Lietuvoje

2021.12.31 21:35

Vertybinė Lietuvos užsienio politika kelia klausimų: vieniems ji per brangi, kiti pabrėžia nuoseklumo trūkumą

Augustinas Šemelis, LRT TELEVIZIJOS laida „Metų panorama“, LRT.lt2021.12.31 21:35

Migrantų krizę Lietuvai šiemet lėmė neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo kaimynystė, o kitą 2021-ųjų krizę Vilnius bent iš dalies susikūrė pats: tokio pasauline supergalia siekiančios tapti Kinijos keršto dar nėra užsitraukusi jokia Europos valstybė. Bet jokia Europos valstybė ir nėra žengusi tokio žingsnio, kai šalyje leista atidaryti atstovybę, pavadintą taivaniečių, o ne salos sostinės Taipėjaus pavadinimu. Faktinės Kinijos blokados akivaizdoje Lietuva Naujuosius pasitinka dėl vieno drąsaus žodžio. Tai – naujosios Lietuvos vertybinės užsienio politikos kaina.

Prieš šešerius metus – Kinijos delegacija lankėsi pas premjerą Algirdą Butkevičių. Dideli lūkesčiai buvo abiejose pusėse, ypač Lietuvos.

2015 metais Rusijai paskelbus embargą lietuviškiems maisto produktams, Kinija buvo vertinama kaip viena svarbiausių galimų naujų rinkų. Nuo tada Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo trigubai – nuo 100 iki daugiau nei 300 milijonų eurų per metus.

Vertybinės užsienio politikos kryžkelė: tokių prastų santykių su Kinija dar niekada neturėjome

Dar neseniai, 2019 metais, Lietuvos verslui siųstas signalas: taip, mūsų požiūris nuo Pekino skiriasi, tačiau tai megzti dialogą netrukdė.

„Lietuva nemato kliūčių megzti konstruktyvų dialogą su Kinija ir plėtoti dvišalį ekonominį ryšį“, – 2019 metų gruodį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Atėjo naujoji Vyriausybė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programoje – nauja užsienio politika, kuri buvo aprašyta kaip grįsta vertybėmis. Išskiriama būtent Kinija – joje žadama remti demokratiją nepaisant to, kad ši šalis yra svarbi mūsų prekybos partnerė ir didžiausia eksporto rinka Azijoje.

Lietuva pasirinko judinti patį jautriausią klausimą Pekinui – Taivaną.

„Taivano atsiskyrimas yra didžiausia kliūtis suvienyti tėvynę. Tai yra Kinijos vidaus politikos klausimas ir niekas negali kištis“, – yra sakęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Vis dėlto Lietuva pirmoji Europoje ryžosi Taivanui leisti įkurti atstovybę ne sostinės Taipėjaus, o taivaniečių pavadinimu. 2021 metų liepą paklausus, ar tai darant atsižvelgta į galimą Kinijos reakciją, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tuomet atsakė: „Mes negalime prognozuoti, kaip reaguos Kinija.“

Taivaniečių atstovybės atidarymą lydėjo Kinijos žingsniai – Pekinas atšaukė ambasadorių konsultacijoms. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikėjosi, kad po kurio laiko viskas normalizuosis, bet Lietuvos verslininkai išgirdo kitokią žinią – lietuviškos įmonės Kinijoje nepageidaujamos.

Valdantieji sako, kad Lietuvos interesas – gilinti ryšius su technologiškai pažangiu Taivanu. Ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Seimo narys Matas Maldeikis tikina, kad „to nematyti yra tiesiog kvaila.“

Tuo metu opozicinės partijos kritikuoja ir tikina, kad formų dirbti su Taivanu yra kitokių.

„Pasirinkta pati netinkamiausia, radikaliausia“, – tikino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“frakcijos Seime pirmininkas Saulius Skvernelis.

Visam Lietuvos eksportui į Kiniją stojant, ministras kartojo, kad tai laikina.

„Matyt, reakcija yra laikina ir matyt eisim į kažkokią tai normalizaciją“, – sakė G. Landsbergis.

Ir pasigirdus pranešimams, kad Lietuva ištrinta iš Kinijos muitinės sistemos, reakcija tebebuvo šalta.

„Kinija yra rizikinga rinka ir visi, kurie darė ten verslą, irgi tą žinojo“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvos diplomatams palikus ambasadą Pekine, jau aišku, kad tai – didžiausias pastarųjų dešimtmečių Kinijos konfliktas su valstybe Europoje. Briuselio atsako kol kas nėra.

„Kinija iki šiol ES valstybei tokio pobūdžio ir masto sankcijų ir grasinimų kol kas netaikė. Tai iš tikrųjų nėra jokių įrankių ir praktikos, ir supratimo, ką ir kaip reaguoti. Tai iš tikrųjų Lietuvos atveju yra kuriama tam tikra praktika, kuri labai svarbi“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Opozicijos kritika skriejo ne tik dėl konflikto su Kinija. Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas piktinosi ir dėl santykių su artimiausiais kaimynais.

Latvija apkaltinta prekiaujant uždrausta Astravo atominės elektrinės elektra. Ryga visus metus Lietuvos versiją neigė.

„Mes nežinome, kokie skaičiavimai suteikia pagrindo tokiems mūsų kolegų pareiškimams“, – sakė Latvijos ekonomikos ministerijos vicekancleris Edijsas Šaicansas.

Į Tbilisį nuvykęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sukėlė skandalą, kai dėl suimto opozicijos lyderio Sakartvelo valdžiai pagrasino sankcijomis.

„Jiems labai nepatiko, kad lietuvių diplomatai ir politikai bandė sustabdyti jų specialią akciją iššluoti opoziciją“, – šių metų kovą sakė Ž. Pavilionis.

Palaikantieji vertybinę politiką sako: pasaulyje aštrėja kova tarp demokratijos ir autokratijos blokų, o mes turime pasirinkti pusę. Vašingtone mums skrieja komplimentai.

„Noriu pasakyti ir asmeninę pastabą, kad užsienio reikalų ministras yra žmogaus teisių ir demokratijos balsas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – Vašingtone sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Skambaus balso Rusijos klausimu Lietuvai nestigo ir anksčiau.

„Tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius. Tiek galiu pasakyti“, – dar 2014 metais sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Bet principai, taikyti Rusijai, netaikyti Kinijai. Dabartinė Vyriausybė tai pakeitė, bet šitaip išryškino nuoseklumo problemą.

„Pasivadinus vertybine politika, neišvengsi klausimo – o Turkija? Armėnija? Jungtiniai Arabų Emyratai?“ – sako D. Jakniūnaitė.

Todėl metams baigiantis vis dažnesni klausimai, ar vertybinė politika Lietuvai nėra per brangi.

„Tiesą sakant, vertybinėje politikoje yra labai daug pragmatikos. Ypatingai tokioms šalims, kaip mes, nes jeigu neliks pasaulyje taisyklių, tokioms šalims kaip mes išlikti pasaulyje gali būti labai sunku“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vis dar išlieka klausimas, kiek Lietuvos užsienio politiką formuojančios institucijos dėl to iš tikrųjų sutaria.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt