Lietuvoje

2022.01.05 05:30

„Psichikos sveikatai reikia tokio paties dėmesio“ – jau dešimtmetį bankas darbuotojams padeda įveikti kylančius iššūkius

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2022.01.05 05:30

Vis daugiau žmonių ryžtasi prabilti apie patiriamus psichologinius sunkumus, kuriuos dar labiau paaštrino beveik dvejus metus siaučianti pandemija. Susidūrus su psichologiniais sunkumais, visada geriausia pagalbos kreiptis į specialistus, tačiau kai kuriems žmonėms įveikti kylančius iššūkius padeda ir darbovietė.

Per pandemiją imta daugiau dėmesio skirti suprastėjusiai žmonių psichikos sveikatai. Ekspertai sutaria, kad karantinų padarinius jausime dar ilgai, tačiau sako, kad yra ir teigiamų pokyčių. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį mėnesį domisi, kaip psichologinės pagalbos teikimą keičia nuotolinės konsultacijos ir emocinės pagalbos programėlės, kaip darbuotojams gali padėti darbdaviai ir kokių priemonių imasi mokyklos.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Iššūkiai darbe, neramumai namuose, o pastaruosius dvejus metus dar ir pandemija – visa tai nugulė ant gyventojų pečių. Įveikti sunkumus kai kuriems jų padeda organizacijos, kuriose dirba. Pagalbą savo darbuotojams psichikos sveikatos klausimais organizuoja ir „Swedbank“.

Banko personalo vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė portalui LRT.lt sakė, kad jau ne vienus metus ieškoma būdų ne tik kaip edukuoti darbuotojus apie pagalbą sau, bet ir padėti atpažinti, jog kolega susiduria su sunkumais, gebėti jam padėti.

Tiesa, pašnekovė neslėpė, kad nuveikti reikia dar nemažai, nes organizacijoje, kaip ir visuomenėje, esama sutrikimo ir nežinojimo, ko imtis, kad žmonės padėtų vieni kitiems.

Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Gustainienė portalui LRT.lt komentavo, kad tokio recepto pritaikyti kitoms organizacijoms gali ir nepavykti. Anot jos, kiekviena darbovietė yra skirtinga, tad ir iššūkiai – kitokie.

Be to, pašnekovės teigė, kad itin svarbu ne tik edukuoti darbuotojus apie psichikos sveikatos iššūkius ar padėti kilus sunkumų, bet ir užtikrinti, kad psichologinis klimatas darbe būtų palankus, o darbuotojai nebūtų apkrauti darbais.

Pradėjo prieš dešimtmetį

„Organizacijose įprasta rūpintis fizine sveikata, sveika gyvensena, sportu ir panašiai. Norėjosi pabrėžti, kad psichikos sveikatai reikia tokio paties dėmesio kaip ir fizinei sveikatai“, – portalui LRT.lt pasakojo A. Jonaitytė-Karalienė.

Taip maždaug prieš dešimtmetį imtasi ieškoti būdų, kaip padėti banko darbuotojams, kuriuos užklupo sunkumai. Pirmiausia, kaip kalbėjo pašnekovė, pradėta siūlyti psichologo konsultacijas.

Jos siūlytos darbuotojams, kurie susidurdavo su neeiliniais sunkumais tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.

„Ilgainiui supratome, kad pagalbos neužtenka tik ištikus krizei, kad yra daug įvairių situacijų, kai žmogui reikia pagalbos, taip pat – kad reikia mokytis vieniems kitus pastebėti, suprasti, kad kažkas vyksta, kad tiek vadovai, tiek darbuotojai atpažintų psichikos sveikatos sunkumus“, – kalbėjo banko personalo vadovė.

Tad prieš keletą metų, bendradarbiaujant su profesionaliais psichologais, organizacijoje buvo parengtos psichikos sveikatos gairės. Jose, kaip pasakojo A. Jonaitytė-Karalienė, aprašyta svarbiausia informacija, kurią norėta pabrėžti darbuotojams, kalbant apie psichikos sveikatą.

Be to, siekiant kalbėjimą apie psichikos sveikatą padaryti įprastą, organizuojami informaciniai renginiai. Kaip sakė A. Jonaitytė-Karalienė, siekiama, kad darbuotojai suprastų, kokia svarbi yra psichikos sveikata, ir laisvai apie tai kalbėtų.

„Spalio 8-oji yra Psichikos sveikatos diena, ją minime įvairiais būdais. Tą savaitę darbuotojams teikiame informacines priemones, kaip pasirūpinti psichikos sveikata, kaip pastebėti kitų sunkumus ir t. t.

Būdų ir formų yra įvairių. Per pandemiją dar aiškiau pamatėme, kad pagalbos tikrai reikia. <...> Praėjusiais metais daug dėmesio skyrėme tam, kad žmonės galėtų patys rasti paramą, vyko paskaitos apie tai, kas vyksta būnant izoliacijoje, kas atsitinka tokioje situacijoje su vaikais, kaip tai veikia mus ir visuomenę, kad žmonės jaustų paramą, pagalbą ir galėtų apie tai kalbėti, klausti, ieškoti sprendimų“, – pasakojo banko personalo vadovė.

Per pandemiją dar aiškiau pamatėme, kad pagalbos tikrai reikia.

A. Jonaitytė-Karalienė

A. Jonaitytė-Karalienė sakė, kad darbuotojų dalyvavimas paskaitose ir informaciniuose renginiuose per pandemiją išaugo. Nuotolinėse paskaitose, pasak jos, dalyvauja apie 300 darbuotojų.

„Žmonės tikrai domisi, atranda pagalbą, galvodami ne tik apie darbines situacijas, bet ir tam tikrus iššūkius bei sprendimus, susijusius su namais“, – apie grįžtamąjį ryšį kalbėjo pašnekovė.

Mato iššūkių ateityje

A. Jonaitytė-Karalienė kalbėjo, kad ketinama ir toliau taikyti panašias priemones, norima suteikti daugiau žinių vadovams, kaip reikia elgtis situacijose, kai darbuotojai susiduria su psichologiniais sunkumais.

Taip pat svarstoma ilgainiui organizuoti darbuotojų ambasadorystę, kad ir patys darbuotojai būtų apmokyti, žinotų, kaip reaguoti, ir padėtų kolegoms, užkluptiems sunkumų.

Norisi, kad į psichikos sveikatos sunkumus reaguotume kaip į fizines ligas ir negalvotume, kad jei iškilo problema, susijusi su psichikos sveikata, tai yra nepagydoma ar tabu.

A. Jonaitytė-Karalienė

Tiesa, A. Jonaitytė-Karalienė neslėpė, kad kyla ir sunkumų: „Dar tikrai yra kur tobulėti. Pirmiausia reikia sistemiškumo, kad mes, kaip organizacija, veiktume kaip sistema – kad žinotume, kaip reaguoti, ką daryti susiklosčius tam tikrai situacijai.

Susidūrę su situacijomis, kai yra priklausomybė ar psichikos sveikatos sunkumai, dažnai sutrinkame, apima jausmas, kad negali prieš to žmogaus prieiti, nežinai, ką daryti.“

Todėl, anot pašnekovės, siekiama, kad tokios situacijos būtų vertinamos kaip normalios. Kaip pavyzdį A. Jonaitytė-Karalienė nurodė gripą – žmogui susirgus gripu, pasak jos, visi žino, kaip reaguoti ir ko imtis.

„Norisi, kad į psichikos sveikatos sunkumus mes reaguotume kaip į fizines ligas ir negalvotume, kad jei iškilo problema, susijusi su psichikos sveikata, tai yra nepagydoma ar tabu.

Ateityje ieškosime būdų, kaip organizacija galėtų reaguoti, įveikti sunkumus, ieškoti pagalbos“, – kalbėjo pašnekovė.

Iniciatyvos turėtų imtis darbdavys

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėja doc. dr. L. Gustainienė, paklausta apie „Swedbank“ pavyzdį, kai darbuotojams vedamos paskaitos ir teikiama informacija, kaip atpažinti psichikos sveikatos sunkumus, teigė tokį pavyzdį vertinanti teigiamai.

„Tai yra gerai. Jei aš atpažįstu [sunkumus], galiu signalizuoti vadovui ar kolegai, pasikalbėti ir užkirsti kelią, kad bėda dar labiau nepasunkėtų. Mano nuomone, tai yra gerai“, – komentavo L. Gustainienė.

Taip pat labai svarbios darbo ir asmeninio gyvenimo vaidmenų dermės problemos, kai nešamės darbą į namus ir negalime skirti laiko asmeniniam gyvenimui, šeimai.

L. Gustainienė

Vis dėlto pašnekovė akcentavo, kad vieno recepto visoms darbovietėms pritaikyti nepavyks. Pasak jos, kiekvienoje organizacijoje kyla kitokių klausimų, savitų problemų, tam tikrais momentais išryškėja specifinių dalykų.

L. Gustainienė sakė, kad dažniausiai darbuotojų patiriami sunkumai yra susiję su jiems keliamais reikalavimais: duodama daug darbo užduočių, jas atlikti reikia greitai, o laiko skiriama per mažai, trūksta ir poilsio pertraukų.

„Taip pat labai svarbios darbo ir asmeninio gyvenimo vaidmenų dermės problemos, kai nešamės darbą į namus ir negalime skirti laiko asmeniniam gyvenimui, šeimai“, – sakė L. Gustainienė.

Paklausta, kaip tokiose situacijose darbuotojams gali padėti darbdavys, ji kalbėjo, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių sunkumų kyla pavienėse darbuotojų grupėse, nes skirtinguose organizacijos padaliniuose ir problemos gali būti skirtingos.

„Išsiaiškinęs tai darbdavys, kuris yra suinteresuotas darbuotojų sveikata ir psichologine gerove, turėtų imtis priemonių, kad pataisytų situaciją. <...> Geriausia būtų tas pataisas atlikti iš organizacijos pusės. Dažnai sakoma – štai, organizuojame mokymus, kaip jums atsipalaiduoti, kaip pailsėti ar valdyti stresą.

Bet jei organizacija nekeičia darbo reikalavimų – vis tiek reikia dirbti greitai, dirbti daug ar per daug, – problemos sprendimo perkėlimas tik į darbuotojo pusę ilgalaikių rezultatų neduoda. Pirmiausia reikėtų organizacijos iniciatyvos“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Gustainienė.

Paklausta, ar spręsti problemas padėtų darbovietės pasamdytas psichologas, pašnekovė teigė, kad tai būtų vienas iš galimų sprendimo būdų. Ji pabrėžė, kad žmonės yra skirtingi, tad kas vienam gali atrodyti kaip menkniekis, kitam gali tapti nemažu išbandymu.

„Darbdavys, kuriam rūpi organizacija, jos darbo rezultatai, pirmiausia turi rūpintis darbuotojais. Kitaip neįsivaizduoju, kaip galima padėti. Galima darbuotoją lenkti iki begalybės, bet kas iš to? Galiausiai pas tokį darbdavį niekas nenori eiti dirbti. <...>

Labai gerai, kai darbdavys stengiasi, bet vėlgi – jeigu nesutvarkysi darbo sąlygų, kas iš to? Įsivaizduokite – man krauna, aš linkstu, t. y. susergu, ir man pasako: „O tu eik pas gydytoją.“ Tai užtenka, nebekraukite ir man nereikės eiti pas gydytoją!“ – komentavo L. Gustainienė.

Ji taip pat kalbėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus darbdavys privalo rūpintis darbuotojo sveikata. Tai, anot jos, nėra tik darbdavio geros valios ženklas, tai yra prievolė.

Darbdavys, kuriam rūpi organizacija, jos darbo rezultatai, pirmiausia turi rūpintis darbuotojais. Kitaip neįsivaizduoju, kaip galima padėti.

L. Gustainienė

„Darbovietėse yra saugos ir sveikatos specialistai, personalo specialistai, jie turi tuo rūpintis rutiniškai. Turi stebėti, kas buvo blogai, kaip pasikeitė, ar tai, kas padaryta, kad situacija gerėtų, davė rezultatų. Jei nedavė – kas padaryta ne taip, ką galima padaryti geriau. Tai turėtų būti daroma nuolat.

Tai yra specialiai tam skirti darbuotojai ir jie turi matuoti psichosocialinius rizikos veiksnius, stebėti juos, jie tai ir daro. Bet, matyt, ne visi darbdaviai vertina jų paslaugas ir supranta jų svarbą“, – portalui LRT.lt komentavo VDU Psichologijos katedros vedėja doc. dr. L. Gustainienė.

Darbdaviai turi prievolę

Kad darbdavys turi būti suinteresuotas gera savo darbuotojų psichologine savijauta, portalui LRT.lt kalbėjo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Anot jos, nors darbdaviai nėra įpareigoti teikti darbuotojams informaciją, kaip įveikti psichikos sveikatos sunkumus, teisės aktai numato, kad jie atsakingi už psichosocialinių rizikos veiksnių valdymą.

Pirmiausia darbdavys turi užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas.

I. Ruginienė

„Tai reiškia, kad darbo vietoje turi būti atliktas rizikos veiksnių vertinimas. Tų rizikos veiksnių yra įvairiausių, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Žinome, kad yra fiziniai, biologiniai rizikos veiksniai, bet yra ir psichosocialiniai.

Darbdaviai pagal įstatymą turi prievolę juos įvertinti ir parengti prevencijos planus arba priemonių planą, kaip tą riziką eliminuoti iš darbo vietos“, – komentavo I. Ruginienė.

Anot jos, darbdavys turi rūpintis, kad organizacijoje psichologinis klimatas būtų palankus darbuotojams, taip pat imtis priemonių, kad nebūtų psichologinio smurto ar mobingo apraiškų. Tačiau papildomų priemonių, tokių kaip konsultacijos ar paskaitos, taikymas priklauso tik nuo darbdavio geranoriškumo.

„Iš tikrųjų darbdavys turi kompleksiškai rūpintis šiuo klausimu. Jei, pavyzdžiui, darbdavys nesugeba užtikrinti normalios psichologinės atmosferos darbo vietoje, bet nuperka psichologo paslaugas darbuotojams, tai atrodo keistai. Pirmiausia darbdavys turi užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas“, – portalui LRT.lt teigė darbuotojų atstovė.

Anot I. Ruginienės, labai sveikintina, kai darbdavys ne tik padeda darbuotojui įveikti darbe kilusią krizę, bet ir suteikia galimybę išspręsti asmeniniame gyvenime kilusias problemas ar kitaip prisideda prie geresnės emocinės būklės.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt