Kurioziška situacija, skatinsianti skirtis ir nedirbti, pažeidžianti lygiateisiškumo principą. Taip Seimo narė apibūdina priimtas pataisas, kuriomis siekiama palengvinti socialinio būsto prieinamumą vienišiems tėvams. Specialistės sako, kad piktnaudžiavimų gali būti, tačiau, anot jų, „baimės akys kartais būna labai didelės“, o pokyčiai gali padėti sumažinti skurdą.
Portalas LRT.lt primena, kad jau praėjusių metų pabaigoje Seime buvo priimti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama palengvinti būsto prieinamumą vienišiems tėvams.
Pakeitimai numato, kad šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, teikiama 30 proc. iš dalies kompensuojama būsto kredito subsidija, o tokios šeimos, savivaldybėms apsisprendus, galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės.
Taip pat įtvirtinta pareiga savivaldybėms planuoti pagalbą asmenims, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos sąrašą ir nuomojantiems socialinį būstą, siekiant skatinti jų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą.
Taip pat skaitykite
Kurioziška situacija – pataisos skatins šeimas skirtis?
Vis dėlto įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos – kaip tvirtina parlamentarė Monika Ošmianskienė, „siūlomos pataisos įneš sumaišties, paskatų skirtis ir nesituokti bei neteisybės susituokusių porų atžvilgiu“, bet nespręs svarbiausios – skurdo ir nedarbo problemos.
„Deja, bet jokių sprendimų tam projekto iniciatorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – nepasiūlė, be to, neaišku, kas nutiks, jei vieniša mama ar tėtis pradės vaikščioti į pasimatymus, ar tai leistina? O gal reikia pamiršti asmeninį gyvenimą, jei nenori prarasti būsto? Situacija – tiesiog kurioziška. O blogiausia yra tai, kad savo vienišumą ar ne vienišumą įrodinėti turės patys žmonės“, – komentare LRT.lt rašė M. Ošmianskienė.
Taip pat skaitykite
Pasak jos, priimtos įstatymo pataisos pažeidžia lygiateisiškumo principą, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę.
„Galima sutikti, kad vieniši tėvai dažnai gyvena finansiškai sunkiau, tačiau ne tada, kai kalbame apie šio įstatymo veikimą, čia visi yra arti skurdo ribos ir socialinės atskirties, visi gauna vienodai mažas pajamas, nepriklausomai nuo šeimos statuso.
Neaišku, kas nutiks, jei vieniša mama ar tėtis pradės vaikščioti į pasimatymus, ar tai leistina? O gal reikia pamiršti asmeninį gyvenimą, jei nenori prarasti būsto?
M. Ošmianskienė
Be to, kaip jau minėta anksčiau, tikrųjų vienišų tėvų praktiškai neįmanoma identifikuoti, tad parama bei lengvatomis, tikėtina, pasinaudos ir tiesiog nesusituokusios poros, kas yra labai neteisinga susituokusių porų atžvilgiu“, – svarstė Seimo narė.
M. Ošmianskienė teigė, kad socialinis būstas prarandamas šeimos pajamoms viršijus tam tikrą sumą, todėl susituokusios šeimos, bijodamos netekti būsto, gali ryžtis skyryboms, nes vienišų tėvų pajamoms leidžiama 50 proc. viršyti įstatyme nustatytą pajamų ribą.
Jos manymu, naivu galvoti, kad 30 proc. būsto kredito subsidija, 50 proc. pajamų perviršis ar galimybė vienišiems tėvams pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka nepaskatins jaunų žmonių skirtis ar tiesiog nesituokti.
Blogins žmonių su negalia padėtį
Parlamentarė taip pat baiminosi, kad įstatymo pataisos apsunkins būsto prieinamumą žmonėms su negalia. „Šiuo metu, norint gauti teisę į socialinio būsto nuomą, yra sudaromos dvi eilės – paprasta ir prioritetinė. Į prioritetinę eilę papuola žmonės su sunkia negalia, žmonės, netekę tėvų, ir daugiavaikės šeimos. Prioritetinė eilė yra santykinai neilga ir būstą gauna visi.
Nuo šiol į prioritetinę eilę galės patekti ir vieniši tėvai, taip pat ir tiesiog nesusituokę asmenys, dėl ko, tikėtina, prioritetinė eilė stipriai išsipūs, o susituokusios šeimos ar tiesiog vieniši asmenys socialinio būsto lauks dar ilgiau“, – sakė ji.
Anot M. Ošmianskienės, nuo 2022 metų didėja minimalus atlyginimas ir neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau įstatyme leistini pajamų dydžiai nėra koreguojami, todėl susidaro situacija, kuomet žmogus su sunkia negalia, gaudamas minimalų atlyginimą, viršys leistiną pajamų ribą.
Tokios nuostatos skatina slėpti pajamas ir nedirbti.
M. Ošmianskienė
„Tokios nuostatos skatina slėpti pajamas ir nedirbti. (...) Parama, taip pat ir parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, turi būti teikiama įvertinus turimą turtą, gaunamas pajamas, o ne šeiminę padėtį“, – akcentavo Seimo narė.
Kaip M. Ošmianskienė patikslina portalui LRT.lt, didžiausia problema – kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, ar vaiką augina vienas iš tėvų, ar ne: „Tai yra labai prastas kriterijus, pagal jį neįmanoma objektyviai nustatyti – jau dabar vyksta taip, kad ateina socialinis darbuotojas, nusprendžia, kad tu esi nevienišas, o tu turi įrodinėti.“
Seimo narė sutinka, kad vieni vaikus auginantys tėvai atsiduria sudėtingoje padėtyje ir pagalbos reikia, tačiau, pabrėžia ji, reikėtų apibrėžti terminą, kas yra vienas vaikus auginantis asmuo.
„Dabar yra išplėsta, suprask, kaip nori. Turėtų atsirasti apibrėžimas – galbūt tai [prioritetas] turėtų būti atvejais, kai tėtis nežinomas, sąlyga, ar ima alimentus, ar jų neima, jei dėl jų nesikreipia žmogus, manau, neturėtų papulti po šių lengvatų aprašu“, – svarsto M. Ošmianskienė.
Parlamentarė taip pat atkreipia dėmesį, kad, priėmus įstatymo pataisas, socialinių būstų gali nesulaukti kiti, kuriems tokia pagalba reikalinga, pavyzdžiui, iš globos įstaigų išėję vaikai.
„Baimės akys kartais būna labai didelės“
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė laikosi kiek kitokios nuomonės – anot jos, priimtos pataisos prisideda prie skurdo problemos sprendimo. Pavyzdžiui, išskiria ji, svarbi pataisa, kad žmonės, gyvenantys socialiniame būste, gaus ir socialines paslaugas.
„Labai svarbu susieti finansinę pagalbą, šiuo atveju – socialinį būstą, ir paslaugų dalį, nes tik toks kompleksinis požiūris ir darbas su žmonėmis gali padėti spręsti problemas. (...) Tai labai svarbu, jei norime matyti problemos kompleksiškumą ir spręsti iš esmės žmogui kylančius iššūkius. Tai, kad tų paslaugų atsiranda, tikrai labai svarbu“, – LRT.lt tvirtina A. Adomavičienė.
Anot jos, vienišų tėvų skurdas yra didžiulė problema – statistiškai vieniši asmenys, o ypač vieniši tėvai, susiduria su didelio skurdo rizika.
„Esame tarptautiniais dokumentais įsipareigoję prisidėti prie vaikų skurdo mažinimo, (...) vienas tų ramsčių yra būsto užtikrinimas vaikams, kad vaikai gyventų tinkamame būste, kad šeimos turėtų būstą ir būtų pajėgios jį išlaikyti.
Tos priemonės yra tikrai reikalingos – Lietuvoje turime didelę problemą, kad šeimos su vaikais gyvena netinkamuose būstuose, tose vietose, kur nėra jokių paslaugų, darbų. Iš dalies dėl to šeimos ir skursta. Tai, kad įrašytas šis prioritetas, sakyčiau, yra sveikintinas žingsnis, nes čia yra didelė problema, ją reikia spręsti“, – pabrėžia A. Adomavičienė.
Vienišų tėvų skurdas yra didelis. Baimės akys kartais būna labai didelės.
A. Adomavičienė
Ji neatmeta, kad piktnaudžiavimo pataisomis atvejų gali atsirasti, tačiau tai nereiškia, kad savo politiką turime konstruoti blogų atvejų pavyzdžiu: „Į problemą turėtume žiūrėti iš esmės – statistika rodo, kad vienišų tėvų skurdas yra didelis. (...) Baimės akys kartais būna labai didelės.“
Socialinio būsto laukia 9 metus, stebina prasta kokybė
Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė pastebi, kad priimtos pataisos nesprendžia būsto prieinamumo ir kokybės klausimų. Ji pažymi, kad laukti socialinio būsto žmonėms tenka apie devynerius metus, todėl reikia skirti ženkliai daugiau lėšų ir permąstyti prioritetus.
Iššūkių kelia ir socialinių būstų kokybė, kai, pavyzdžiui, šeimos su kūdikiais įkeldinamos į būstus, kuriuose nėra nuotekų sistemos, vandenį reikia neštis iš šulinio, šildyti ir taip prausti kūdikį. Be to, priduria A. Adomavičienė, socialiniai būstai kartais rengiami ten, kur nėra darbo vietų.
„Tada žmogų užrakiname į tam tikrus skurdo spąstus – nuvykti į darbo vietą kartais jam reikia didelių kaštų, nes nėra viešojo transporto, tuomet reikia turėti savo automobilį, gebėti jį išlaikyti, o pajamos turi būti pakankamai aukštos, kad galėtum tai padaryti.
Jei tavo pajamos didesnės, netenki socialinio būsto. Taip žmonės sukasi tame rate, nes žiūri, kad, neduok Dieve, pajamos viršys vienu euru ir tada neteksi socialinio būsto. Kadangi būstų prieinamumas menkas, kokybė taip pat prasta, užsisuka visas ratas“, – LRT.lt pasakoja A. Adomavičienė.
Pasak specialistės, svarbu skirti daugiau finansavimo šiai sričiai ir ieškoti būdų, kaip plėsti socialinius būstus, kaip juos steigti ten, kur yra daugiau darbo vietų, kad žmonės galėtų gyventi kiek įmanoma savarankiškai.
Nors siekiama, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės gautų būstą arba paramą, jei žmogaus pajamos truputį viršija nustatytą normą, pagalbos jis nebegauna, apgailestauja A. Adomavičienė.
„Dalis žmonių prasprūsta arba užsisuka tame rate ir sako, kad „man nebeapsimoka daugiau dirbti, kelti kvalifikacijos, nes tada prarasiu būstą“. O tas praradimas yra labai brangus, nes rinkoje žmogus už tiek neišsinuomos, jo bendras praradimas, ką turės išleisti būstui, neatpirks jo 10 ar 20 eurų padidėjusių pajamų“, – argumentuoja pašnekovė.
Kritikuoja prioritetinių eilių sudarymą
Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė pabrėžia, kad atskirų eilių sudarymas socialiniam būstui yra apskritai netinkama praktika. Pasak jos, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra nedaug socialinių būstų, o jie turėtų būti laikina pagalba žmogui ar šeimai, kai ištinka krizė.
„Aš esu prieš bet kokias prioritetines eiles. Ar mes norėtume, kad ir gydyti ligoninėse būtų prioritetinės eilės? Palyginkime su kovidu – gydo, kol gali, visus. O kai susikaups ligoninėje tiek sunkių ligonių, kai sveikatos sistema nepatemps, tada bus daroma atranka.
Kad tokia situacija nepasidarytų, Vyriausybė imasi priemonių – karantinai, skiepai, galimybių pasai... O kas daroma, kad žmonėms nenutiktų krizės ir kad jiems nereikėtų socialinių būstų? Ryškių sprendimų aš nematau“, – portalui LRT.lt komentuoja H. Varnienė.
Aš esu prieš bet kokias prioritetines eiles. Ar mes norėtume, kad ir gydyti ligoninėse būtų prioritetinės eilės?
H. Varnienė
Taigi, pažymi Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė, forumas pasisako, kad neįgaliesiems nereikia nieko išskirtinio, – tik to paties, ką turi visi.
„Tokių eilių sudarymas prieštarauja šitam teiginiui“, – argumentuoja H. Varnienė.
A. Adomavičienė priduria, kad būsto pritaikymas žmonėms su negalia – didelė problema. Pavyzdžiui, sunkiai vaikštančiai moteriai buvo skirtas būstas penktame aukšte.
Specialistė sutinka – visi norėtume, kad socialinis būstas būtų laikina pagalbos priemonė, tačiau, sako ji, valstybėse, kurios neblogai sprendžia būsto problemas, didžioji dalis pagalbą gaunančių žmonių gyvena socialiniame arba savivaldybės būste.
„Jų skurdo rodikliai yra gerokai geresni nei mūsų. Nesibaiminčiau to, kad žmonės gyvena socialiniame būste, tikriausiai didesnė problema yra tai, kad žmogus neišsikapsto iš skurdo ir jam dėl to reikia būsto“, – teigia A. Adomavičienė.
Diskriminacijos neįžvelgia
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė diskriminacijos neįžvelgia. Jos teigimu, šeiminė padėtis, kaip galimos diskriminacijos pagrindas, nėra įtraukta į Lygių galimybių įstatymą, todėl vertinti aprašytas aplinkybes sudėtinga.
Vis dėlto, LRT.lt sako B. Sabatauskaitė, pripažinimas, kad vieniši tėvai dažnai susiduria su didesne skurdo rizika, dar nereiškia, kad taip nėra pripažįstami ir susituokusių porų sunkumai.
„Nelygios galimybės asmenims gali būti sudaromos dėl jų socialinės padėties, suaugusio ar vaiko negalios, šeimos narių skaičiaus ir kitų priežasčių. Visos šios situacijos yra skirtingos, tačiau šie skirtumai nepanaikina poreikio sukurti atitinkamus pagalbos mechanizmus“, – teigia lygių galimybių kontrolierė.
Pasak jos, „neturėtume vertinti nesusituokusių asmenų atsakomybės laipsnio savaime, kai pati valstybė daugybę metų nesudaro galimybės poroms įteisinti savo santykių kitokiu nei santuoka būdu, pavyzdžiui, civiline partneryste“.
Ministerija: siekiama didinti paramos būstui adekvatumą
Kaip portalą LRT.lt informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai parengti įgyvendinant vieną iš Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano priemonių, siekiant vienišiems tėvams sudaryti palankesnes socialinio būsto nuomos sąlygas ir didinti teikiamos paramos būstui adekvatumą bei prieinamumą.
„Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal namų ūkio sudėtį vieni dažniausiai atsiduriančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje yra vieni vaikus auginantys asmenys (49,1 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos formų, manytina, kad įstatymo pakeitimais, skirtais būsto prieinamumui didinti, kartu taikant ir kitą įstatyme numatytą kompleksinę pagalbą, sudaromos prielaidos mažinti vienišų tėvų skurdą ir socialinę atskirtį“, – teigiama SADM atsakymuose.
Pasak ministerijos, ES Taryba yra priėmusi rekomendaciją, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema. Šios rekomendacijos tikslas – užkirsti kelią pažeidžiamų vaikų socialinei atskirčiai, o viena iš rekomendacijų yra užtikrinti pažeidžiamiems vaikams ir jų šeimoms prioritetinę galimybę laiku gauti socialinį būstą arba paramą būstui.
„Skirtingų tikslinių grupių nustatymas (kaip jau yra įtvirtinta įstatyme) ir skirtingose padėtyse esančių asmenų ir jų grupių skirtingas vertinimas nelaikytinas lygiateisiškumo principo pažeidimu.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad lygiateisiškumo principas įstatymo pakeitimais nėra pažeidžiamas“, – aiškina SADM.
Priduriama, kad įstatymo pakeitimais tėvų, vienų auginančių vaikus, grupei nėra teikiamas prioritetas kitų socialinių grupių atžvilgiu. Atvirkščiai, sako ministerijos atstovai, pataisomis didinamas paramos būstui prieinamumas ir adekvatumas įvairioms socialinėms grupėms – tiek dėl socialinio ar kito savivaldybės būsto nuomos, tiek dėl nuosavo būsto įsigijimo:
- didinamos pajamų ir turto dydžių ribos iki 35 ir 50 proc. (vietoje 25 proc.), kurias viršijus asmenys (šeimos) išsaugotų teisę į socialinio būsto nuomą;
- labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (įskaitant neįgaliuosius) kito savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) nuomos kaina privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos;
- labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (įskaitant neįgaliuosius) padidintas subsidijų, teikiamų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, dydis – iki 30 proc. (vietoje 20 proc.).
„Ir pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, tarp asmenų (šeimų), galinčių pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, yra ir neįgalieji, ir daugiavaikės šeimos, ir kitos grupės. (...) Manytina, kad įstatymas kaip tik sukuria palankesnes sąlygas apsirūpinti būstu neįgaliems asmenims ir jų šeimoms“, – priduriama atsakymuose.
