Lietuvoje

2021.12.09 11:18

Dėl „Belaruskalij“ skandalo reikalauja ministrų galvų: bent du turėtų trauktis

Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.12.09 11:18

Vyriausybės pusėn pasipylė kritika dėl to, kad net įsigaliojus JAV sankcijoms baltarusiškos trąšos Lietuvos geležinkeliais toliau rieda į Klaipėdos uostą. Portalo LRT.lt kalbintas apžvalgininkas teigė, kad būtent ministrų kabinetui tenka atsakomybė dėl tokios situacijos. Pirštu į premjerę bei užsienio reikalų ministrą beda ir politiniai oponentai.

Nuo gruodžio 8-osios, trečiadienio, įsigaliojo JAV sankcijos vienam didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Visgi dar bent mėnesį į Klaipėdos uostą keliaus baltarusiškos trąšos, nes „Belaruskalij“ už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto dar lapkritį.

Surplys apie negebėjimą vykdyti JAV sankcijų Baltarusijai: Vyriausybė turėtų labai rimtai pasvarstyti apie dviejų ministrų atsistatydinimą

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad apie tokią situaciją Vyriausybė informuota buvo. Visgi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį žurnalistams teigė apie tai informacijos negavęs.

Portalo LRT.lt kalbintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius sakė linkęs manyti, jog M. Bartuška sako tiesą ir Vyriausybės atstovai apie tokią situaciją informuoti buvo. Jis taip pat teigė, kad nors atsakomybė dėl susidariusios situacijos krenta ant visos Vyriausybės pečių, apie savo ateitį ministrų kabinete turėtų pagalvoti ministras G. Landsbergis.

Istorija vadina „vertybinės užsienio politikos bankrotu“

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, vertindamas „Belaruskalij“ tranzito skandalą, teigė, kad tai yra Lietuvos užsienio politikos susimovimas.

Ir aš tikrai netikiu, kad niekas su niekuo nederino, o vyriausias iešmininkas, „Lietuvos geležinkelių“ vadas, paėmė ir savarankiškai, savavališkai kažką padarė.

G. Paluckas

„Tai, pirmiausia, yra vertybinės užsienio politikos bankrotas. Tai yra akivaizdu, nes, jeigu valstybė priima kažkokius sprendimus, kreipiasi į Europą ir pasaulį, kviesdami solidarumui dėl sankcijų Baltarusijai, ir po to mėgina išvengti tų sankcijų, tai yra mažų mažiausiai nesolidarus ir nesąžiningas veikimas“, – žurnalistams Seime komentavo G. Paluckas.

„Ir aš tikrai netikiu, kad niekas su niekuo nederino, o vyriausias iešmininkas „Lietuvos geležinkelių“ vadas paėmė ir savarankiškai, savavališkai kažką padarė. Tai yra institucijų neformalus apsitarimas ir derinimas, ir tai yra tokio dviveidiško veikimo vaisius“, – pridūrė socdemų frakcijos vadovas.

G. Paluckas, paklaustas, ant kieno pečių, jo nuomone, turėtų kristi atsakomybė dėl to, kad Lietuva negeba vykdyti sankcijų Baltarusijai, dūrė pirštu į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir premjerę Ingridą Šimonytę.

„Aš manau, kad tai yra dviejų pagrindinių asmenų, tai yra ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės, kaip Vyriausybės, atsakingos už bendrą politiką, vadovės atsakomybė“, – tikino G. Paluckas.

Anot socdemo, būtų labai nesąžininga, jei atsakomybė dėl sankcijų nevykdymo būtų perkeliama kažkam kitam.

S. Skvernelis: kažkas meluoja

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis „Belaruskalij“ trąšų tranzito istoriją pavadino mėgėjiškos užsienio politikos pavyzdžiu.

„Pirma, pradedi rėkauti garsiai, tada išsišoki, tada kažkoks sprendimas priimamas ir po to galvojame, ką mes čia padarėme, kaip tai reikės įgyvendinti. Tai yra chrestomatinis pavyzdys: mes, kaip valstybė, daug šaukiame, rėkiame, o kada atsirado sankcijos, supratome, kad esame nepasiruošę jų įgyvendinti, galbūt nelabai ir norime“, – tvirtino jis.

Anot jo, visi sprendimai dėl sankcijų ar kitų klausimų visada būdavo derinami su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais, jie būdavo iš anksto informuojami, tad, S. Skvernelio manymu, kažkas meluoja apie tai, kad nebuvo galima pasiruošti sankcijų įgyvendinimui.

„Sunku, labai sunku patikėti, kad ir vienas ir kitas sako, kad nieko nežinojo. Kad kažkas meluoja, tai faktas – arba politikai, arba „Lietuvos geležinkeliai“, – pažymėjo politikas.

Ekspremjeras akcentavo, kad Lietuva, ragindama kitas valstybes imtis sankcijų Baltarusijai, pati turėjo susimąstyti, ar galės ir kaip galės tas sankcijas taikyti.

„Turi vertinti, kodėl dabar mūsų valstybė, kuri taip kenčia pakankamai daug finansiškai nuo Baltarusijos veiksmų, mūsų žmonės dar turi prisiimti sankcijų pasekmes. Be kalio maisto produktų nebus, [...] jeigu neis eksportas iš Baltarusijos per Lietuvą, jis eis per kitas šalis. Žiūrėkite, vakar Latvijos premjeras nepaneigė tokios galimybės, kad kur nėra bendrų europinių sankcijų, eksportas gali atsirasti per kitus Baltijos jūrų uostus“, – aiškino S. Skvernelis.

Anot jo, dėl Vyriausybės negebėjimo tinkamai pasirengti sankcijų Baltarusijai taikymui, visiems mokesčių mokėtojams teks susimokėti apie 300 mln. eurų.

„Tai yra Vyriausybės klausimas ir Vyriausybė už tai yra atsakinga. Kaltų paieška... mes juos visą laiką norime surasti, bet aš kalbu apie sisteminius dalykus“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tai kelia labai daug klausimų, pirmiausia, traktuojame tai kaip didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui JAV.

G. Surplys

G. Surplys: tai yra nepagarba JAV ir spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovas Giedrius Surplys teigė, kad Vyriausybės negebėjimas vykdyti JAV sankcijų Baltarusijai yra nepagarba strateginiams parterniams.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės politikos bankrotą. Man įdomu, kad Vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga paskui A. Lukašenkos trąšų traukinį. Tai kelia labai daug klausimų, pirmiausia, traktuojame tai kaip didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui JAV. Antras dalykas – tai yra spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms, kurie kovoja už demokratiją“, – žurnalistams sakė G. Surplys.

Jo teigimu, „valstiečiai“ kreipsis į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų pateikti įrodymai, kad bendrovė tikrai kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Susisiekimo ministeriją dėl sankcijų Baltarusijai taikymo.

„Tikrai politikai žinojo apie šią situaciją, bet ją pudrino“, – savo poziciją pristatė G. Surplys.

Anot jo, „valstiečiai“ taip pat prašys Užsienio reikalų ministerijos pateikti informaciją, kaip ji ruošėsi JAV sankcijų Baltarusijai įgyvendinimui.

„Situacija yra tragikomiška, kadangi deklaravome labai vertybinę politiką, o pasirodė, kad esame žmonės, žaidžiantys už nugaros“, – tikino G. Surplys.

„Valstietis“ teigė, kad atsakomybę dėl skandalo turi prisiimti užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Šį kartą Vyriausybė turėtų labai rimtai pasvarstyti apie dviejų ministrų, tai yra susisiekimo ir užsienio reikalų ministrų, atsistatydinimą“, – pabrėžė jis.

Bet jeigu tai yra politika, viską, ką ši Vyriausybė sukūrė santykių su JAV prasme, galime palaidoti.

M. Laurinavičius.

Konservatorių frakcija Vyriausybe pasitiki

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos pozicija sankcijų Baltarusijai atžvilgiu neturi niekam kelti abejonių. Ji teigė, jog Vyriausybė imasi sprendimų, kad sankcijos būtų taikomos.

„Politinis užtikrinimas (sankcijų taikymui – LRT.lt) reikalauja taip pat ir apsvarstymo Vyriausybės posėdžiuose, ir priimto sprendimo, ir tikrai žinau, kad apie tai yra kalbama, diskutuojama, tie sprendimai artimiausiu metu bus“, – tikino ji.

Pasak parlamento vadovės, Vyriausybė siekia, kad dėl baltarusiškų trąšų skandalo nepablogėtų Lietuvos ir JAV santykiai.

„Daroma viskas, kad to neatsitiktų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikšionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad konservatorių frakcija, reaguodama į baltarusiškų trąšų skandalą, Vyriausybe pasitiki.

„Vyriausybės vykdoma politika pasitikime, Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus. Ar tai visada visus valstybėje gali pradžiuginti ir sakytų, kad tai yra teisingas sprendimas, yra vienas klausimas, bet, kad tai yra teisėti sprendimai, tai yra faktas“, – teigė ji.

Apžvalgininkas: pasekmės jau yra

Portalo LRT.lt kalbintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius kalbėjo, kad atsakomybę už susidariusią situaciją turėtų prisiimti visa Vyriausybė, nes tai strateginių Lietuvos interesų bei užsienio politikos klausimas, dėl kurio sprendimus priima visas ministrų kabinetas.

Anot jo, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar iš tikro „Lietuvos geležinkeliai“ neinformavo Vyriausybės apie susidariusią situaciją ir iš „Belaruskalij“ gautus avansinius mokėjimus. M. Laurinavičius sakė linkęs tikėti „Lietuvos geležinkelių“ vadovo M. Bartuškos teiginiais apie tai, kad pranešta buvo.

Tikrai nenorėčiau tikėti, kad tai yra sąmoningas kenkimas, bet, matyt, nėra įsisąmoninama, kokių pasekmių bus mūsų santykiams su JAV.

M. Laurinavičius

„Svarbu yra tai, kad jei „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė sprendimą nepasitarę su Vyriausybe, o sprendimas prieštarauja Lietuvos interesams, užsienio politikai, tai tas žmogus [kuris priėmė sprendimą] jau turėjo būti atleistas. Ne kažkada, o jau dabar turėtų visa tai komentuoti kaip privatus asmuo.

Kad ir kokios nepriklausomos yra valdybos, Vyriausybė negali leisti valstybinei įmonei vykdyti priešingą politiką, negu vykdo Vyriausybė. Todėl politiškai atsakomybė Vyriausybei ir tenka, visiškai neneigiant „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybės“, – komentavo M. Laurinavičius.

Paklaustas, kokios gali būti tokios situacijos pasekmės, apžvalgininkas teigė, kad pasekmės yra jau dabar: „JAV ambasadorė sprendimo įsigaliojimo išvakarėse išėjo į viešumą ir pasakė visiškai nedviprasmišką žinutę. Tai reiškia, kad situacija pasiekė tokį lygį, kad JAV imasi diplomatinių veiksmų, kurie sąjungininkams šiaip nėra įprasti. <...>

Jeigu ta žinutė išėjo interviu forma, reiškia, tai jau yra tokio lygio politinis ir diplomatinis signalas, kad mes stovime ant grėsmės susigadinti santykius su JAV slenksčio.“

M. Laurinavičius pabrėžė, kad kito tokio sąjungininko, kuris galėtų apginti Lietuvą, nėra, tad santykiai su JAV yra gyvybiškai svarbūs. Visgi, anot jo, santykiai su šia šalimi šiuo metu gadinami dėl „nežinia ko“, nes Lietuvos Vyriausybė deklaravo sankcijas atitinkančią politiką.

„Aš netikiu, kad tai yra klaida. Iš viso to, ką aš žinau, mano išvada paprasta – tai buvusios, visą laiką egzistavusios politikos tąsa. Tikrai nenorėčiau tikėti, kad tai yra sąmoningas kenkimas, bet, matyt, nėra įsisąmoninama, kokių pasekmių bus mūsų santykiams su JAV.

Dabar dalykas paprastas – jei Vyriausybė tikrai rūpinasi nacionaliniu saugumu, privalo skubiai rasti būdą kaip tai ištaisyti. Lietuvai šioje situacijoje lieka vienintelis kelias – įrodyti JAV, kad tai iš tiesų buvo tik klaida, o ne nuosekli politika“, – portalui LRT.lt aiškino M. Laurinavičius.

Jis teigė, kad tam įrodyti yra įvairiausių būdų, tačiau veiksmų reikia imtis kuo greičiau, bet tam bus reikalingos konsultacijos, išmintingų sprendimų paieška.

„Turime imtis veiksmų, kad nesugadintume santykių. Jei sugebėsime savo veiksmais, o ne žodžiais, nes žodžių čia nebereikia, įrodyti JAV, kad tai buvo klaida, na, sakykime, klaidos tarp sąjungininkų yra atleidžiamos.

Kai bankrotą patiria tavo kuruojama sritis, manyčiau, kad ministrui būtų mažų mažiausiai sąžininga pagalvoti apie atsistatydinimą.

M. Laurinavičius

Bet jeigu tai yra politika, viską, ką ši Vyriausybė sukūrė santykių su JAV prasme, galime palaidoti“, – sakė apžvalgininkas.

Dėl to, kad sankcijos būtų įgyvendintos, yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. M. Laurinavičius kalbėjo, kad nors atsakomybė tenka visai Vyriausybei, visgi apie pasitraukimą iš pareigų turėtų pagalvoti užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Manau, kad taip. Vėlgi, atsakomybė tenka visai Vyriausybei, negalima išskirti vieno ministro. Bet kiekviename procese yra riba, kuri parodo, kokie yra rezultatai. Ta gruodžio 8-osios riba parodė, kad šios Vyriausybės deklaruota Lietuvos užsienio politika patyrė visišką bankrotą.

Kai bankrotą patiria tavo kuruojama sritis, manyčiau, kad ministrui būtų mažų mažiausiai sąžininga pagalvoti apie atsistatydinimą“, – portalui LRT.lt kalbėjo apžvalgininkas M. Laurinavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt