Lietuvoje

2022.01.08 19:44

Į Seimą grįžta dešimtmečius neišspręstas klausimas: vieni įžvelgia pavojų lietuvių kalbai, kiti mano, kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai

Gytis Pankūnas, LRT.lt2022.01.08 19:44

Opozicija ir valdantieji, regis, sutaria, kad atėjo laikas užbaigti diskusiją dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškomis raidėmis asmens dokumentuose. Tiesa, dalis parlamentarų mano, kad asmenvardis lotyniškais rašmenimis galėtų atsidurti ne pirmame paso puslapyje. Politologas Andžejus Pukšto akcentuoja – minėto klausimo išsprendimas ne tik padėtų daliai Lietuvoje gyvenančių žmonių, bet ir įneštų naujų vėjų Lietuvos ir Lenkijos santykiuose.

Parlamente jau kurį laiką nepavyksta priimti sprendimo dėl dviejų projektų, kuriais siūloma reglamentuoti originalią vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektu, kurį savo parašais remia ir didžioji dalis valdančiosios koalicijos atstovų, ir dalis Seimo opozicijos, siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje.

70 Seimo narių teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Šeši konservatorių frakcijos nariai – Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė – teikia alternatyvų projektą. Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektu siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis papildomame paso puslapyje.

Minėti konservatoriai siekia įteisinti, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose būtų perrašomos lietuviškais rašmenimis. Originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis būtų leidžiama paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmajam projektui yra pritaręs, o šį siūlo atmesti.

Abu minėti įstatymų projektai parlamente registruoti ir pateikti dar praėjusią Seimo kadenciją, tačiau nė vienas jų neperžengė svarstymo stadijos.

Diskusija apie originalių pavardžių rašybą Lietuvoje vyksta ne vieną dešimtmetį, Seime ir anksčiau būta bandymų reglamentuoti, kaip ir kada asmens dokumentuose vardai ir pavardės galėtų būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, tačiau projektams priimti nepakakdavo balsų.

Valdantieji palaiko pavardžių lotyniškais rašmenimis rašybą pirmame paso puslapyje

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma LRT.lt teigė, kad antradienį parlamentas vėl grįš prie asmenvardžių rašybos klausimo. Anot jo, abu projektai yra įrašyti į Seimo vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Jis neslėpė, kad valdančiosios koalicijos atstovai yra linkę pritarti 70 Seimo narių teikiamam projektui, kuriuo siūloma leisti pavardę rašyti lotyniškais rašmenimis pirmame paso puslapyje.

„Iš esmės yra linkstama link to projekto, kuriam pritarė pagrindinis komitetas (TTK, – LRT.lt), kuris yra parengtas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą“, – sakė J. Razma.

Konservatorius priminė, kad Vyriausybė pritarė šiam projektui, paragino jį patobulinti numatant, kad visi ne lietuvių tautybės asmenys galėtų asmens dokumentuose rašyti savo pavardę lotyniškais rašmenimis.

„Kitaip tariant, jeigu ne lietuvių tautybės asmuo, tai jis galėtų ta išimtimi naudotis, vartotų lotyniškas raides, rašydamas pavardę“, – tikino parlamentaras.

J. Razma teigė tikintis, kad valdančioji koalicija vieningai palaikys minėtą projektą.

„Gal 100 procentų rėmimo nebus, bet, sakykime, dauguma koalicijos Seimo narių remia tą projektą“, – teigė Seimo vicepirmininkas.

Opozicija tikina – dabar laikas yra tinkamas

Praėjusių metų pabaigoje, Seimui planuojant svarstyti asmenvardžių rašymo klausimą, šis opozicijos siūlymu buvo nukeltas. Tąkart opozicijos atstovai teigė, kad šiam klausimui tinkamas laikas dar neatėjo.

Dabar, pasak opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio, prie diskusijos dėl asmenvardžių rašybos galima grįžti.

„Dabar yra tinkamas metas. Tada buvo įtempta darbotvarkė, paskutinė diena ir viskas būtų susivėlę. Dabar turėsime laiko diskusijoms“, – LRT.lt teigė politikas.

S. Skvernelis pabrėžė, kad sprendimą dėl originalių pavardžių rašybos visų prima priimti reikia dėl savo valstybės piliečių, dėl jų teisių praplėtimo.

„Tai susiję su mūsų požiūriu į savo piliečius, tai yra į tuos, kurie galbūt vedė ar ištekėjo už užsieniečio, į tuos, kurie galbūt įgavo pilietybę, į tuos, kurie nori rašyti savo vardą ir pavardę tokius, kokius jiems davė tėvai. Esminis dalykas yra požiūris į savo piliečius“, – aiškino Seimo narys.

Jis taip pat priminė, kad asmenardžių rašybos lotyniškais rašmenimis įteisinimo Lietuvoje klausimą nuolat kelia ir Lenkijos valdžios atstovai, siekdami ginti lenkų tautybės piliečių teises Lietuvoje. S. Skvernelis užsiminė, kad tai taip pat yra svarbus aspektas.

„Tas klausimas, tai yra strateginė partnerystė, irgi svarbus“, – dėstė S. Skvernelis.

Jis neslėpė palaikantis 70 Seimo narių teikiamą projektą, kuriuo siūloma leisti pavardę rašyti lotyniškais rašmenimis pirmame paso puslapyje. Tiesa, S. Skvernelis pridūrė, kad diskutuojant bus būtina atsižvelgti ir į kitus pasiūlymus.

„Pozicija nesikeičia, bet, jeigu bus pateikta pastabų, pasiūlymų, mes juos svarstysime ir vertinsime“, – komentavo opozicijos atstovas.

Esminis dalykas yra požiūris į savo piliečius.

S. Skvernelis

Konservatorius mato kitą išeitį

Alternatyvaus vardų ir pavardžių rašybą reglamentuojančio projekto, kuriuo siūloma originalias pavardes leisti rašyti ne pirmame paso puslapyje, vienas autorių konservatorius A. Ažubalis viliasi, kad įtikins kolegas Seime balsuoti už jo iniciatyvą.

Jis priminė, kad 2014 metais Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo paties 1999-ųjų nutarimą, išaiškino, kad Lietuvos pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės teisinį ryšį, pilietybę, o pilietybė yra viešojo valstybės gyvenimo dalis. Tad, anot A. Ažubalio, asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba.

„Tikiuosi, kad, kai bus svarstomi šitie dalykai, kolegos Seimo nariai labai rimtai įsiklausys į šį Konstitucinio Teismo išaiškinimą“, – LRT.lt teigė A. Ažubalis.

Jis nustebęs, kad, svarstant asmenvardžių rašybą reglamentuojančius projektus, nebuvo pasitelkti mokslininkai, esą nebuvo diskutuojama apie iniciatyvų poveikį lietuvių kalbai. Vis dėlto, pasak A. Ažubalio, dalis mokslininkų pastabų projektams turėjo.

„Štai Lietuvių kalbos instituto mokslininkai laikosi nuomonės, kad, jeigu būtų leidžiama Lietuvos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti ir ne lietuviškomis raidėmis, tai būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė, destabilizuota rašybos sistema, pažeistas lietuvių kalbos rašybos savitumas ir sutrikdytos kalbos vartojimo tradicijos“, – dėstė A. Ažubalis.

Anot jo, jei būtų pritarta 70 Seimo narių teikiamam ir Vyriausybės patobulintam projektui, dalis Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių asmenų esą būtų diskriminuojami, nes negalėtų asmens dokumentuose užsirašyti savo originalaus vardo ir pavardės.

„Dalis žmonių būtų diskriminuojami, ar tai būtų totoriai, ar karaimai, ar žydai, ar rusai, ar ukrainiečiai, ar baltarusiai, nes čia kalbame tik apie lotyniško pavyzdžio abėcėlę“, – kalbėjo konservatorius.

A. Ažubalio manymu, geriausia išeitis – sujungti abu įstatymų dėl asmenvardžių rašybos projektus ir su ekspertais parengti vieną dokumentą.

„Geriausia išeitis būtų sudaryti darbo grupę Seime, kuri paimtų šiuos abu projektus ir pasitelktų mokslininkus“, – tikino jis.

Konservatorius, paklaustas, ar greitesnis klausimo išsprendimas numatant, kad žmonės galėtų savo pavardes asmens dokumentuose rašyti ir lotyniškais rašmenimis, pagerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius, paragino prisiminti, ką apie tai yra sakiusi buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Palaikau buvusią Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę, kurios esminė nuostata buvo ta, kad lietuvių kalba neturi būti derybų ar politinio susitarimo įkaitė. Pasakykite man nors vieną Europos valstybę, kuri keičia savo abėcėlę, net neįvertinusi, nepadariusi analizės, kuri abėcėlę keičia vien todėl, kad kažkada kažkas kažkam pažadėjo, o tuo pat metu kažkada kažkas kažko reikalavo.

Būdamas užsienio reikalų ministras į tuos klausimus atsakydavau paprastai: jūs turite savo Konstituciją, jūs ją gerbiate ir nekaitaliojate dėl kaimynų, aš turiu savo Konstituciją, ją gerbiu ir nenoriu nei jos keisti, nei priimti tam tikrų teisės aktų, kurie ją pažeistų“, – pabrėžė pašnekovas.

Palaikau buvusią Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę, kurios esminė nuostata buvo ta, kad lietuvių kalba neturi būti derybų ar politinio susitarimo įkaitė.

A. Ažubalis

Politologas: klausimo išsprendimas pagerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Andžejus Pukšto pasakojo, kad asmenvardžių rašybos klausimą Lietuvoje nuo seno aktyviausiai kėlė Lietuvos lenkai. Pašnekovas prisiminė, kad šia tema diskutuota ir praėjusių Seimo, prezidento rinkimų kampanijos metu.

„Ko gero, 15 metų tas klausimas parlamento kuluaruose funkcionuoja. Tas klausimas keliamas ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės koridoriuose“, – sakė politologas.

Vardų ir pavardžių rašybos klausimas, pasak A. Pukšto, išliko aktualus ir šiandien, ypač tai svarbu Lietuvos pilietybę įgyjantiems užsieniečiams arba lietuviams iš mišrių tautine prasme šeimų.

„Pastaruosius dvejus ar trejus metus, kiek teko pastebėti, Lietuvos teismai gana dažnai pripažįsta į teismą besikreipiančio piliečio teisę įrašyti savo vardą ir pavardę dokumentuose taip, kaip jis nori. Na, turiu omeny lotyniškus rašmenis, kad vardo ir pavardės skambesys būtų arčiausiai originalo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Paklaustas, ar yra didžiulis skirtumas tarp to, ar vardas ir pavardė lotyniškais rašmenimis būtų rašomi pirmame, ar kitame paso puslapiuose, jis tikino, kad jei būtų nutarta, jog asmenvardis originalo kalba galėtų atsidurti ne pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, toks sprendimas problemų iš esmės nespręstų.

„Juridiškai yra tik vienas vardo ir pavardės skambesys, kalbame apie juridinę galią, ypač turint omeny, kai žmonės tvarkosi kokius reikalus pas notarus, pasirašo sutartis. Juridiškai žmogus gali vadintis tik vienaip. Tad tas vardo ir pavardės lotyniškais rašmenimis rašymas antrame paso puslapyje būtų labiau simbolinis sprendimas, simbolinė išraiška, o ne realus, iš esmės tvarką keičiantis sprendimas“, – komentavo A. Pukšto.

Politologas pabrėžė, kad asmenvardžių klausimo išsprendimas padėtų ne tik daliai Lietuvoje gyvenančių kitataučių, bet ir Lietuvos santykiams su Lenkija. A. Pukšto teigė manantis, kad ir dabar valstybių santykiai nėra blogi, tačiau Lietuvos sprendimas dėl asmenvardžių klausimo nutrauktų nuolatinius Lenkijos politikų baksnojimus mums.

„Šiaip dabar Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri, bet manyčiau, kad to klausimo išsprendimas turėtų gerą rezonansą, nes kalbame apie minkštąją galią, apie Lietuvos įvaizdį Lenkijoje.

Aišku, Lenkijoje, manau, kartais tas klausimas yra per daug eskaluojamas sakant, kad Lietuva žemina lenkų tautinę mažumą. Tad, ko gero, tas klausimas neretai pernelyg sureikšminamas. Bet vis dėlto, jei pavardžių rašybos klausimą išspręstume, tai ir Lenkija to klausimo nekeltų“, – aiškino A. Pukšto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Alytaus ligoninės COVID-19 skyrius
COVID-19 TRUMPAI
Gabrielius Landsbergis
2022.01.24 18:31

Landsbergis: mūšis dėl Europos vyks Ukrainoje

atnaujinta 20.05