captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slenkančiam Gedimino kalnui – alternatyvus gelbėjimo planas

2016-ieji – ne patys geriausi metai Gedimino kalnui. Kelios didelės nuošliaužos išgąsdino visuomenę, pasigendančią informacijos, kaip kalnas yra tvarkomas ir ar turima priemonių irimą sustabdyti. Užlipti ant kalno nuo Kūčių nebeleidžiama, čia ketinama iki vasario sutvirtinti kalną juosiančias betonines juostas. Pasigirdo ir alternatyvių siūlymų, kaip Lietuvos simbolį galima būtų sutvarkyti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuo Kūčių iki vasario Gedimino kalnas lankytojams uždarytas. Nuošliaužų tikimybė išlieka didelė, nors ir bandoma raminti, kad jos paviršinės, todėl kalno struktūrai grėsmės nekelia.

Po praėjusį penktadienį Kultūros ministerijoje įvykusio pasitarimo informuota, kad Gedimino kalnas bus uždarytas iki vasario, jame tęsiami tvarkymo darbai.

Iš karto po Naujųjų metų kalne bus įmontuoti geodinaminiai detektoriai, kurie leis žymiai operatyviau fiksuoti geologinius pakitimus kalne. Iki vasario pabaigos bus sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų. Visi darbai, Kultūros ministerijos teigimu, vyksta pagal dar vasarą parengtą planą, kalnas yra nuolat stebimas ir prižiūrimas, situacija yra kontroliuojama.

Kalbos nenuramina

Tačiau net ir taip nuraminti, ne visi specialistai tiki būsima darbų sėkme, todėl siūlo alternatyvius sprendimus.

Saugaus judėjimo ir aplinkos pritaikymo žmonėms specialistai iš bendrovės „Bipa“ tikina turintys alternatyvų Gedimino kalno gelbėjimo planą – slenkančių grunto sluoksnių surišimui panaudoti sraigtinius pamatus.

Kaip 15min sakė bendrovės direktorius Erikas Viršilas, bendrovės inžinierių žiniomis, panaši technologija tvirtinant Gedimino kalno šlaitus jau buvo naudota prieš keliolika metų: „Tuo metu buvo atlikti apie 3 metrų gylio gręžimai, gręžinio gale suformuojant inkarą ten prileidus betono.“

Anot E. Viršilo, vienas pagrindinių klausimų yra tas, kokiame gylyje gruntas „atplyšta“ nuo kalno masyvo ir pradeda slinkti.

„Atsižvelgiant į tai galima parinkti atitinkamo ilgio ir apkrovų sraigtus, ir, kalbant paprastai, „prigręžti“ slenkantį sluoksnį prie gilesnio, tvirto pagrindo. Papildomai tarp sraigtų būtų galima įtempti statybinėms konstrukcijoms naudojamus metalinius trosus, tokiu būdu suformuojant tinklą, kuris surištų slenkantį gruntą. Šis paprastas technologinis sprendimas sukurtų medžio šaknų efektą, kai žemės sluoksnius tarpusavyje sutvirtina medžių šaknų struktūra“, – teigė E. Viršilas.

Jis įsitikinęs, kad metalinis tinklas negąsdins Gedimino kalno vaizdo, kadangi jis būtų prie pat žemės ir laikui bėgant jį paslėps žolė.

Ant polių kyla Vorutos pilis

„Jeigu atsakingos institucijos turi tikslius duomenis apie tai, kokiame gylyje prasideda grunto judėjimas ir kas darosi po judančiu sluoksniu, tuomet siūlytume labai rimtai svarstyti galimybę slenkantį šlaitą sutvirtinti sraigtiniais pamatais. Nors toks sraigtinių pamatų pritaikymo būdas nėra tipinis, tai gali būti greitas ir efektyvus būdas spręsti susidariusią situaciją“, – teigė bendrovės sraigtinių pamatų skyriaus projektų vadovas Tomas Kastickas.

Vis dėlto ši bendrovė panašių projektų iki šiol nėra vykdžiusi. E.Viršilas 15min sakė, kad šlaitų jie nėra tvirtinę, ant įmonės įrengiamų pamatų daugiausia yra surinkinėjami dideli, rąstiniai namai.

„Šiuo metu yra atstatinėjama Šeimyniškėlių (Vorutos – red.past.) pilis ant piliakalnio ant mūsų pamatų, nes joks kitas transportas ten negali privažiuoti ir joks kitas sprendimas ten nėra tinkamas. Tai vienas iš tikrai svarstytinų variantų“, – įsitikinęs direktorius.

Tiesa, jis pripažino, kad apie sprendimą yra užsiminęs architektams, kurie yra dalyvavę ieškant sprendimų Gedimino kalnui, tačiau esą pasiūlymas didelio susidomėjimo tarp kalno tvarkytojų nesulaukęs.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...