Lietuvoje

2022.01.14 21:01

Po pamokų – į pamokas: moksleiviai karantino paliktas spragas lopo pas korepetitorius, moka ir po 50 eurų už valandą

Urtė Korsakovaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2022.01.14 21:01

Lietuvos moksleivių sąjunga pastebi, kad vis daugiau jaunuolių prašo korepetitorių pagalbos, o jų paslaugos gali siekti ir 50 eurų. Švietimo ministerija sako, kad papildomoms pamokoms po nuotolinių mokslų buvo skirta daugiau pinigų, o ugdymo kokybė turėtų gerėti ir atnaujinus bendrojo ugdymo programas.

Po pamokų – į pamokas. Tokia daugelio abiturientų kasdienybė. Vienas jų – vilnietis Emilis Mikulskis. Šiuo metu vaikinas lanko pamokas pas du korepetitorius, abu matematikos.

„Su vienu korepetitoriumi ruošiuosi egzaminui, sprendžiame bilietus, uždavinius. Tai yra patarimai, kaip spėti per egzaminus. Su kita korepetitore – spragų, silpnųjų vietų taisymas, uždavinių sprendimas“, – savo pasirinkimą LRT RADIJUI aiškino abiturientas E. Mikulskis.

Jis priduria, kad dauguma jo draugų mokosi papildomai, o norint rasti mokytoją viduryje mokslo metų gali būti ir sudėtinga.

Kainos gali siekti ir pusšimtį eurų

E. Mikulskis pasakoja, kad korepetitorių kainos panašios kaip ir pernai. Vienos pamokos kaina prasideda nuo 20 eurų.

„Vienas korepetitorius, kadangi tai yra akademinė pamoka, kainuoja 20 eurų. Pas kitą korepetitorę – taip pat, viena savaitinė pamoka, kurią patogu perkelti. Ši pamoka trunka dvi valandas, todėl ir kainuoja 40 eurų“, – pasakojo vaikinas.

Mokymosi platformos „Mokosi“ bendraįkūrėja ir vadovė Jurgita Jaruševičienė sako, kad korepetitorių kainos gali skirtis ir pagal gyvenamąją vietą.

„Standartiškai didmiesčiuose kainuos 25-40 eurų. Žinoma, yra ir pigiau, bet tai yra standartinės kainos, kurios jau nebebaugina. Jeigu kalbame apie mažesnius miestelius, tai pamokos kainuoja apie 10-15 eurų“, – sakė J. Jaruševičienė.

Lietuvos Moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė priduria, kad kaina priklauso ir nuo disciplinos. Jos žiniomis, kai kurios pamokos gali atsieiti ir 50 eurų.

„Mūsų organizacija stengiasi ieškoti, kaip padėti moksleiviams gauti paslaugas kaip įmanoma pigiau. Bendradarbiaujame su virtualiomis mokyklomis, generuojame nuolaidų kodus ir sudarome palankesnes sąlygas“, – sakė K. Pralgauskytė.

Po nuotolinio mokymo – papildomos konsultacijos

Po nuotolinio mokymosi ugdymo praradimams kompensuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė papildomų lėšų konsultacijoms. Iš viso joms skirta apie 7 mln. eurų.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas sako, kad tokios konsultacijos labai naudingos. Aktyviausiai vaikai dalyvavo lietuvių, anglų kalbos, matematikos užsiėmimuose. Vis dėlto mokyklos direktorius atkreipia dėmesį, kad papildomos valandos didelėje mokykloje – didelis galvos skausmas.

„Nežinau, ar tas būdas sprendžia šią problemą, su kuria mes susiduriame. Yra didelis mokytojų trūkumas, labai sunku rasti laiką, kuris būtų geras ir mokiniams, ir mokytojams. Mūsų mokykloje mokytojas nedirba su viena klase. Pavyzdžiui, anglų mokytojas turi 111 mokinių, fizikos mokytojas 173 mokinius. O vienos konsultacijos valandos visiems tikrai neužtenka“, – teigė mokyklos direktorius.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad suderinti papildomas pamokas – įmanoma: „didelėms mokykloms gali kilti iššūkių, kada įterpti pamokas, bet mokyklos randa įvairius sprendimus ir mokiniai prisitaiko.“

Moksleivių sąjungos prezidentė sutinka, kad tokios konsultacijos – naudingos, tačiau, jos teigimu, vien jų – neužtenka. Anot Pralgauskytės, ugdymo sistemos spragų būta dar prieš pandemiją. Tyrimai rodo, kad geriau brandos egzaminus išlaikę abiturientai mokėsi papildomai. Viceministras sako, kad naujos ugdymo programos turėtų padėti spręsti dabar susidariusias spragas.

„Tikrai norisi, kad pamokoje ugdymo procesas būtų kuo efektyvesnis. Ieškosime būdų, kad korepetitorių paslaugų reikėtų kuo mažiau. Kada atkeliaus naujas ugdymo turinys, ten bus numatyta galimybė, kad mokytojas 30 proc. pamokų galės panaudoti pagal savo valią. Jis galės kontroliuoti, kaip skirstyti laiką. Tikimės, kad tai padės spręsti korepetitoriavimo problemą“, – teigė R. Skaudžius.

Mokytojams labiau apsimoka būti korepetitoriais

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sutinka, kad ir patiems mokytojams – finansine prasme – naudingiau korepetitoriauti. Pavyzdžiui, jo vadovaujamoje mokykloje, Kauno inžinerijos licėjuje, papildomų konsultacijų įkainis už vieną valandą – apie 10 eurų.

„Galbūt finansinė išraiška konsultacijų ir skiriasi. Jeigu įkainis didėtų – būtų sveikinama, bet, manau, kad pats korepetitoriavimas neišnyks. Gali būti, kad vienam mokiniui užtenka mokyklos, o kitam ir su visomis konsultacijomis dar papildomai savaitgalį kažką reikėtų pasikonsultuoti. Korepetitoriavimo reiškinys jis pats savaime visada buvo ir bus, bet būčiau už tai, kad korepetitoriaus pagalbos reikėtų tik išimtiniais atvejais. Tai galėtų būti dėl ypatingų poreikių, dėl ligos ar kitų priežasčių“, – sakė D. Žvirdauskas.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prieš trejus metus abiturientų vykdyta apklausa atskleidė, kad 40 proc. moksleivių naudojosi korepetitorių pagalba.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt