Nuolatinis naršymas išmaniajame telefone kenkia žmogaus psichinei sveikatai – tai dažnai akcentuoja specialistai. Vis dėlto sukurta įvairių emocinės pagalbos programėlių, o psichologo konsultacijos gali vykti nuotoliu, tad telefonas gali būti ir priemone padėti sau jaustis geriau.
Tuo įsitikinusi emocinės pagalbos startuolio „Mindletic“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė. Prasidėjus pandemijai mergina sako pati jautusi didelį nerimą. Būtent jis ir paskatino ieškoti netradicinio sprendimo. Taip atsirado mobilioji programėlė „Mindletic“, kurią pati kūrėja vadina emociniu sporto klubu telefone.
„Šiandien niekas nebeklausia, kodėl eini į sporto klubą, jei gerai atrodai, tai galvojame, kad lygiai taip pat turėtume stiprinti savo emocinę sveikatą, nepriklausomai nuo to, kiek sėkmingi ar stiprūs esame. Taip, kaip mes prevenciškai stiprinam savo fizinius raumenis ir palaikom jų stiprumą, lygiai taip pat turėtume prižiūrėti ir savo emocinę stiprybę“ – sako „Mindletic“ įkūrėja I. Vaitkevičiūtė.
Pandemijos metu imta daugiau dėmesio skirti suprastėjusiai žmonių psichikos sveikatai. Ekspertai sutaria, kad karantinų padarinius jausime dar ilgai, tačiau sako, kad yra ir teigiamų pokyčių. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį mėnesį domisi, kaip psichologinės pagalbos teikimą keičia nuotolinės konsultacijos ir emocinės pagalbos programėlės, kaip darbuotojams gali padėti darbdaviai ir kokių priemonių imasi mokyklos.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Emocinė pagalba – mobiliajame telefone
Programėlė veikia lietuvių ir anglų kalbomis. Ja gali naudotis kiekvienas, tačiau eiliniam vartotojui versija ribota – suteikiama galimybė prisijungti prie pokalbių kambarių ar užsisakyti psichologo konsultacijas.
Pilną prieigą gauna sutartis sudariusių organizacijų darbuotojai. Jiems aplikacija leidžia vesti kasdienės savijautos dienoraštį, kurį nuasmeninus sistema analizuoja ir pateikia patarimus ar perspėja emocinei būklei pablogėjus. Taip esą siekiama užkirsti kelią perdegimui, kuris organizacijoms kainuoja ne mažiau, nei pačiam žmogui.
Vartotojai taip pat gali prisijungti prie bendrų ar specializuotų pokalbių kambarių, konsultuotis su psichologais individualiai ar grupėmis. Nuasmenintus ir anoniminius duomenis „Mindletic“ siunčia vartotojų darbdaviui. Tai esą leidžia matyti bendrą darbuotojų savijautą.
„Mes iš duomenų galime jiems prognozuoti, kada galbūt tie darbuotojai jau yra labiau pavargę arba prie perdegimo ribos. Ir vietoj to, kad jie išeitų iš darbo ar susirgtų, mūsų sistemos pagalba organizacijos gali iš tikrųjų imtis prevencinių veiksmų ir taip užkirsti kelią tam brangiai kainuojančiam emociniam disbalansui“, – kaip veikia programėlė, pasakoja I. Vaitkevičiūtė.
Be to, pasak I. Vaitkevičiūtės, darbuotojų savijautos žinojimas padeda tiek bendrai kolektyvo atmosferai, tiek darbo našumui: „Organizacijos nukreipia savo dėmesį pagal tuos subjektyvius duomenis. Galbūt šį mėnesį yra daugiau nuobodulio – tai dirbame su nuobodulio tema. Galbūt kitą mėnesį yra daugiau tokio susierzinimo negu įprastai?
Ir mes, remiantis tais duomenimis, drauge su organizacija dirbame to link. Tai yra, siekiame ne kažkokios trumpalaikės laimės, kad visi čia būtų laimingi, o tvaraus pasiskirstymo tarp įvairių išgyvenamų emocijų ir jų integravimo.“
Psichologų sąjungos prezidentė, psichologė Valija Šap sako, ši ir panašios programėlės – geras sprendimas savistabai ar rasti bendraminčių, tačiau svarbu atsiminti – to ne visada užtenka.
„Turime suprasti, kad jeigu jau sunkumai tęsiasi ilgesnį laiką, jeigu nebepakanka savų vidinių resursų tiems sunkumams įveikti, tai nereikėtų per ilgai bandyti programėlių pagalba padėti sau, visada naudingiau kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą. Jis detaliau įvertintų emocinę savijautą ir kartu nuspręstumėte, ar programėlė yra pakankama priemonė“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė V. Šap.
Pandemija padėjo atrasti nuotolines konsultacijas
Pasak psichologų, pandemijos ir ją lydėjusių karantinų išprovokuota vienatvė bei atskirtis turėjo ypač neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai. Situacijos negerino ir apribotos kontaktinės pagalbos galimybės. Visgi per pandemiją įteisintos nuotolinės psichologų konsultacijos bent šiek tiek gelbėjo padėtį.
„Yra atokesnių vietų, kur sudėtinga žmogui atvykti. Nuotolinės konsultacijos tiesiog sudarė galimybę tiems, kurie turi kliūčių atvykti arba bijo tiesiog išeiti iš namų dėl pačios pandemijos, taip pat gauti pagalbą“, – apie įteisintas nuotolines psichologų konsultacijas kalba sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Psichiatras Raimundas Alekna sako, nuotolinės konsultacijos, atsiradusios tarsi kaip laikinas sprendimas per pandemiją, iš tiesų buvo reikalingos jau anksčiau ir tikrai išliks ateityje.
„Daugeliu atvejų kai kam net ir lengviau kreiptis nuotoliu ir jis imlesnis tai visai pagalbai. Visuomenė pasikeitusi, ji daugiau gyvena virtualioje erdvėje, tai žmonėms tai labiau įprasta, ypač jauniems žmonėms.
Nuotolinės konsultacijos pasirodė pakankamai efektyvios ir priimtinos. Taip pat ir tai visuomenės daliai, kuri gyvena virtualioje erdvėje, kuri susiduria daugiau su tokiais sociofobiniais reiškiniais, nes betarpiškai jie jau nebemoka bendrauti. Toks konsultacijų tipas jiems jokios stigmos nesukuria, jiems labai priimtina“, – sako R. Alekna.
Tačiau psichologė V. Šap nuotolines psichologo konsultacijas vertina atsargiai.
„Pandemija ir jos metu buvę karantinai labai apribojo žmonių bendravimą, iš tiesų mes matome, kad to gyvo bendravimo labai trūksta žmonėms. Kitas dalykas, nuotolinis konsultavimas ne visiems klientams yra tinkamas.
Ne visi turi tinkamas sąlygas savo namuose tam, kad galėtų saugiai ir konfidencialiai dalyvauti konsultavime. Mes tikrai turime nemažai praktinės patirties jau sukaupę per pandeminį laikotarpį, kai šeimose gyvena trys ar keturi, kartais – šeši žmonės, kai trys vaikai dalinasi vienu kambariu. Iš tiesų atvejų yra labai įvairių“, – sako V. Šap.
Anot specialistų, dar viena labai efektyvi, bet Lietuvoje kol kas neatrasta psichologinės pagalbos priemonė – grupinės terapijos. Jos esą ne tik naudingos, bet ir ženkliai pagerintų pagalbos prieinamumą didesniam ratui žmonių.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
