Lietuvoje

2021.12.09 08:51

Prezidento ir valdančiųjų kaktomušoje – žvalgybos kontrolieriaus idėja: vieni mato grėsmę valstybės saugumui, kiti – sostų karų žaidimus

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.12.09 08:51

Panašu, kad valdančiųjų siekis šalyje įkurti žvalgybos kontrolieriaus tarnybą gali tapti dar vienu Seimo daugumos konfliktu su prezidentu Gitanu Nausėda. Valdantieji teigia, jog žvalgybos kontrolierius padėtų depolitizuoti žvalgybos institucijų priežiūros veiklą, o Prezidentūra atkerta, kad nauja institucija nereikalinga, pridurdama, jog valdančiųjų siūlomam pareigūnui gali būti daroma politinė įtaka. Politologė Virginija Būdienė perspėja, kad kyla grėsmė, jog Lietuvai reikalingas kontrolierius gali ir neatsirasti, mat idėja jau dabar skęsta politinėse kovose.

Seimas lapkričio 25 d. po svarstymo pritarė valdančiųjų konservatorių inicijuotam Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektui, tad iki teisės akto priėmimo beliko tik vienas žingsnis.

Įstatymo projekte numatyta, kad žvalgybos kontrolierius (jų būtų du) vykdytų nuolatinę žvalgybos institucijų priežiūrą, atliktų patikrinimus, esant pagrindui tirtų žvalgybos institucijų veiksmus, sprendimus, vertintų žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą, tirtų pareiškėjų (žvalgybos pareigūnų) skundus. Žvalgybos kontrolierius, aptikęs galimai padarytą nusikalstamą veiką, kreiptųsi į teisėsaugą.

Žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, kaip teigiama įstatymo projekte, turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, teritorijas, transporto priemones, susipažinti su slapta informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų tapatybes ar informaciją, gautą iš užsienio partnerių, gauti žodinius, rašytinius žvalgybos pareigūnų paaiškinimus, gauti teismų nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti žvalgybos institucijų veiksmai, teikti prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kitoms institucijoms rekomendacijas ir pasiūlymus.

Žvalgybos institucijos, pareigūnai, kaip nustatyta teisės akto projekte, privalo žvalgybos kontrolieriaus reikalavimu per jo nustatytą terminą pateikti jam informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą.

Projekte nustatyta, kad žvalgybos kontrolierius, atlikdamas tyrimus, gali pripažinti teisės aktų pažeidimus, pripažinti, kad yra pažeistos žmogaus teisės. Tiesa, žvalgybos kontrolieriaus sprendimai būtų rekomandaciniai. Kontrolierius, vertindamas žvalgybos institucijų veiklą, aptikęs galimą nusikalstamą veiką, informaciją perduoda teisėsaugai.

Numatoma, kad žvalgybos kontrolierius teikia žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas, konsultacijas dėl jų veiklos tobulinimo.

Tarp reikalavimų – politinio atšalimo laikotarpis

Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo iniciatoriai siūlo, kad du žvalgybos kontrolieriai 5 metų kadencijai būtų skiriami parlamento Seimo pirmininko teikimu, kandidatūras apsvarsčius parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Žmogaus teisių komitetams (ŽTK). Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turėtų sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.

Įstatymo projekte numatyta, kad žvalgybos kontrolieriumi galėtų būt skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Žvalgybos kontrolieriumi būtų skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politikas.

Žvalgybos kontrolieriui būtų draudžiama būti politinių partijų nariu, savarankišku politinės kampanijos dalyviu, šių dalyvių rėmėju, dalyvauti partijų veikloje, būti privataus ar viešojo juridinio asmens savininku, steigėju, dalyviu, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už pedagoginį ar kūrybinį darbą, vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą, streikuoti ar piketuoti.

Kaip numatyta teisės akto projekte, žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, pasibaigus jo įgaliojimų laikui, jam atsistatydinus, negalint dirbti dėl ligos, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui jo atžvilgiu, jam sulaužius priesaiką, netekus teisės susipažinti su slapta informacija. Kontrolieriaus įgaliojimai taip pat nutrūktų, jei daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareikštų nepasitikėjimą juo. Pasiūlymas atleisti žvalgybos kontrolierių turėtų būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateiktų Seimo valdyba, Seimo komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

Prezidentūra abejoja iniciatyva

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas, prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius portalui LRT.lt sako, jog šalies vadovas abejoja, ar Lietuvai reikalinga žvalgybos kontrolieriaus tarnyba. Anot jo, sustiprinti žvalgybos kontrolę galima ir pavedant daugiau galių Seimo kontrolieriui.

„Abejojame atskiros ir tik žvalgybos kontrolei skirtos institucijos kūrimo poreikiu. Pasigendame pagrindimo, kas gi neveikia dabartinėje plačioje žvalgybos institucijų kontrolės sistemoje, kad žmogaus teisių apsaugos aspektų negalima išspręsti kitaip, kaip tik kuriant naują atskirą instituciją.

Projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nepagrindžia geresnės žmogaus teisių apsaugos, lyginant su šiuo metu egzistuojančiomis žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo priemonėmis ir institucijomis. Neaišku, kodėl geresnės žmogaus teisių apsaugos nebūtų galima pasiekti vertinant kitas galimas sprendimų alternatyvas, pavyzdžiui, atitinkamai koreguojant su Seimo kontrolierių veikla susijusį įstatyminį reglamentavimą“, – LRT.lt perduotame prezidentūros atsakyme cituojamas D. Kuliešius.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, jei žvalgybos kontrolierius būtų skirimas tokia tvarka, kokia yra siūloma šiuo metu, tikėtina, kad šiam pareigūnui galėtų būti daroma politinė įtaka. D. Kuliešiaus teigimu, neramina ir tai, jog kontrolierius galėtų susipažinti su slapta informacija, taip esą kiltų tokios informacijos nutekėjimo grėsmė.

„Abejonių kelia kontrolierių skyrimo ir įgaliojimų nutraukimo procedūros ir pagrindai, sąsajos su Seimo komitetais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad trūksta aiškumo dėl plačių įgaliojimų, įskaitant ir teisę sužinoti įslaptintą informaciją, įgyvendinimo ir naudojimo.

Galimos politinės įtakos regimybė, informacijos praradimo, netinkamo paviešinimo tikimybė griautų Lietuvos visuomenės ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą Lietuvos žvalgybos institucijomis, tuo pačiu silpnintų nacionalinio saugumo pajėgumus, neprisidėtų prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos“, – aiškino D. Kuliešius.

Šalies vadovo patarėjo įsitikinimu, Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas taip pat kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai, susidaro įspūdis, kad žvalgybos kontrolierius perimtų dalį Seimo kontrolieriaus, kuris taip pat tiria ir skundus dėl žvalgybos institucijų veiklos, funkcijų.

„Pats (žvalgybos kontrolieriaus – LRT.lt) projekto svarstymas vyksta ypatingai nesaugiu, įtemptu laiku, kai diskusijos, susijusios su žvalgybos veiklos kontrolės būtinybe, gali paskatinti visuomenės, tarptautinių partnerių nepagrįstas abejones mūsų žvalgybos institucijoms. Turėdamos agresyvių tikslų tokia situacija gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos“, – perspėjo D. Kuliešius.

Jo teigimu, siekiant realiai pagerinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir užtikrinimą žvalgybos srityje, reikia išsamios įvairių alternatyvų analizės. Priešingu atveju, anot D. Kuliešiaus, kyla rizika, kad bus iškreipta žvalgybos ir žmogaus teisių apsaugos srityse veikiančių institucijų veikla, taip sukuriant naujas rizikas nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse.

Pats projekto svarstymas vyksta ypatingai nesaugiu, įtemptu laiku, kai diskusijos, susijusios su žvalgybos veiklos kontrolės būtinybe, gali paskatinti visuomenės, tarptautinių partnerių nepagrįstas abejones mūsų žvalgybos institucijoms. Turėdamos agresyvių tikslų tokia situacija gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos.

D. Kuliešius

VSD kontrolieriaus idėją palaiko, bet perpsėja dėl nepriklausomumo

Seime prasidėjus diskusijoms dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto, šių metų birželį Valstybės saugumo departamentas (VSD), kurio veiklą, esant pagrindui, tirtų kontrolierius, pareiškė pritariantis šiai idėjai.

„VSD nuosekliai pasisakė už tai, ad būtų įkurtas Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos institutas ir sveikina jau įvykusias bei būsimas diskusijas dėl tai numatančio įstatymo“, – tąkart BNS sakė VSD atstovas Audrius Matonis.

Pasak A. Matonio, VSD tikisi, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo priėmimo procese jo formuluotės bus suderintos su jau veikiančiu Žvalgybos įstatymu, nepaliekant prielaidų galimai kolizijai, skirtingai traktuojant reikalavimą teikti informaciją kontrolieriui.

VSD atstovo teigimu, žvalgybos institucijų veiklos išmanymas galėtų būti viena iš sąlygų skiriant kontrolierių.

„VSD nuomone, įstatyme aktualu įtvirtinti galimybę žvalgybos tarnyboms pačioms kreiptis į kontrolierių prašant konsultacijų ir rekomendacijų, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių standartams“, – teigė A. Matonis.

Anot jo, svarstant įstatymo projektą ir jį tvirtinant yra svarbu užtikrinti žvalgybos kontrolieriaus institucinį nepriklausomumą bei tyrimų apolitiškumą.

Įžvelgia valdančiųjų norą savo rankose turėti žvalgybos kontrolę

LRT.lt kalbinta Seimo opozicinės Regionų frakcijos atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė tvirtino neprieštaraujanti žvalgybos kontrolieriaus idėjai, tačiau, jos įsitikinimu, šis pareigūnas, žvelgiant į valdančiųjų projektą, galėtų tapti visiškai priklausomas nuo Seimo daugumos, jam esą lengvai būtų galima daryti įtaką.

„Kuriamas superžvalgas, kuris turės visų žvalgybą atliekančių institucijų informaciją, kuris ją galės įvertinti ir tas žvalgas bus skiriamas išimtinai vienos ar kelių valdančiųjų politinių jėgų, nes visas skyrimo procesas yra sukoncentruotas Seime.

Dabar, jei žiūrėtume į VSD vadovo skyrimą, tai jo kandidatūrą teikia prezidentas ir Seimas pritaria arba nepritaria. Teisinė sistema tokiai atvejais, kad būtų, kiek įmanoma, mažiau politizavimo ar galimybės vienai ar kitai politinei jėgai perimti žvalgybos institucijas, paprastai skyrimo procesus iki šiol labai aiškiai aiškiai išskaidydavo. O dabar turime situaciją, kai į žvalgybos kontrolierių nominuojamas žmogus nuo valdančiosios daugumos, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai, kuriuose didžiausia įtaka yra valdančiosios daugumos, svarsto kandidatūrą, o sprendimą dėl paskyrimo priima Seimas, kuriame vėl viską lemia valdančioji dauguma“, – dėstė parlamentarė.

Seimo opozicijos atstovė teigė, kad ydinga, jos manymu, yra ne tik žvalgybos kontrolieriaus skyrimo, bet ir atleidimo iš pareigų tvarka. A. Širinskienės manymu, siūlomos formuluotės ir šiuo atveju paverstų pareigūną pažeidžiamu, neleistų jam objektyviai atlikti tyrimus.

„Atleidimo iš pareigų procesas kontrolierių irgi pavers priklausomu nuo politikų, nes atleisti jį bus galima, Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo. Ką tai reiškia? Valdančiajai daugumai gali nepatikti vienas ar kitas kontrolieriaus vertinimas, o nepasitikėjimas, kaip anksčiau yra sakęs Konstitucinis Teismas, yra psichologinis santykis ir jį apčiuopti yra sunku – žmogus gali būti apsirengęs blogai, nešvariai ir jis nekels pasitikėjimo arba gali būti kažkas labai formalu, dėl ko žmogumi gali nepasitikėti – tai tą žmogų išmesti iš pareigų ir pasistatyti kitą, savo kišeninį kontrolierių bus labai lengva“, – perspėjo Seimo narė.

Kuriamas superžvalgas, kuris turės visų žvalgybą atliekančių institucijų informaciją, kuris ją galės įvertinti ir tas žvalgas bus skiriamas išimtinai vienos ar kelių valdančiųjų politinių jėgų, nes visas skyrimo procesas yra sukoncentruotas Seime.

A. Širinskienė

A. Širinskienė teigė mananti, kad valdantieji, siekdami įsteigti šalyje žvalgybos kontrolierius tarnybą, tiesiog nori sutelkti savo rankose daugiau galių, taip sumažindami prezidento G. Nausėdos įtaką žvalgybos institucijoms.

„Šioje konfrontacijoje matau norą sutelki galias, žvalgybos institucijų kontrolę savo rankose, visiškai eliminuojant kitus valdžios vartus. [...] Absoliuti monarchija sunkiai su demokratija siejama, bet dabar matosi, kad bandoma daryti absoliučią monarchiją su Seimo valdančiaisiais priešakyje“, – aiškino pašnekovė.

Kasčiūnas tikina politiniuose žaidimuose nedalyvaujantis

Vienas iš Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto iniciatorių, NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė nesutinkantis su Prezidentūros pozicija, jog užtektų to, kad, vykdant žvalgybos kontrolę, būtų suteikiama daugiau įgaliojimų Seimo kontrolieriui. Anot jo, šių institucijų kontrolei būtinas pareigūnas, turintis specifinių žinių.

„Tam reikia specifinių, ekspertinių žinių, todėl mūsų įstatyme yra kriterijus, kad kandidatas į kontrolierius turi būti išdirbęs 10 metų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje. Jie įsivaizduoja, kad kontrolierius yra tik skundų tyrinėtojas. Tai yra tai, ką paskutiniu metu darė Seimo kontrolierius. Bet žvalgybos kontrolierius ne tik skundus tyrinėtų, o galėtų ir proaktyviai teikti rekomendacijas, įvertinti vieną ar kitą žvalgybos taikomą metodą, taikymo teisėtumą, galėtų draugiškai rekomenduoti, ką keisti, ką tobulinti“, – LRT.lt dėstė pašnekovas.

L. Kasčiūnas teigė nesutinkantis ir su Prezidentūros pastabomis dėl galimos įtakos žvalgybos kontrolieriui. Jis atkreipė dėmesį, kad iš pradžių įstatyme buvo numatyta, kad kandidatas į žvalgybos kontrolierius parlamentui Seimo pirmininko būtų teikiamas, jam pritarus NSGK ir ŽTK, o šiuo metu ši nuostata sušvelninta, numačius, kad komitetai tik išreiškia savo poziciją dėl kandidato.

„Net, jeigu NSGK ar ŽTK nepritartų kandidatūrai, Seimo pirmininkas būtų laisvas teikti tą kandidatūrą. Tad atvirkščiai – tai yra kontrolieriaus skyrimo proceso depolitizavimas“, – tikino L. Kasčiūnas.

Konservatorius pabrėžė, kad žvalgybos kontrolieriui, jo veiklai būtų taikomi įvairūs saugikliai, tad, jo įsitikinimu, šis pareigūnas būtų nepriklausomas.

„Dabar skundus dėl žvalgybos veiksmų tiria NSGK. Komitetas negali atlikti objektyviai tyrimo, kai jį sudaro skirtingų partijų atstovai, tai juk politinės prigimties komitetas, artėjant balsavimui, vos ne kiekvienas ima svarstyti, kaip elgtis, nes gal artėja rinkimai, gal dar kažkas. Kad viso to išvengtume, kuriame nepriklausomą žvalgybos kontrolierių“, – komentavo NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas tikino, kad, jo manymu, prezidentūros pasipriešinimas žvalgybos kontrolieriaus idėjai yra susijęs su tuo, kad šalies vadovas nedalyvautų šio pareigūno skyrime.

„Tai yra esminis dalykas, esminė pasipriešinimo priežastis. Kai skiriamas VSD direktorius, tai yra Prezidentūros teikimas, o čia, žvalgybos kontrolieriaus atveju, Prezidentūros nėra, nes mes parlamentinė valstybė, kažkokia atsvarų sistema turi būti, tad dėl to kyla pasipriešinimas. Jei pakeistume žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procedūrą ir nurodytume, kad kontrolieriaus kandidatūrą Seimui teikia prezidentas, tai manau, kad Prezidentūros pritarimo sulauktume labai greitai“, – dėstė parlamentaras.

Jis pabrėžė nesiekiantis dalyvauti politiniuose žaidimuose ar politiniuose karuose su prezidentu, siekiant sumažinti jo įtaką.

„Jei mes teisinė, demokratinė šalis, tai turi būti atsvaros mechanizmai ir galimybės vykdyti kontrolę. O visa kita yra sostų karai ir bandymai išsaugoti savo įtaką“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Jei pakeistume žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procedūrą ir nurodytume, kad kontrolieriaus kandidatūrą Seimui teikia prezidentas, tai manau, kad prezidentūros pritarimo sulauktume labai greitai.

L. Kasčiūnas

Buvęs VSD vadovas mato spragų projekte

LRT.lt kalbintas buvęs VSD vadovas, nepriklausomybės akto signataras Jurgis Jurgelis priminė, kad žvalgybos kontrolierių tarnybos sėkmingai veikia Europos valstybėse. Jo manymu, toks pareigūnas turėtų atsirasti ir Lietuvoje.

„Prokuratūra toli gražu ne viską gali sukontroliuoti. Prokuratūra gali kontroliuoti veiksmus, bet negali kontroliuoti neveikimo, kai, pavyzdžiui, specialiai galima neatlikti tyrimo“, – svarstė J. Jurgelis.

Vis dėlto, pašnekovo manymu, siekiant įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę, labai svarbu užtikrinti jo nepriklausomumą nuo politinių partijų.

„Jeigu bus kontrolierius, kuriam bus daroma politinė įtaka, tai jis jokios naudos neatneš. Tada viskas gali būti daroma vienai partijai, aišku, tai nebus deklaruojama, bet tyrimai bus paderinti, išvados galės būti paderintos, bus savas žmogus“, – akcentavo J. Jurgelis.

Buvęs VSD vadovas teigė, kad šiuo aspektu valdančiųjų siūlomas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas turi spragų. J. Jurgelis tikina, kad šio pareigūno skyrimo į pareigas procese turėtų dalyvauti ne vien tik politikai.

„Seimo pirmininkai, kaip bebūtų, yra laimėjusios partijos atstovai. Galėtų būti žvalgybos kontrolieriaus skyrimo tvarka kitokia. Norint, kad kontrolė būtų autoritetinga, ja visuomenė turi pasitikėti. Pavyzdžiui, aš į žvalgybos kontrolieriaus skyrimo procesą įtraukčiau akademikų, pavyzdžiui, teisininkų, dalyvavimą. Reikia, kad tame skyrime dalyvautų visuomenė, kad nebūtų paskirtas partinis žmogus“, – tvirtino J. Jurgelis.

Be to, buvusio VSD vadovo įsitikinimu, žvalgybos kontrolieriaus sprendimai neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio, anot jo, tokiam pareigūnui, siekiant efektyvios žvalgybos institucijų kontrolės, reikia suteikti daugiau įgaliojimų.

„Jeigu jo sprendimai bus tik rekomendacinio pobūdžio, tai naudos iš to nebus, nes institucijos gali pasakyti „ačiū, mes apsvarstysime“, bet nieko nepadaryti. Kontrolieriui reikia didesnių įgaliojimų, jam institucijos turėtų labiau atsiskaityti“, – aiškino J. Jurgelis.

Politologė perspėjo – idėja gali būti paskandinta politinėse kovose

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė Virginija Būdienė teigė neatmetanti, kad įvertinus prezidento G. Nausėdos skepsį dėl žvalgybos kontrolieriaus, šalies vadovas gali vetuoti įstatymą, jei jis bus priimtas.

Anot jos, žvelgiant į valdančiųjų ir prezidento nesutarimą dėl žvalgybos kontrolieriaus, deja, galima konstatuoti, kad paties kontrolieriaus idėja politizuojama.

„Aš matau, kad idėja yra politizuojama ir tada sprendimus nulems ne racionalus poreikis turėti tokią poziciją, bet politinės kovos. Būtų idealu turėti tokį kontrolierių, nes dabar už žvalgybą, jos kontrolę atsako prezidentas ir kiti politikai, nėra nepriklausomo požiūrio, tad dėl kontrolieriaus politikai turi susėsti ir susitarti. Nes dabar atrodo, kad vieni, neinformavę kitų, sprendžia, o tada kita pusė aikštijasi. Tada tokią idėją ir galima nesunkiai paskandinti“, – komentavo V. Būdienė.

Anot jos, žvalgybos sistema yra ta sritis, kur sprendimus priima tiek prezidentas, tiek ir Seimas, tad, pasak politologės, kitos išeities, kaip tik sėstis prie bendro derybų stalo, siekiant žvalgybos kontrolieriaus šalyje įsteigimo, nėra.

„Manau, kad politizavimas, valdžių nebendradarbiavimas yra didžiausia grėsmė, ypač tomis temomis, kur yra atsakingos du ar trys institucijos. Seimas ir prezidentas dėl žvalgybos kontrolieriaus įsteigimo turi bendradarbiauti. Prezidentas su žvalgyba yra labai susijęs, jis teikia VSD vadovą. Jeigu Seime kažkas kuriama, nebendradarbiaujant su prezidentu, tai nėra gerai“, – aiškino V. Būdienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt