Lietuvoje

2022.01.09 20:50

Konservatoriai grįžta prie lenkiškų pavardžių rašymo naudojant lotyniškus rašmenis

Kristina Jackūnaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2022.01.09 20:50

Prieš dvylika metų – 2010-iasiais, kai Vyriausybei taip pat vadovavo konservatoriai, Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Lietuvoje išvakarėse tuometis premjeras Andrius Kubilius norėjo įteikti jam dovaną – leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis.

Tačiau įvyko akibrokštas – Seimas įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant, atmetė. Kitą savaitę Seimas vėl turėtų svarstyti tokį bandymą – vėl konservatorių vadovaujamos Vyriausybės palaimintą projektą. Ar pavyks šįkart padaryti tai, ko nuo 1994-tųjų nepavyko nė vienai Vyriausybei, nė vienam Seimui?

Bandymai sutvarkyti rašmenis dokumentuose: ar pavyks šįkart padaryti tai, ko nuo 1994-ųjų nepavyko nė vienai valdžiai?

Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta įstatymo projektas, pagal kurį su užsieniečiais susituokusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų pasuose bei kituose asmens dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir naudojant lotyniškos abėcėlės raides be diakritinių ženklų. Tas pats galiotų Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams. Tam Seime prieštaraujančių negirdėti.

„Tai tikrai labai gerai išdiskutuotas klausimas, aš palaikau tai, kad asmenys galėtų užrašyti savo vardą pavardę neiškraipydami jų – tai yra svarbus klausimas tiek iš praktinių sumetimų, netgi žmogaus teisių prasme“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tačiau ginčų kelia siūlymas Q, W, ar X varduose bei pavardėse leisti rašyti ir ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams, jei jie oficialiai deklaravę pavyzdžiui lenkų ar vokiečių tautybę. Raidės su diakritiniais ženklais, kurių yra ir lenkų, ir vokiečių kalboje, nebūtų leidžiamos.

Šiam siūlymui nepritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kai jos išvados paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Jei kalbam apie lenkų kalbą, tai ten tikrai tų raidžių nepakanka – reikia jų daugiau, tai vistiek pagal gimtosios kalbos taisykles užrašyt nepavyktų, tai reiškia iš netaisyklingos pavardės, sukuriam kitą netaisyklingą pavardę – tai ar tai problemos sprendimas?“ – sakė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Lenkų rinkimų akcijos atstovė seime Rita Tamašunienė sako, kad jos vadovaujama regionų frakcija projektą remia, nes tai žingsnis į priekį. O savo pavardžių, pasak jos, niekas dokumetuose nekraipys.

„Žmonės, kurie turi tų diakritinių ženklų, žino, kad jų vardas pavardė yra rašomi, nemanau, kad jie ryšis pasikeisti tą pavardę, nes ji bus dar labiau išdarkyta, negu yra dabar. Pavyzdžiui, mano kolega Česlav Olševski užrašyti negalės, nes turi diakritinį ženklą, tai Beata Petkevič tą padaryti galės, tai tikrai palaikome tą įstatymo projektą“, – sakė R. Tamašunienė.

„Kiek metų, dešimtmečių nesusitariam dėl to pagrindinio varianto, tai sutarkim, kad pagrindiniame lape, sutarkime dėl tų trijų raidžių ir derinių ir tai bus labai jau didelis žingsnis į priekį, kur mes jau galėtumėm kalbėti, ar reikalingi, ar nereikalingi diakritiniai ženklai“, – nurodė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Bet tai ne vienintelis Kalbos komisijos argumentas prieš. Pasak pirmininko – leidimas kitų tautybių Lietuvos piliečiams rašyti pavardę ir lotyniškais rašmenimis, skirstytų į getus.

„Būtų atidaryta pandoros skrynia labai sprendimams neaiškiu pagrindu ir tikrai nenorime, kad piliečiai segreguojami arba skirstomi į getus kalbos pagrindu. O kodėl tada lietuvių tautybės neleidžiama keisti. Ateis pavyzdžiui žemaitis, sakys, aš noriu žemaitiška forma, ateis dzūkas, aš pasakys dzūkiška forma – sakys lenkui leidžiama, vokiečiui leidžiama, o man žemaičiui – neleidžiama. Visi piliečiai visais atžvilgiais – kalbos taip pat – turi būti lygūs“ – sakė A. Antanaitis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgė į šias kalbos komisijos išvadas. Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad dėl to įstatymas gali būti apskųstas Konstituciniam teismui. Tai aptarta ir valdančiojoje konservatorių frakcijoje.

„Pavardžių rašymas, Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad Seimas svarstydamas ir spręsdamas dėl asmenvardžių rašymo pase turėtų vadovautis ekspertine nuomone ir rašoma, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jos nuomonės turi būti sulaukta ir į ją turi būti atsižvelgta – ji turi būti tinkamai įvertinta“, – sakė P. Saudargas.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska sako, kad tinkamai įvertinti nereiškia paklusti: „Būtent Seimas turi teisę ir diskreciją apsispręsti, nes tai yra teisinis dalykas, kokios yra išimtys yra taikomos, jeigu mes interpretuotumėm, kad valstybinė lietuvių kalbos komisija nuomonę turi galutinę ir nekeičiamą, tai turbūt nereikėtų Seimo, jie galėtų ir įstatymus priimti.“

Ministrė pripažįsta, kad galutinį atsakymą vis tik galėtų pateikti tik Konstitucinis teismas, tačiau nemano, kad išaiškinimo turėtų kreiptis visas Seimas.

P. Saudargas taip pat sako, kad dalis konservatorių gali palaikyti valstiečių atstovo Eugenijaus Jovaišos pataisas, kurios siūlo galimybę tautinėms mažumoms išbraukti.

„Nėra žmogaus asmeninė nuosavybė jo pavardė. Ji yra ir kalbos dalis, kuri paklūsta visiems kalbos dėsniams – gramatikai, fonetikai. Kalba yra to pačio teritorinio vientisumo garantas ir prisiminkime Seimo nario priesaiką – ką mes esam įsipareigoję – saugoti šalies vientisumą, tai kokia ta šalis, jei nėra bendros susikalbėjimo šnektos“ – aiškino Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys E. Jovaiša.

Tačiau dalis opozicijos, pavyzdžiui Demokratų frakcija nusiteikusi remti Vyriausybės variantą, atveriantį kelią tautinėms mažumoms.

„Ar bus nuo to blogiau, jeigu prie tų, kurie yra ištekėję, vedę arba pakeitę pavardes, arba pilietybę įgiję, irgi rašo originalo kalba, ten prie tų kelių šimtų ar tūkstančių žmonių dar atsiras 100, kuris norės savo asmenvardį rašyti. Ar čia sugrius mūsų valstybė, ar sugrius kalba?“ – klausė Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Visiems europiečiams svarbu ir mums taip pat turėti savo pavardę, nes tai yra mūsų identitetas kuris net nuvykus kitur parodo, kokia tu tautai priklausai“ – teigė R. Tamašunienė.

Tautinių mažumų pavardžių rašymo klausimo Lietuva neisšprendžia jau 28 metus nuo 1994-ųjų, kai pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Nuo to laiko tai nesėkmingai bandė padaryti visos vyriausybės ir Seimai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt