Antradienį Seime pateiktas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir dalies straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektas. Po pateikimo joms pritarta, už – 69 Seimo nariai, prieš 22, susilaikė 20.
Prieš pat Seimo posėdį įregistruotuose pasiūlymuose numatyta:
„Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų“.
Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taip pat siūloma drausti naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.
„Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui”, – siūloma pataisoje.
Įstatymą pateikęs Povilas Urbšys aiškino, kad priimtas įstatymas, įsigaliojęs sausio 1 dieną, turi trūkumų.
Jis aiškino, kad yra sudaryta galimybė socialiai pažeidžiamas moteris išnaudoti tapti donorėmis. P. Urbšys stebėjosi ir tuo, kad tokiu būdu pradėti vaikai negali žinoti, kas jų tėvai.
„Įstatyme nėra aiškiai reglamentuota embrionų sauga“, – trečiąjį esą įstatymo trūkumą įvardijo jis.
Dėl embrionų skaičiaus atsitraukia
Anot P. Urbšio, valstybine prasme jie neuždeda saugiklio, kas bus su embrionu, kuris bus sukurtas valstybės paramos lėšomis.
Pranešėjas taip pat aiškino, kad jie sieks embrioną ir ląsteles neleisti išvežti į užsienio valstybes.
„Kita pataisa dėl embrionų skaičiaus, ne daugiau 3. Noriu Jums pasakyti, kad šią dieną registruoti siūlymai. Atsižvelgdami į kilusią reakciją visuomenėje, norėdami daugiau skaidrumo, nagrinėdami šį siūlymą, sakyčiau, turėtume priimti įstatymo nuostatą, kuri buvo priimta po prezidentės veto. Mes neribojame embrionų skaičiaus, bet aiškiai fiksuojame, kad būtent yra draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurta ir į moters organizmą neperkeltą embrioną, apibrėžiame, kad jis gali būti naudojamas tik moters apvaisinimui“, – siūlymus aiškino jis.
Seimo narys retoriškai klausė „ar yra blogai, kad įstatymo teikėjai pakoreguoja savo nuostatas, kad vyktų dialogas visuomenėje? Tai yra demokratijos atspindys“.
Paprašytas paaiškinti, kodėl pataisų teikėjai mano turintys teisę kištis į kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisę, P. Urbšys sakė, kad naujoji įstatymo redakcija kritikos sulaukti nebeturėtų.
„Tai, kad mes labai atsakingai žiūrime į gyvybę – nėra blogai. Gyvybės atsiradimas ne tik medicininė, bet ir religinė, etinė, moralinė, teisinė tema. Šiai dienai registruoti pasiūlymai panaikina visuomenėje abejones, kad mes, Seimo nariai, kišamės į jų gyvenimą – sprendimą priims medikai ir šeima“, – sakė P. Urbšys.
Andrius Kubilius posėdyje siūlė neskubėti su įstatymo pataisų priėmimu, juolab, kad dar yra naujų pastabų.
„Kadangi supratau, kad jūs tik su vienu specialistu kalbėjomės, gal būtų naudingiau dabar atsiimti, su visais specialistais, teisininkais išsidiskutuoti“, – siūlė jis.
„Šitas įstatymas yra labai jautrus. Jei iki sausio 1 nepriimsime pataisų, įnešime dar didesnę sumaištį. To straipsnio, kuris sukėlė daugiausiai pastabų dėl embrionų šaldymo skaičiaus, nebėra. Mes dar turime pakankamai laiko Seime apsvarstyti šiuos klausimus“, – žadėjo parlamentaras P. Urbšys.
Paslauga nuo šiol bus kompensuojama
Pataisų aptarimo metu paaiškėjo, kad moteris, kuri susilaukė vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu užsienyje, galės antro vaiko tokiu pat būdu susilaukti Lietuvoje. Ši paslauga mūsų šalyje jai bus kompensuojama.
P. Urbšys stebėjosi, kad klinikos, kurios vykdo pagalbinį apvaisinimą, iki šiol nėra pateikusios duomenų, kiek moterų padėjo ar padeda. Tad jis nesutiko su visuomenėje vis pagarsinamu skaičiumi, kad Lietuvoje yra 50 tūkst. nevaisingų porų.
Savo ruožtu konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškino pasisakantis už pataisas, nes gyvybe negalima manipuliuoti.
„Apie mokslą – gavome krūvą straipsnių. Paskutinė publikacija, kuri pagrindžia komercinius interesus, yra 2002 m. Vėlesnėse kalbama apie kitus dalykus – kiaušialąsčių šaldymą ir visą kitą. Tai naujas mokslas, o ten tundra, kuri buvo anksčiau. Mokslas nužengė toliau“, – aiškindamas, kad tapsime embrionų eksporto valstybe, dėstė Seimo narys.
Pakeitė nuomonę
Antradienio rytą LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pranešė atsitraukiantis ir įstatymu nebesieksiantis uždrausti embrionų šaldymo. Vis dėlto valstiečiai žalieji Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų neatsisako – jose tik neliks draudimo šaldyti embrionus.
„Pirmiausia, vaikas, kuris gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu, sulaukęs pilnametystės turės teisę sužinoti savo biologinius tėvus. Antras punktas – embrionų išvežimas į užsienį, išskyrus atvejį, kai to reikalauja moters gydymas, yra draudžiamas. Trečias dalykas – lytinių ląstelių donorystė negali būti komercinių sandorių objektas. Ketvirtas dalykas, kuris atsiranda po šiandienos pataisos – pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik pagalbiniam apvaisinimui, naikinamas jis negali būti“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Po spaudos konferencijos R. Karbauskis žurnalistams sakė taip pat siūlysiantis, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai.
„Jeigu embrionų bus gaminama neproporcingai tam, kiek reikės, jie turės būti saugomi. (...) Jeigu šeima turės nenaudojamus embrionus, jie turės būti saugomi amžinai“, – BNS cituoja R. Karbauskį.
Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kompromisu vadina naują „valstiečių žaliųjų“ pasiūlymą neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigoti juos saugoti neterminuotai.
„Tos įtampos, kurios buvo susikūrę, skaldė visuomenę, o mes turim ieškoti variantų, kurie išsaugotų gyvybę, atlieptų tų žmonių nuomonę dėl gyvybės saugojimo, bet tuo pačiu leistų šeimoms išnaudoti visas galimybes susilaukti vaikų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.
Specialistai laikosi kitokios pozicijos
DELFI primena, kad 57 Seimo nariai, tarp kurių daugiausia valstiečių žaliųjų, Seime įregistravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma grįžti prie konservatyvaus įstatymo modelio. Jame numatoma riboti sukuriamų embrionų skaičių.
Minėti parlamentarai priešinasi tam, kad nuo sausio 1-osios įsigaliotų priimtas įstatymas, kurį rėmė tiek prezidentė, tiek gydytojų bendruomenė bei nevaisingos šeimos. Pataisų šalininkai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“. Įstatymas remiasi religine-vertybine nuostata, kad visateisis žmogus tampa nuo apvaisinimo momento.
Specialistai laikosi kitokios pozicijos. Pavyzdžiui, Santariškių klinikų akušeris ginekologas Vytautas Klimas tokį žingsnį vadina „ekstremistiniu“ bei itin žalingu. „Pataisos iš principo labai sumažina nevaisingumo gydymo galimybes – gydymas taps mažiau sėkmingas, bus pažeidžiamos nevaisingų šeimų teisės“, – prieš keletą dienų DELFI sakė specialistas.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija, vienijanti daugiau kaip 500 specialistų, reiškia susirūpinimą dėl Seimo narių naujai registruotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kuriomis „embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“. Taip pat specialistai piktinasi, kad įstatymo pataisomis norima uždrausti embrionų šaldymą. Vietoje to siūloma šaldyti kiaušialąstes.
