Lietuvoje

2021.12.09 09:17

Prezidento patarėja: Pavilionis neturėtų vykdyti savo atskiros užsienio politikos

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.12.09 09:17

Žygimanto Pavilionio „užsipuolimai“, pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, „kelia daug klausimų“, o jis neturėtų vykdyti asmeninės užsienio politikos.

Taip LRT RADIJUI prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė komentavo Užsienio reikalų komiteto Seime pirmininko Ž. Pavilionio viešus pasisakymus, pastarasis apkaltino patarėją kiršinant prezidentą Gitaną Nausėdą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, savo ruožtu prezidento kanceliarija raštu kreipėsi į parlamentarą bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Žygimanto Pavilionio užsipuolimai ne tik prezidento patarėjų atžvilgiu, bet pastaruoju metu ir užsienio reikalų ministro atžvilgiu, kelia daug klausimų. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas tikrai neturėtų vykdyti savo atskiros užsienio politikos, nes neturi tam jokių konstitucinių įgaliojimų“, – laidai „Ryto garsai“ ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Paklausta, ar šis konfliktas neturi viešai nežinomos tarpasmeninės pusės, ji teigė neturinti „jokių nuoskaudų“.

LRT.lt primena, kad prezidentūros kanceliarijos rašte minima, jog klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.

Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.

A. Skaisgirytė LRT RADIJUI sakė, jog santykiams su valdančiaisiais „labai blogą toną“ padiktavo konservatorių siekis perimti dalį galių iš prezidento institucijos užsienio politikoje.

„Kai atėjo į valdžią nauja Vyriausybė, ji labai aiškiai norėjo šiek tiek pertvarkyti nusistovėjusią užsienio politikos tvarką. Turiu omenyje labai nevykusį epizodą su bandymu atimti iš prezidento jo atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Tas uždavė labai blogą toną. Kaip pasitikėti pareigūnais, kurie nenori, kad prezidentas atstovautų Lietuvai? Jie įsivaizduoja kažkaip kitaip. Tai yra subjektyvūs faktoriai, gal į juos galima būtų nekreipti dėmesio, objektyvūs faktoriai yra tokie, kad Lietuvoje užsienio politiką formuoja prezidentas ir įgyvendina ją kartu su Vyriausybe, ką jis ir daro“, – komentavo A. Skaisgirytė.

Nors, kaip sakė vyriausioji patarėja, užsienio politikoje niekada nebuvo pozicijų išsiskyrimo dėl strateginių krypčių, „taktikoje“ prezidentūra ne viską vertina palankiai.

„Dėl taktikos, dėl įgyvendinimo – kai kurie šios Vyriausybės veiksmai buvo gana drastiški, buvo pasigesta tam tikro tų veiksmų išankstinio įvertinimo, poveikio įvertinimo. Juk suprantame, kad jeigu užsienio politikoje padarai veiksmą, bus atoveiksmis, tai tą atoveiksmį reikia įsivertinti prieš darant veiksmą, ne po to. Kitaip tos pasekmės būna sunkiau amortizuojamos. Tokio strateginio numatymo į priekį galėtų būti šiek tiek daugiau“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Situacija pasienyje su Baltarusija stabilizavosi, bet dar nėra gera

A. Skaisgirytė sako, kad situacija dėl neteisėtos migracijos pasienyje su Baltarusija stabilizavosi, bet dar nėra gera. Patarėja taip pat teigė, kad rezultatą davė ir buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.

„Situacija gal ir stabilizavosi, tačiau nemanome, kad ji pasibaigė. A. Merkel skambutis taip pat davė rezultatą. Tiesa, gal ne ilgalaikį, tačiau tuo momentu, kai įsijungia Europos Sąjungos institucijos, mums, Lenkijai ir Latvijai tas padėjo“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, situacija nėra gera, nes Baltarusijoje vis dar likę neteisėtų migrantų, taip pat yra klausimų dėl Europos Sąjungos migracijos politikos, fizinio barjero statybos.

„Migrantai skraidinti iš Baltarusijos. Kiek žinau, jų išskraidinta virš 3 tūkst. Žinoma, tai nėra visi, kurie atvyko, todėl nesakome, kad situacija jau gera ir taškas. Atvirkščiai – vis dar lieka tie klausimai, kurie susiję su ES teisės aktų keitimais, fizinio barjero statyba, juos prezidentas ketina iškelti kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – teigė prezidento patarėja.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 65 neteisėti migrantai, kai parą prieš bandymų kirsti sieną neužfiksuota.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko per 7,9 tūkst., tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt