. Bagdonienė.
„Per pastaruosius 15 metų verslo suvokimas apie savanorystę labai ryškiai auga, – pastebėjo R. Bagdonienė. – padaryti gerą darbą jau yra smagu. Bet jei tai sustiprinama kryptingu, metodiškai sukonstruotu moderavimu, po to – refleksija, organizacija tokiu būdu augina save. Komandų formavimo priemonių gali būti įvairių, pavyzdžiui, sukurti sudėtingas sąlygas, kuriose komanda privalėtų rasti išeitį veikdami kartu. Tačiau į visa tai dar įmaišykite prasmę ir džiugesį, pamačius, kaip tu pakeiti kai kurių žmonių gyvenimą. Pakeiti valandai ar dienai – tai jau nebesvarbu“, – kalbėjo R. Bagdonienė.
„Vienais metais pasakėme: „O gal galime vykti obuolių skinti kartu su šeimomis, kurios vėliau gaus tuos obuolius?“ Ką tai duoda? Ką duoda matyti žmogų, kuriam atiteks tavo nuskinti maisto produktai? Tai kuria nenusakomą vertę. Mes pamatome vienas kitą „kitokioms spalvoms“, mes suvokiame, kokią vertę savanoriaudami sukuriame toms šeimoms. Tai – labai stiprus prasmės elementas, kurio jokiais „procesais“ nesukursi“, – kalbėjo R. Bagdonienė.
Koks jausmas pakeisti kažkieno gyvenimą?
Ji pagyrė šviežiai susikūrusi socialinį verslą „Socialinis veiksmas“. Pašnekovės teigimu, šis verslas siekia savanorystę atnešti į bendroves struktūruotai, kad ši veikla taptų bendrovės komandos formavimo įrankiu.
Komunikacijos specialistė yra pastebėjusi, jog tą atlikto gero darbo jausmą darbuotojai vėliau „nešiojasi“ į darbą – tampa paslaugesni ir vieni kitiems.
„Nepamirškime, kad tame pačiame veiklos sektoriuje atlyginimai dažniausiai būna vienodi. Tokioje situacijoje darbuotojai renkasi ne pagal atlyginimą, o pagal organizacijos vertybes. Kuo daugiau ugdymo, prasmės kūrimo veiklos organizacija gali pasiūlyti, tuo ji sėkmingesnė“, – pabrėžė organizacijos „Socialinis veiksmas“ mokymosi programos „Savanorystė verslui“ koordinatorė Justina Babušytė.
Idėjos – kokie žmonės jau šiandien laukia savanorių pagalbos?
J. Babušytė teigė, jog visi būsimi savanoriai yra apmokomi, paruošiami veiklai. Priklausomai nuo savanoriavimo specifikos, pasiruošimas gali užtrukti nuo vienų iki kelių mokymų, seminarų.
„Ateidami savanoriauti įmonės darbuotojai jau žino, į kokią organizaciją jie ateina, kaip ta organizacija dirba, su kuo jiems teks susidurti“, – sakė ji.
Ir jūs norėtumėte savanoriauti kartu su kolegomis? Šiuo metu proto negalią turinčius žmones prižiūrinčiai organizacijai reikia savanorių, kurie padėtų neįgaliesiems išmokti patiems pasigaminti valgyti.
Taip pat reikalinga ir techninė pagalba – kad aštrūs IT inžinierių protai sukurtų programėles, kurios padėtų neįgaliesiems orientuotis, nubrėžtų tam tikrus maršrutus, kuriais jiems kasdien reikia vaikščioti.
Skurdžiai gyvenantiems žmonėms visuomet trūksta elementaraus bendravimo bei savanorių, kurie galėtų jiems nuvežti maisto.
