Turbūt niekas nepaneigs, kad po beveik metų, praleistų karantine, 2021-ieji Lietuvą paženklino įvykių gausa. Mūsų atlikėjai pasiekė vieną geriausių šalies rezultatų „Eurovizijoje“, sportininkai vienas po kito iškovojo medalius. Tiesa, būta ir ne tokių džiugių akimirkų – po daugiau nei dešimtmečio prie Seimo vėl įvyko riaušės, o valstybė vis neištrūksta iš pandemijos gniaužtų. Visa tai ir dar daugiau – išskirtinėje 2021-ųjų galerijoje.
Iš 100 ryškiausių akimirkų sudaryta 2021-ųjų galerija šiemet gausi ne tik LRT fotografų Justino Stacevičiaus, Domanto Umbraso ir Edvardo Blaževič nuotraukų. Šiemet joje – ir išskirtiniai žurnalistų Beno Gerdžiūno ir Artūro Morozovo kadrai.
„Mūsų fotožurnalistams, kaip ir nuotraukose įamžintiems žmonėms, metai nebuvo lengvi. Bet lengvų metų nepamenu – fotožurnalistai nėra tie žmonės, kurių užduotys būna lengvos tiek fiziškai, tiek emociškai“, – kalbėjo LRT fotoredaktorius J. Stacevičius.
Pasak Justino, pastarieji metai itin išsiskyrė fiziniu ir psichologiniu smurtu bei agresija, tai persikėlė ir į viešąją erdvę. Tai, anot jo, buvo matyti prie Seimo vykusiam mitingui virtus riaušėmis, taip pat per LGBTQ+ eitynes Kaune, kai į dalyvius skriejo ne tik priešininkų pikti žodžiai, bet ir kiaušiniai, kiti daiktai.
„Turėjome ne vieną visuomenės susidūrimą su pareigūnais. Tai pareikalavo tikrai daug jėgų vis dar besitęsiančios pandemijos akivaizdoje. Tokie susidūrimai mūsų šalyje nėra įprasti, jų nebuvo daugiau nei 10 metų.
Justi suprastėjusi visuomenės emocinė būklė, žmonės yra pavargę, tačiau vis tiek nėra vien tik juoda ar balta. Visuomenė geba prisitaikyti, o mūsų visų gyvenimas iš lėto grįžta į savo vagą ir visa tai matyti fotografijose“, – apie 2021-uosius kalbėjo J. Stacevičius.
LRT fotografai (iš kairės): Domantas Umbrasas, Justinas Stacevičius, Edvard Blaževič | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Metai – gausūs pamokų
Kad gyvenimas palengva grįžta į įprastas vėžes, įsitikinęs ir LRT fotografas D. Umbrasas. Anot Domanto, pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas išmokė nemažai pamokų. Jis kalbėjo, kad praėję metai padėjo suprasti, kaip gyvensime ateityje.
„Ligos ir virusai niekur nedings, tiesiog turime priprasti prie tam tikrų taisyklių, padedančių visiems likti sveikiems. Po praėjusiais metais gautų pamokų dauguma iššūkių nebeatrodo tokie sudėtingi.
Visuomet galima prisiminti, kaip sunku buvo dirbti karantino sąlygomis. Tuomet supranti, kad viskas gali būti žymiai sudėtingiau“, – sakė Domantas ir pridūrė, kad šiemet džiaugsmo teikė galimybė vėl fotografuoti sporto varžybas, koncertus ir kultūros renginius, o jų tikrai netrūko.
Buvo ir sunkių akimirkų
LRT fotografas E. Blaževič sakė, kad 2021-ieji jam, kaip ir daugeliui, buvo susipynę su 2020-aisiais: „Pandemija jau antrus metus laiko mus savo įkaitais. Visa laimė, kad turime vakcinų, padedančių bent šiek tiek laisviau kvėpuoti.“
Edvardas praėjusiais metais lankėsi Alytaus ligoninės kovidiniame skyriuje. Jis neslėpė, kad iš jo išėjo apimtas slogių emocijų.
„Jame gulėjo su infekcija kovojantys žmonės. Sunkiausias momentas buvo pamačius tuščią lovą išgirsti, kad joje gulėjęs pacientas neišgyveno. Man tai buvo vienetinis atvejis, bet gydytojams tai kasdienybė“, – pasakojo Edvardas.
Tiesa, jis kalbėjo, kad kai kurie momentai, tiksliau, žmonės paliko ir gerų atsiminimų: „Labai įstrigo į Ukmergę iš Anglijos grįžęs peilių gamintojas Andrius. Mane labai sužavėjo jo svajonė ir įdirbis, atsidavimas darbui, kuriuo užsiima.“
Galerijoje – ir žurnalistų kadrai
2021-aisiais būta gausu įvykių ir pašnekovų, kuriuos užfiksavo ne tik LRT fotografai, bet ir žurnalistai B. Gerdžiūnas ir A. Morozovas. Jų daryti kadrai – taip pat metų galerijoje.
„Nuo tūkstančių prieglobsčio prašytojų migrantų stovyklose iki baltarusių relokantų, kuriems laikinas pabėgimas tapo neišvengiamu pastovumu. Džiaugiuosi, kad 2021-aisiais mūsų profesija leido mums su šiais žmonėmis susipažinti patiems ir padėti nepalikti jų nuošalyje likusios Lietuvos visuomenės akivaizdoje“, – teigė LRT.lt Pasaulio grupės vadovas B. Gerdžiūnas.
Benas Gerdžiūnas | E. Blažio / LRT nuotr.
A. Morozovas kalbėjo, kad 2021-ieji fotografams buvo kaip niekad sudėtingi – dėl pandemijos ir karantino reikėjo išlaikyti distanciją, žmonių veidus dengė kaukės, tad fiksuojant pašnekovų kasdienybę kilo iššūkių.
„Taip fotografija prarado reikalingas fiksavimo aplinkybes – artumą ir pažinimą. Tačiau šie metai išskirtiniai ir kitu aspektu. Pirmą kartą valstybės istorijoje dėl kilusios migracijos krizės buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Kone visus metus fotografams, kaip ir žurnalistams, buvo draudžiama stebėti, fiksuoti šiuos svarbius įvykius pasienyje.
Artūras Morozovas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Fotografai turėjo kūrybiškai spręsti iškilusią problemą – kaip vaizdais papasakoti istoriją, kurią žinai tik iš institucijų pasakojimų. Fotografai stebėjo pareigūnų darbą atokiau pasienio, kalbino pasienyje gyvenančius žmones, vyko į prieglobsčio prašytojų stovyklas.
Man šiuos metus iliustruoja viena mano fotografija – musulmonai prieglobsčio prašytojai meldžiasi laikina stovykla tapusioje apleistoje Kazitiškio mokyklos lietuvių kalbos klasėje. Matome dviem aukštais sustatytas lovas, besimeldžiančius žmones ir ant sienos kabančius mūsų literatūros klasikų portretus“, – pasakojo A. Morozovas.
Kviečiame susipažinti su įsimintiniausiomis metų akimirkomis. Daugiau išskirtinių LRT fotografų galerijų galite rasti ČIA.
Pandemija perrašė ir sporto varžybų taisykles – esant griežtam karantinui varžybos vyko be žiūrovų. Ką reiškia varžytis tuščioje salėje, patyrė ir su Maskvos srities „Chimki“ susirėmęs Kauno „Žalgiris“. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Sausį Lietuvoje siautė nacionalinė „Eurovizijos“ atranka, vieni jos svečių buvo ir „Beissoul & Einius“. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Sausio 13-osios rytą Lietuvos namų languose sužibo žvakių liepsnelės – minėta Laisvės gynėjų diena. Žuvusiųjų artimieji pripažįsta, kad trys dešimtmečiai neištrynė nei netekties skausmo, nei prisiminimų. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Sausio 13-ąją Lietuvoje lūžo sovietų imperija. | E. Blažio / LRT nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinys Šančiuose planavo likti švarus, t. y. toliau teikti įprastas paslaugas pacientams, tačiau planus pakoregavo pandemija. Atsiradę viruso židiniai privertė ligoninę skilti į dvi dalis – vadinamąją švarią ir nešvarią. Pastato vidus pasikeitė neatpažįstamai: nauji koridoriai, atsiradusios sienos, įprastai atidaros durys dabar užrakintos ir aplipintos įspėjamaisiais plakatais. Tačiau medikai, paklausti, kaip sekasi prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų, neturi ką atsakyti – pokyčių būna kasdien, todėl tai, kas vyko lapkritį, jau tapę tolimu prisiminimu. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Lietuvą užklojus sniegui, spausti pradėjo ir speigas. Iš namų kaminų kylantys dūmai – neatsiejamas žiemos vaizdas. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Sveikos gyvensenos entuziastai šoko į ledinį Žaliųjų ežerų vandenį. Būrio žmonių neišgąsdino ir siaučianti COVID-19 pandemija, ir oro temperatūra, kuri buvo nukritusi iki daugiau nei 20 laipsnių žemiau nulio. Tikima, kad sausio 19-ąją nuo vidurnakčio porai valandų visas vanduo Žemėje įgauna mistinių ir stebuklingų galių. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Po tokiu gaubtu LSMU Kauno ligoninėje vežami COVID-19 sergantys pacientai. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Po stiprios Vilniuje siautusios pūgos pastebėta, kad Pilaitėje sugriuvo pripučiamo futbolo maniežo stogas. Šalia Pilaitės gimnazijos esančiame aikštyne dar antradienio vakarą treniravosi Lietuvos čempionai Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai, čia du kartus per savaitę treniruojasi ir elitinė aukšto meistriškumo „Ateities“ futbolo mokyklos vaikų grupė. Laimei, šį kartą maniežas buvo tuščias ir pavyko išvengti rimtesnės nelaimės. | E. Blažio / LRT nuotr.
Prie Rusijos ambasados įkurta protestus Rusijoje palaikanti instaliacija – žiguliukas, prie kurio vairo sėdi Vladimiro Putino manekenas ir stebi „Kosmos Theatre“ spektaklį „Protestas“. „Lietuviai turi labai panašios patirties, todėl turime itin empatiškai reaguoti“, – LRT.lt teigė spektaklio režisierius Žilvinas Vingelis. Spektaklis „Protestas“ buvo rodomas jau per pirmą karantiną, pjesė buvo rašoma reaguojant į pandemijos aktualijas. Tai buvo bene pirmas internetinis spektaklis Lietuvoje, kurį aktoriai kaskart vaidina tiesiogiai iš savo namų. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Sveikos gyvensenos ir sporto treneris Alanas Dzeranovas įgyvendino asmeninį iššūkį: minėdamas 1 223-ią maudymosi ežere dieną nėrė į eketę ir Galvės ežere įveikė 15 metrų atstumą po ledu. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Pandemijos įkvėpto LRT KLASIKOS koncertų ciklo metu „Koncertas vienam“ – transliacijos iš tuščių koncertų salių Nacionalinėje filharmonijoje. Tiesa, koncertų salė nėra visiškai tuščia, joje – vienas klausytojas. | E. Blažio / LRT nuotr.
Ginče dėl vilos Kauno Žaliakalnyje dar nematyti pabaigos. Ginčo centre atsidūręs pastatas nuo praėjusių metų spalio, kai buvo iš dalies apgriautas, iki dabar vis dar stūksto su kyšančiomis nuolaužomis ir po atviru dangumi esančiomis konstrukcijomis. | E. Blažio / LRT nuotr.
Žiemą Lietuvą nuklojo dosnus sniego patalas – baltumu akino ne tik gatvės ar laukai, bet ir užšalę ežerai. Storu ledo sluoksniu naudojosi ne tik poledinės žūklės entuziastai, bet ir kiti žiemos pramogų mėgėjai. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Opozicijoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsteigė šešėlinę Vyriausybę, kurios premjeras – Ramūnas Karbauskis. | E. Blažio / LRT nuotr.
Ledonešis Atmatos upėje slenka pro Česlovo Rutės namus Uostadvaryje – vyras gyvena visai šalia pylimo. Pavakare prisėdome jo kieme pakalbėti apie gyvenimą šalia potvynio ir poeziją. Mūsų pokalbiai prasidėjo telefonu dar prieš susitinkant: „Šiandien niekaip negaliu – karvė veršiuojasi. Budėsiu visą naktį. Atvažiuokite rytoj. Skambtelėkite prieš tai, užkaisiu kavos.“ | A. Morozovo/LRT nuotr.
Festivalis „Kino pavasaris“ dėl pandemijos šiemet vyko nuotoliniu būdu, o jo atidarymas buvo transliuojamas tiesiogiai iš viešbučio. | E. Blažio / LRT nuotr.
Kovo 25 dieną Baltarusijos opozicija ir išeivija mini Nepriklausomybės dieną. Tačiau Aliaksandro Lukašenkos režimas nacionaline diena „referendumu“ yra paskelbęs liepos 3-iąją. Šalis turi ir trečią, nešvenčiamą, dieną – liepos 27-ąją, o dabar siūloma nauja data. LRT trumpai paaiškina, ką visa tai reiškia. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Priėmus sprendimą nerengti pamaldų kontaktiniu būdu, kovą žmonės buvo pakviesti mišias stebėti iš savo automobilių. Vėliau kunigas A. Toliatas automobiliuose sėdintiems žmonėms dalijo komuniją, šventino verbas. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Balandžio 1-oji, Užupio neprigulmybės diena, tapo didžiule kasmetine gyventojų ir jų bičiulių švente, tačiau dėl pandemijos jau antrą kartą ją teko minėti kiek kukliau. Bet, kaip tikina Užupio respublikos piliečiai, – kūrybingai ir su džiaugsmu. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas interviu portalui LRT.lt kalbėdamas apie partnerystės institutą neslėpė nuostabos, jog Lietuvoje iki šiol nesugebėta reglamentuoti partnerystės, nors ši sąvoka Civiliniame kodekse atsirado dar 2001 m. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Marijampolėje buvo skiepijami abiturientai. Kaip LRT.lt sakė Marijampolės meras Povilas Isoda, skiepytis panoro per 300 abiturientų iš 500. „Niekas neverčia skiepytis, bet visi norime išvengti pasekmių. Juk neaišku, kas būtų po kelerių metų persirgus COVID-19“, – aiškino marijampolietė abiturientė. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Paklausta, kaip jaučiasi Lietuvoje, Asmik Grigorian pripažįsta, kad gimtojoje šalyje ypač jaudinasi – tiek sugrįždama į šalį, tiek čia koncertuodama. „Tai labiausiai jaudinantis jausmas. Lietuvoje aš labiausiai jaudinuosi koncertuodama“, – sako A. Grigorian. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Ekspertų teigimu, Vilniaus regione sergamumo COVID-19 situacija balandį buvo viena prasčiausių šalyje, todėl gyventojai, priklausantys vakcinuojamoms grupėms, raginami kuo sparčiau pasiskiepyti. Prie savivaldybėje įsikūrusio vakcinimo punkto neretai susidaro eilė. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Dauguma Šriubiškių kaimo gyventojų įsikūrę viename pastate. Net vienuolika šeimų gyvena mediniuose 19 amžiaus pabaigos dvaro rūmuose. Sovietmečiu juose veikusi kolūkio kontora galiausiai virto butais, kuriuose apsigyveno ten dirbusiųjų šeimos. Praeities prabangą menantys rūmai su mediniu keturių kolonų frontonu šiandien sprendžia įsisenėjusią problemą – griuvus sovietmečiui jo gyventojai pavėlavo įteisinti nuosavybę. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Vyžulionių kaimo senbuvė Kristina Lebionka mena gyvenimą klęstint dabar apleistam Vyžulionių dvarui. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Menininkė Arūnė Tornau – ji tapo ant senų staltiesių ir lovatiesių, o pirmą kartą – parodoje „Aversai-Reversai“ prie šių užpakalinių paveikslų pusių leidžia prisiliesti ir žiūrovui. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Gegužės pabaigoje Venecijos architektūros bienalėje atidarytas Lietuvos paviljonas. Šiemet mūsų šaliai šiame renginyje atstovauja menininkas Julijonas Urbonas, įsteigęs fiktyvią Lietuvos erdvės agentūrą ir sukūręs „Planetą iš žmonių“. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Tarptautinės šokio dienos proga Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) surengė šokį pėsčiųjų perėjose prie MO muziejaus Vilniuje, autobusų stoties žiedo Kaune ir šalia Klaipėdos dramos teatro. Vilniuje pasirodę „Low Air“ teatro mokykos šokėjai išmėgino save neįprastoje scenoje – pėsčiųjų perėjoje. | E. Blažio / LRT nuotr.
Minint Tarptautinę darbo dieną šeštadienį profsąjungos kvietė atkreipti dėmesį į darbuotojų teises. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Gegužės 1-osios proga Vinco Kudirkos aikštėje surengė pikniką ir mitingą. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Katedros aikštėje vyko renginys, skirtas visoje Europoje minimai Europos savarankiško gyvenimo dienai pažymėti. Kasmet šią dieną žmonės su negalia ir jų šeimos nariai kviečia atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko paveldo laidotuvės su varžytynių elementais – protesto akcija prieš „ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis“. Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė išgirdęs nuogąstaujančius ir ruošiantis pataisas: „Reikia numatyti galimus piktnaudžiavimo atvejus.“ | E. Blažio / LRT nuotr.
„Eurovizijoje“ Lietuvai atstovaujanti grupė „The Roop“ miesto šurmulį iškeitė į jūros ošimą ir Roterdamo priemiesčio Šidamo ramybę. Grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius sakė prieš išvykdamas į konkursą spėjęs aplankyti ir lietuvišką pajūrį. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vilniuje vykstant prieš Stambulo konvenciją nukreiptam Šeimų gynimo maršui, sostinėje vakare surengti ir keli LGBT rėmėjų protestai. Renginių metu vaivorykštės spalvų atributika pasipuošę jaunuoliai teigė norintys, kad būtų gerbiamos visų žmonių teisės į meilę, į šeimą. | E. Blažio / LRT nuotr.
Vilniaus Vingio parke vyko „Didysis šeimos gynimo maršas“, kurio organizatoriai sako norintys apginti tradicines šeimos vertybes. Į pagrindinį renginį susirinko, preliminariais duomenimis, apie 10 tūkst. žmonių, sakė policija. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ grupė „The Roop“ surengė diskoteką 2021-ųjų konkurso scenoje. Finalo balsavimas lėmė, kad Lietuvos atstovai užėmė aštuntą vietą. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje buvo surengta Palestinos palaikymo akcija. Mitingo dalyviai, laikydami Palestinos vėliavėles ir plakatus, skandavo „Laisvę Palestinai!“, aikštėje prie Vyriausybės buvo išdėlioti vaikų bateliai, simbolizuojantys per raketų antskrydžius gegužę Gazos Ruože žuvusius vaikus, taip pat kitų civilių aukas. | E. Blažio / LRT nuotr.
Protestuodami prieš priverstinį „Ryanair” lėktuvo nutupdymą Minske, baltarusiai į šalies ambasados Vilniuje kiemą meta popierinius lėktuvėlius. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Birželio pradžioje po sostinę klaidžiojo briedis. Gyvūnas buvo pastebėtas keliose Vilniaus gatvėse, LRT fotografui pavyko užfiksuoti gyvūną K. Donelaičio gatvėje. Briedis blaškėsi uždarame kieme. Kiek vėliau jis buvo sugautas. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 8-ąja atvyko į Seimą skaityti antrojo savo metinio pranešimo. Į Seimą jis atvyko su žmona Diana, o juos pasitiko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Metiniame pranešime G. Nausėda akcentavo visuomenės susipriešinimą, kalbėjo apie sritis, kuriose valstybei reikėtų pasitempti. | E. Blažio / LRT nuotr.
Baltarusijos protestų stovyklos pasienyje Lietuvoje, įsteigtos birželio 5 dieną, tikslas buvo blokuoti Baltarusijos komercinį srautą, taip spaudžiant režimą atverti sienas, paleisti politinius kalinius ir paraginti Europos Sąjungą (ES) Minskui taikyti griežtas sankcijas. ES paskelbus sankcijas Aliaksandro Lukašenkos pajamų šaltiniams, protestuotojai mano, kad jų žinia „ne reikšk susirūpinimą, o pradėk įsitraukti“ Europos Sąjungoje buvo gauta. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vasaros mėnesiais baltarusiai įkūrė protesto stovyklą šalies pasienyje Medininkuose, ten retkarčiais blokavo komercinį eismą, taip reikalaudami aštresnių sankcijų Minsko režimui ir siekdami informuoti kitus žmones ir ypač vilkikų vairuotojus apie opozicijos kovą su Aliaksandru Lukašenka. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Birželio 10 dieną Šiaurės pusrutulio gyventojai galėjo stebėti unikalų dangaus reiškinį – žiedinį Saulės užtemimą. Nors Lietuvoje viso grožio pamatyti nebuvo galimybės, nuo 13 iki 15 valandos akyli gyventojai, pasitelkę apsaugos priemones, galėjo stebėti, kaip kraštelį Saulės pasiglemžia Mėnulio šešėlis. | E. Blažio / LRT nuotr.
Siekdami išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. Dabar už šalies sienų pratinasi prie naujos, rugpjūčio baltarusių, tapatybės, o jų gyvenimą dar vis veikia praeityje patirtos traumos. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Pasieniečiai naktį turi būti ypač atidūs, mat, anot užkardos specialisto Arvydo Vilkaičio, neteisėtas sienos kirtimas gali įvykti tiesiog už nugaros. „Naudojame termovizorius, naktinio matymo prietaisus“, – apie savo įrangą pasakojo pasieniečiai. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi prie Varėnos esančioje A. Barausko pasienio užkardoje, apžiūrėjo valstybės sienos ruožą, kontrolės pėdsakų juostą, atraminį punktą. | E. Blažio / LRT nuotr.
Margarita Levčuk, garsi Baltarusijos operos solistė, dabar gyvena Vilniuje ir koncertuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. „Jei dainuoji Lukašenkai, vadinasi, pats fiureris tave pripažino. (…) Esi vergas, ir viskas.“ | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Bitės nepaprastai svarbios mūsų aplinkai ir ekonomikai. Žiedadulkes išnešiojantys vabzdžiai atlieka neįkainojamą vaidmenį. Biologinę įvairovę ir gamtos genetinio fondo tobulinimą padeda užtikrinti kryžminis apdulkinimas – bičių atliekamas pernešimas tarp skirtingų augalų rūšių. Nuo bitininkystės priklauso 76 proc. žmonėms skirtų maisto produktų. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kunigaikščių laikus primenantys valdovų krėslai, šimtus kilogramų sveriantys elnių ragų sietynai ir kiti panašūs dirbiniai iš ragų gimsta žemaičio meistro Vygando Šiušos dirbtuvėse. Vienintelis Lietuvoje ragų baldus gaminantis meistras sako, kad kai kuriuos gaminius tenka net patentuoti, mat „gudručiai“ pradėjo juos kopijuoti. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Greta Merkinės esančiame Zakavolių kaime, miško apsuptyje, įsikurusios Petro Pretkelio juodosios keramikos dirbinių dirbtuvės. Ne vienus metus juodosios keramikos dirbinius gaminantis Petras vasaras sodyboje leidžia su žmona. | E. Blažio / LRT nuotr.
Verkių rūmų parke – iki saulės patekėjimo besitęsiantis tradicinės Rasos šventės šurmulys. Praėjusiais metais dėl COVID-19 pandemijos ir karantino ribojimų šventė Verkių parke neįvyko, tad šiemet visi susirinko su dvigubu džiaugsmu. Čia Joninių vakarą atgimė senolių tradicijos – kupoliavimas, būrimai iš žolynų, ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro su sutartinėmis, vakaro saulės palydėjimas su dainomis, šokiai prie laužo, Nerimi plaukiantys vainikai, prausimasis ryto rasoje ir tekančios saulės sutiktuvės. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Vilniaus centre esanti vaivorykštės spalvų perėja vėl tapo konflikto objektu. Po to, kai ji buvo uždažyta juodai, Vilniaus savivaldybė grąžino perėjai spalvas. Tačiau netrukus ji vėl buvo suniokota – šį kartą, regis, ištepta derva. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ožkos, nors ir gyvena bandoje, yra labai individualūs gyvūnai, pasakoja „Ožiukų mokyklos“ įkūrėjas Saulius Navlickas. O pačiame ožkų gyvenime, anot vyro, galime išvysti visko – ir meilės, ir pokštų, ir kovų dėl valdžios. S. Navlickas siekia visą šią kaimo kasdienybę parodyti informacinių technologijų apsuptyje augantiems šiuolaikiniams vaikams. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Šakiuose esanti cirko mokykla yra viena iš dviejų šalyje veikiančių cirko mokyklų. Artistai sako, kad cirkas modernėja, o pasirodymai iki šiol surenka pilnas arenas žiūrovų. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Liepą Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Vizito Lietuvoje metu ji ne tik gyrė šalies ekonomikos gaivinimo planą, bet ir paragino lietuvius skiepytis nuo COVID-19. „Turime svarbią priemonę, kaip su tuo kovoti, ir manau, kad turime eiti pirmyn vakcinuodamiesi tam, kad apsisaugotume“, – tvirtino EK pirmininkė. | E. Blažio / LRT nuotr.
Vilniuje vyko trečiasis „Liublino trikampio“ – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – užsienio reikalų ministrų susitikimas. Susitikimo metu buvo pasmerkta besitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą ir neteisėta Krymo aneksija, taip pat pabrėžta tvirta parama Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO siekiams. | E. Blažio / LRT nuotr.
Nemažai sostinės gyventojų turėjo nustebti stotelėse pamatę keistai besirangantį vaikiną su ilgų plaukų peruku. Tai šokėjas, choreografas Lukas Karvelis. L. Karvelis – vienas sėkmingiausių jaunosios kartos choreografų. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Vilniuje ir dar daugiau nei dvidešimtyje Lietuvos miestų surengta jau tradicinė šventė – Gatvės muzikos diena. Muzikanto Andriaus Mamontovo sumanytas renginys paprastai vyksta gegužės viduryje, tačiau šįmet, kaip ir praėjusią vasarą, dėl koronaviruso pandemijos ir su ja susijusių ribojimų buvo perkeltas į liepos vidurį. Vilniuje muzikantai į gatves išėjo ankstyvą popietę, tačiau tada šventę sustabdė gamtos išdaigos – prapliupęs smarkus lietus privertė muzikantus griebti instrumentus ir glaustis po stogais. Vis dėlto po kelių valandų, lietui aprimus, muzika vėl pasigirdo. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Įamžinta šypsena – fotografuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas nesulaikė juoko. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vidaus reikalų ministerijai pranešus, kad Dieveniškėse ketinama apgyvendinti dalį neteisėtai sieną kirtusių migrantų, sukilo vietos gyventojai. Prie migrantams atrinkto pastato jie budėjo keletą dienų, net ir naktimis, siekdami užkirsti kelią patalpų paruošimo apgyvendinimui ir aptvėrimo darbams. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jauna baltarusė Lietuvoje, turėjusi bėgti iš šalies po to, kai režimas ėmė persekioti jos motiną dėl opozicinės veiklos. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Lygiai septinta valanda ryto. Skambant Vilniaus katedros varpams, varpinės duris rakina Tomas Valentinaitis. Save jis pristato Katedros kupriumi – požemių bei varpinės bokšto tvarkytoju. „Anksti ryte pakilęs į varpinės bokštą matau ir girdžiu, kaip miestas bunda: garsas vis didėja, transporto gatvėse daugėja. Kiek daug įvairių garsų skleidžia miestas“, – darbo pastebėjimais dalijasi Tomas. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Lietuvai ir toliau kovojant su neteisėtos migracijos krize, vis daugiau neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių asmenų buvo apgyvendinti tam įrengtuose centruose – buvusiose mokyklose, pasienio užkardose ar palapinių miesteliuose. Toks centras įkurtas ir Druskininkuose. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Lietuvos valdantieji tvirtina, kad praktiškai nė vienas iš per pastaruosius mėnesius į šalį atvykusių migrantų prieglobsčio negaus. Daugiau nei 4,1 tūkst. žmonių jau kelis mėnesius gyvena sulaikyti, o Lietuvos valdžia dabar bando priversti juos savanoriškai grįžti į tėvynę. „Paklausti, kodėl tu esi čia, Lietuvoje, (...) turėjome geriausiu atveju minutę ar dvi“, – LRT.lt sakė vienos valstybės institucijos darbuotojas, sutikęs kalbėti anonimiškai (redakcijai vardas ir pavardė žinomi, – LRT.lt). Anot jo, migrantams meluojama. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Liepos 31-ąją suėjo 30 metų po Medininkų žudynių. Tomas Šernas – vienintelis iš aštuonių pareigūnų, išgyvenusių Medininkų žudynes. Tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti, iki dabar nevaikšto. „Jie buvo pasiruošę žudyti“, – interviu portalui LRT.lt sakė prieš 30 metų įvykusių Medininkų žudynių liudininkas T. Šernas. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Ministrų kabinetas ir Seimas rugpjūtį priėmė teisės aktus, kuriais numatoma fizinio barjero tarp Lietuvos ir Baltarusijos statyba, nors dar ir iki tol vyko pjaunančios vielos – koncertinos – tiesimo darbai. VSAT vadas Rustamas Liubajevas aiškino, kad fizinis barjeras būtų sudarytas iš dviejų elementų. Pirmasis, koncertina, būtų statomas trimis aukštais, piramidės principu – pirmą sudarytų trys pjaunančios vielos juostos, antrą – dvi juostos, o trečią, viršutinį, – viena juosta. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Šiaulių rajone stūksantis Kryžių kalnas garsėja ne tik kaip pasaulinio lygio turizmo ir piligrimystės objektas, bet ir kaip stebuklinga vieta. Vieni čia ieško stebuklingo išgijimo, šeimos darnos, Dievo malonės tėvynei ir žmonėms, kiti nori padėkoti už jau įvykusius stebuklus, treti – išvysti nuostabų reginį, kuris nustebino net popiežių Joną Paulių II. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Lietus ir violetinių dūmų debesys dosniai pakrikštijo naujausią „Mados infekcijos“ kūdikį: įvyko albumo „2020 > Mados infekcija < 1999“ pristatymas. 21 metų archyvas popieriuje – tai 1,7 kg mados ir 360 puslapių gero dizaino, įdomiausi kadrai nuo podiumo ir nematyti vaizdai iš užkulisių. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Minėdami suklastotus 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimus, baltarusiai surengė protesto akciją priešais šalies ambasadą Vilniuje. | B. Gerdžiūno/LRT nuotr.
Riaušėmis virtusio mitingo dalyviai puolė policijos pareigūnus ir žiniasklaidos atstovus. Smurtaujančius riaušių dalyvius policija tramdė jėga, naudojo ašarines dujas. Nors riaušininkai teigė kovojantys už valstybę, rankose laikomos trispalvės netrukus tapo skudurais, kuriais jie trukdė dirbti žiniasklaidai, mėtė į Seimo narius, o jų stiebus naudojo kaip smurto įrankį. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Rugpjūčio 10-ąją Seimui susirinkus į neeilinę sesiją spręsti klausimų, susijusių su neteisėtos migracijos suvaldymu, prie parlamento rūmų nuo ankstyvo ryto vyko protesto akcija. Tiesa, protestas vyko ne dėl migracijos, o dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ir Vyriausybės sprendimų, susijusių su griežtesniais ribojimais neskiepytiems asmenims. Nors leidimas renginiui buvo išduotas iki 17 val., protesto dalyviai nesiskirstė, blokavo Seimo vartus, reikalavo parlamentarų nušalinimo. Seimo narys Petras Gražulis tvirtino raminęs protestuotojus, bet nerimstantis mitingas vėliau virto riaušėmis. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Rugpjūčio 10-osios mitingas virto riaušėmis, o jų dalyviai puolė policijos pareigūnus ir žiniasklaidos atstovus. Smurtaujančius riaušių dalyvius policija tramdė jėga, naudojo ašarines dujas. Nors riaušininkai teigė kovojantys už valstybę, rankose laikomos trispalvės netrukus tapo skudurais, kuriais jie trukdė dirbti žiniasklaidai, mėtė į Seimo narius, o jų stiebus naudojo kaip smurto įrankį. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ne tik akmenis ar stiklinius butelius riaušininkai mėtė į pareigūnus. Seimo ir pareigūnų pusėn skriejo ir signalinės raketos. Riaušininkams nesiskirstant, apie 2 val. nakties pareigūnai ėmėsi sulaikyti ir vaikyti protestuotojus, tačiau netrukus pasigirdo sprogimas – sprogmenį panaudojo riaušininkai. Garsinė granata, kurioje, kaip pranešama, buvo skeveldrų, sužalojo keletą pareigūnų. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kaip kometa praskriejo ir sostinę nušvietė šviesos meno ir šiuolaikinių technologijų šventė – III Vilniaus šviesų festivalis, kuris rugpjūčio 13–15 d. vėlyvais vakarais į miesto gatves kvietė vilniečius ir specialiai į festivalį atvykusius svečius. Beveik 6 km ilgio 18 įspūdingų šviesos instaliacijų jungiantis festivalio maršrutas Senamiesčio ir Naujamiesčio erdvėse spindėjo ne tik menininkų kūriniais, bet ir ypač pakilia nuotaika. | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Visokios infekcijos plinta, o manęs jau nuo jaunystės nepaleidžia fotoinfekcija, fotovirusas. Ir nieko čia nepadarysi. Matai, kas vyksta, ir tiek. Žinoma, aš ne žurnalistas, nefiksuoju visų įvykių, aš juos reflektuoju“, – portalui LRT.lt yra sakęs fotomenininkas Algimantas Kunčius. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Musulmonai meldžiasi buvusioje lietuvių literatūros klasėje. Meldžiasi tiesiog viduje – reikia tik švarios vietos, kilimėlio. Kazitiškio prieglobsčio prašytojų stovykla Ignalinos rajone įsikūrusi buvusioje miestelio mokykloje. Pačioje pradžioje, teritoriją saugančių pareigūnų ir prieglobsčio prašytojų nuomone, sąlygos buvo tragiškos – vos vienas tualetas ir vienas dušas. Vėliau beveik šimtui penkiasdešimt stovykloje esančių žmonių buvo pastatyti keli lauko tualetai ir konteineris su dušais. | A. Morozovo/LRT nuotr.
Vos už 20 km nuo Vilniaus, netoli Trakų, galima atrasti tikrų tikriausią ramybės oazę – pakvėpuoti miško oru ir pasigrožėti pelkingais ežeriukais kviečia Varnikų pažintinis pėsčiųjų takas, vedantis per Varnikų botaninį zoologinį draustinį. 5 km besidriekiantis Varnikų pėsčiųjų pažintinis takas lankytojus pasitinka miškais ir įspūdinga Ilgelio pelke bei joje telkšančiais ežerėliais. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Vis dar galvoju, kad tai sapnas“, – sugrįžęs į Lietuvą sakė Tokijo paralimpinėse žaidynėse bronzos medalį dziudo imtynių rungtyje iškovojęs Osvaldas Bareikis. „Paėmiau sūnų ant rankų ir jausmais bei žodžiais pasakiau, kad labai jį myliu ir kad žinotų, kaip reikia siekti tikslų“, – emocijų neslėpė paralimpinis prizininkas. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Žalgirio“ treniruotėje po penkerių metų pertraukos pasirodė ir gerai pažįstamas veidas – Mantas Kalnietis. M. Kalnietis į „Žalgirį“ grįžo po penkerių metų pertraukos. „Tiesiog norisi prisidėti prie bendros komandos sėkmės, sau tikslų nekeliu“, – pabrėžė Lietuvos rinktinės krepšininkas. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Menininkės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė rugpjūčio 31-ąją prie Seimo įgyvendino meninę akciją „B ir B vestuvės“. Po pusvalandžio trukmės bučinio „jaunavedės“ kvietė į vestuvių puotą ir aukoti pinigų renginio „Kaunas Pride 2021“ organizatoriams. „Norėčiau, kad berniukas su berniuku ar mergaitė ir mergaitė galėtų lygiai taip pat aistringai bučiuotis, kaip ir skirtingų lyčių atstovai“, – teigė A. Lisičkinaitė. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Į pirmą kartą Kaune surengtas LGBTQ+ eitynes atėjo ir buvęs šio miesto meras Vytautas Šustauskas. V. Šustauskas šaukė, kad LGBTQ+ eitynių dalyviai turėtų rinktis kitur, ragino kauniečius „vienytis ir ginti miesto garbę“. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau pasirengimas LGBTQ+ bendruomenės eitynėms ir tai, kaip į jos dalyvius reagavo kai kurie tradiciniais save vadinantys kauniečiai, neatrodė kultūringai. Šios eitynės tapo išbandymu ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kuris savo veiksmais ir kalbomis rodė nepritarimą joms. Neapsiėjo „Kaunas Pride“ ir be incidentų, todėl protesto priešininkus ramino specialiosios policijos pajėgos, po eitynių nukentėjo du jų dalyviai. LGBTQ+ bendruomenė staigių permainų nesitiki, tačiau viliasi, kad su ja bent bus kalbama. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vilniuje aidėjo muzikos ir menų festivalis „Loftas Fest“. Šių metų festivalis – dešimtasis, tačiau jubiliejų švenčiančiam renginiui teko ir nemažai iššūkių. 2012-aisiais debiutavęs „Lofto“ šeimininkų Viktoro ir Živilės Diawarų sumanytas festivalis kasmet suvienija aktualius alternatyviosios muzikos atlikėjus, meno instaliacijas, šokio, cirko, teatro ir kitų žanrų kūrėjus. | E. Blažio / LRT nuotr.
Rugsėjį Katedros aikštėje buvo surengtas dar vienas mitingas. Jo organizatoriai teigė, kad mitingas taikus, o eiti prie Seimo esą neketinama. Vis dėlto po mitingo jo dalyviai patraukė Gedimino prospektu link Seimo, nors eitynėms leidimas išduotas nebuvo, o ir organizatoriai nuo scenos teigė, kad eitynių nebus. Vis dėlto keli šimtai žmonių pajudėjo link Seimo. Prie Lukiškių aikštės jiems kelią užstojo policijos pareigūnai ir jų tarnybinis transportas. Kurį laiką mitinguotojai nesitraukė, nors to prašė ir generalinis komisaras Renatas Požėla. Dalis protestuotojų kitais keliais vis dėlto pateko prie Seimo. | E. Blažio / LRT nuotr.
Kas gali nutikti einant pirkti pieno Šeškinėje? Šiuolaikinio šokio kūrėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė su kūrybine komanda nusprendė pažvelgti į, atrodytų, eilinio miesto rajono eilinę dieną ir atrasti tai, kas mūsų gyvenime sukuria pasaką. „Unikalu tai, kad 70 procentų gyventojų šiame rajone yra pensinio amžiaus. Buvo svarbu jį užfiksuoti, nes šis rajonas – ant pokyčių slenksčio“, – pasakojo A. Lisičkinaitė. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Organizacijos „Homo Faber“, padedančios pabėgėliams, ir grupės „Granica“, vienijančios nevyriausybines organizacijas Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, atstovė Aleksandra Gulinska. Per pastarąsias savaites aktyvistai išgelbėjo kelias dešimtis migrantų nuo šalčio ir mirties. | E. Blažio / LRT nuotr.
Iš Rūdninkų poligone vasarą įkurtos laikinos migrantų stovyklavietės išvežti paskutiniai užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos valstybės sieną. Dalis migrantų, palikdami stovyklą, kartu paliko ir dalį savo daiktų, ir šiukšlių. Rūdninkų migrantų stovyklos administratorius Renaldas Žekonis sakė, kad iš viso stovykloje gyveno 740 migrantų, visi jie – vieniši vyrai. Ir visi jie dabar perkelti į Kybartus. | E. Blažio / LRT nuotr.
Rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto svečius ir gyventojus į naktinį miestą pakvietė kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“. Dalyvių laukė beveik 80 nemokamų kultūros renginių: pasirodymai, koncertai, parodos, spektakliai, cirkas ir meniniai projektai. „Klaidžioti nėra pats blogiausias variantas“, – sakė festivalio „Kultūros naktis“ atstovas Mantas Tamošaitis. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinkosi į suvažiavimą. Jame dalyvavusi liberalė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad dabartinė Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo nutikti. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė sulaukianti ne tik partijos paramos, bet ir kritikos. Vis dėlto, anot jos, balsavimai Seime rodo, kad parama tikrai yra. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Į Vilnių atkeliavo KOK kovų turnyras, kuriame žiūrovai galės išvysti stipriausius Lietuvos KOK ir MMA kovotojus bei kovas dėl čempiono diržo ir laikinojo čempiono titulo. Dieną prieš turnyrą įvyko oficiali kovotojų svėrimo ceremonija ir paskutinės jų akistatos akis į akį. | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Labas“, – nuaidi skardūs balsai LRT.lt žurnalistams įžengus į klasę Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre Naujininkuose. Klasėje – dešimt mažųjų migrantų iš Irako. Jiems, kaip ir bendraamžiams Rukloje bei Pabradėje, prasidėjo mokslo metai. Per pirmas pamokas vaikai jau neklysdami taria ir žodį „mokytoja“. Pedagogai sakė, kad laukiama savanorių, kurie padėtų mokyti vaikus. | E. Blažio / LRT nuotr.
Į sostinėje esančią maisto prekių parduotuvę atėjusio vyriškio apsaugos darbuotojas paprašė užsidėti apsauginę veido kaukę, bet tokio atsako nesitikėjo – į apsaugos darbuotoją buvo paleisti šūviai, jam peršautos kojos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 15 parų leido suimti į parduotuvės „Rimi“ apsaugininką šovusį pirkėją. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
LGBT vaiko mama Rasa Račienė atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama užtikrinti vienodas teises visiems Lietuvos piliečiams. Netrukus ji buvo pakviesta į susitikimą prezidentūroje. „Iš prezidento aš supratau, kad jis nėra vien tik šalies vadovas. Jis yra ir žmogus. Kaip mamą jis mane tikrai išgirdo ir jam nėra tas pats, kaip žmonės jaučiasi Lietuvoje, įskaitant LGBT žmones“, – žurnalistams po susitikimo su G. Nausėda sakė R. Račienė. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Didžiausias galvos skausmas viešojo administravimo srityje yra vadovų korpusas, interviu LRT.lt pripažįsta premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, ne viena valstybės institucija niekaip neranda vadovo dažniausiai ne dėl siūlomo nekonkurencingo atlyginimo, o dėl to, kad žmonės, eidami vadovauti įstaigoms, bijo susigadinti reputaciją. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Aš čia atėjau kaip dviejų vaikų mama. Tikrai labai neramu, kokia ateitis laukia mano vaikų“, – kalbėjo į Katedros aikštėje surengtą eiseną už klimato teisingumą atvykusi vilnietė. Susirinkusieji į eiseną teigė nerimaujantys dėl Žemės ateities ir besitikintys paskatinti imtis veiksmų. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Ryto“ sirgalių grupuotė „B tribūna“ prieš pirmąjį LKL grandų susitikimą organizavo sirgalių kelionę į Kauną traukiniais. Kaip skelbia „B tribūnos“ puslapis feisbuke, į Kauną traukiniu važiavo apie 300 sirgalių, dar iki 200 žmonių Kauną pasiekė automobiliais, tad eisenoje dalyvavo tarp 400 ir 500 žmonių. Įspūdinga eisena prasidėjo Kauno geležinkelio stotyje ir driekėsi iki „Žalgirio“ arenos, kurios prieigas „B tribūna“ nudažė raudona spalva. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Rašytojo, sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas sostinėje stūksojo 62 metus, tačiau 2021-ieji tapo jam lemtingais metais. Vasaros pabaigoje paveldosaugininkai paskelbė, kad paminklas išbraukiamas iš kultūros paveldo sąrašo, o tokį sprendimą lydėjo Vilniaus valdžios žinia – paminklas bus nukeltas. Dar prieš jį nukeliant menininkės pakvietė vilniečius ir miesto svečius kviečiami tapti interaktyvaus meno kūrinio dalimi – kasdienybės spektaklio veikėjais P. Cvirkos skvere pavadinimu „Nepamiršime nebeprisiminti“. Tai papiktino miesto valdžią, teigusią, kad leidimas menininkėms išduotas nebuvo. Atrodo, kad tai buvo paskutinis lašas, ir netrukus paminklo Vilniaus centre nebeliko. | E. Blažio / LRT nuotr.
Seime pateiktos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad nuo 2026 metų Lietuvoje gyvūnai nebegalės būti auginami dėl kailių. Kailinių žvėrelių augintojams siūlomas pereinamasis laikotarpis ir kompensacijos, tačiau jie teigia, kad šitaip žlugdomas verslas. Vienoje barikadų pusėje – už gyvūnų gerovę kovojantys aktyvistai, demonstruojantys narvus, kailinių žvėrelių dusinimo kamerą. Kitoje – kailinius žvėrelius auginantys verslininkai. Karučiai, kupini žemių ir poliesterio drabužių atliekų, – tarsi įrodymai, kad kailių pakaitalas tik dar labiau terš planetą. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tryliktus metus iš eilės įvyko „Jaunojo tapytojo prizo“ apdovanojimai. Šiemet tarptautinė komisija geriausiu jaunuoju tapytoju Baltijos šalyse paskelbė Dominyką Sidorovą. Specialųjį prizą ir MO prizą taip pat gavo Lietuvos kūrėjai – Kazimieras Brazdžiūnas laimėjo MO muziejaus prizą. | D. Umbraso / LRT nuotr.
Krepšinio sezonas Kauno „Žalgiriui“ ir jo sirgaliams džiaugsmo atnešė nedaug – sezoną komanda pradėjo devyniais pralaimėjimais. Po devynių pralaimėjimų kiekvieną iškovotą tašką lydėjo tiek komandos narių, tiek sirgalių emocijos. | E. Blažio / LRT nuotr.
Jos sugrįžo! Opera „Saulė ir jūra“, jos autorės – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė – ir visa atlikėjų komanda po 4 metų vėl Lietuvoje. Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ pelniusi Lietuvos paviljono gražmena, apkeliavusi daug pasaulio valstybių, gruodį buvo rodoma Vilniaus taksi parke. | D. Umbraso / LRT nuotr.
