Lietuvoje

2021.12.08 21:40

Sinkevičius apie Pavilionio ir Nausėdos patarėjos istoriją: akivaizdu – Seimo narys viršijo įgaliojimus, tai yra nesusipratimas

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.12.08 21:40

Prezidentūros kanclerė kaltina Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį be jokio pagrindo uždavinėjant klausimus prezidento užsienio politikos patarėjai ir skleidžiant apie ją išgalvotus dalykus, taip pat sako, kad tokiu elgesiu parlamentaras laužo Seimo nario priesaiką. Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigia – akivaizdu, kad Ž. Pavilionis viršijo įgaliojimus. Pastarasis tikina – Seimo narys turi teisę rašyti paklausimus kam tik nori, „tai yra tik klausimai, ne kaltinimai“.

– Prezidentūros atstovai taip pat buvo kviesti į šią laidą. Gavau atsakymą, kad Asta Skaisgirytė komentuos šią situaciją, tačiau ne šiandien ir per radiją. Šiandien televizijoje kartu su mumis – buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius. Turime prezidento kanclerės kaltinimus Seimo nariui, kad jis yra padaręs galbūt apkaltos vertą dalyką – sulaužęs Seimo nario priesaiką. Kiek, jūsų akimis, čia turime konfliktą tarp dviejų valdžios šakų atstovų, kiek tarp visuotiniuose rinkimuose renkamo parlamentaro ir valstybės tarnautojo?

V. Sinkevičius: Na, jeigu kalbėtume, ar čia yra pagrindas apkaltai, ar sulaužyta priesaika, tai tikriausiai būtų galima abejoti, bet akivaizdu, kad Seimo narys viršijo jam Konstitucijoje ir įstatymuose, Statute nustatytus įgaliojimus. Seimo narys nėra vykdomosios valdžios atstovas, jis negali kontroliuoti kitų institucijų pareigūnų veiksmų, negali jiems nurodinėti, kaip jie turi elgtis.

Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Kiekviena institucija – prezidentas su savo komanda, Seimas su patarėjais ir darbuotojais – funkcionuoja atskirai. Ir kai aš išgirstu, kad reikalaujama iš kitos institucijos, tarkim, iš prezidento patarėjos, šiuo atveju vyriausiosios patarėjos, teikti pasiaiškinimus, atsakyti į užduotus klausimus, tai tikrai nedera nei su Seimo nario statusu, nei su įgaliojimais, nei su valdžių padalijimo samprata, kuri įtvirtinta Konstitucijoje.

Dienos tema. Pavilionis: Seimo narys turi teisę rašyti paklausimus kam nori – tai tik klausimai, ne kaltinimai

Man atrodo, kad Seimo narys turi teisę rašyti paklausimus kam tik nori, tai yra tik klausimai, ne kaltinimai.

Ž. Pavilionis

– Pone Pavilioni, ką galite atsakyti į pono V. Sinkevičiaus išsakytas mintis, kad jūs neturite rašyti jokių klausimų ir kreipimųsi į prezidento patarėją?

Ž. Pavilionis: Na, nežinau, gal mes iš tikrųjų gyvename tam tikra prasme skirtingose planetose, bet kiek aš suprantu parlamentinę kontrolę ir valdžių atskyrimą, ji tam ir skirta, kad kontroliuotume vykdomąją valdžią.

Aš pats buvau biurokratu bent 25 metus ir gaudavau paklausimų, į visus juos atsakydavau, išgirsdavau kiekvieną pilietį, kuris man parašydavo. Tiesą pasakius, ir dabar kaip Seimo narys per dieną gaunu beveik 300 laiškų, sėdžiu vakarais ir į kiekvieną atsakau.

Aš esu rinktas du kartus Naujamiesčio gyventojų ir, manau, turiu kaip tautos atstovas teisę rašyti paklausimus, tai yra įtvirtinta Konstitucijoje. Tą darau labai dažnai įvairioms institucijoms ir, kai uždaviau klausimų, kurie, man atrodo, buvo svarbūs visiems, tačiau nenoriu jų detaliai komentuoti, norėjau gauti atsakymus Užsienio reikalų komitete. Turėjau netgi komiteto narių prašymą pasikviesti ponią Skaisgirytę ir pasiaiškinti, pavyzdžiui, dėl A. Merkel skambučių: su kuo buvo kalbama, su kuo nebuvo kalbama, labai jautriais klausimais, nes Seimas padarė labai daug, beveik metus dirbo, kad sukurtų visos Europos Sąjungos mums palankią poziciją, ir A. Lukašenka pastaruoju metu, prieš įvedant sankcijas, siekė ją sugriauti. Apmaudu, todėl norėtųsi paklausti, koks buvo derinimas, kad būtų išvengta tokių klaidų, kad būtų daugiau vienybės.

Jeigu patarėja mano, kad yra aukščiau už įstatymą, kad neverta atsakinėti į tiesiogiai išrinkto Seimo nario klausimą, na, aš tiesiog nežinau, ar patarėja susipažino su Konstitucija. Beje, prieš eidamas pas jus į laidą tariausi su konstitucinės teisės žinovais ir man atrodo, kad Seimo narys turi teisę rašyti paklausimus kam tik nori, tai yra tik klausimai, ne kaltinimai.

Seimo nariai visiškai neturi teisės pateikti jokių nurodymų, reikalauti pasiaiškinimų ir tuo labiau kalbėti, kad mes planuojame pasikviesti Prezidento kanceliarijos darbuotoją į Seimą pasiaiškinti. Tai yra nesusipratimas.

V. Sinkevičius

– Pone Sinkevičiau, kaip Seimo narys – ponas Pavilionis ar kitas Seimo narys – turėtų rinkti informaciją, gauti atsakymus iš Prezidento kanceliarijos darbuotojų? Ar, jūsų manymu, ir to neturėtų daryti?

V. Sinkevičius: Aš manau, kad Seimo narys kalbėdamas neskiria klausimo nuo paklausimo, bet aš šito nekomentuosiu. Tai visai skirtingi dalykai. Aš noriu pasakyti, kad kiekvienas Seimo narys pats nevykdo jokios parlamentinės kontrolės, parlamentinę kontrolę gali vykdyti komitetas. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, tikrina, kaip vykdomi įstatymai, ar jie nėra pažeidžiami. Ir netgi komiteto sprendimai yra tik rekomendacija, bet šiuo atveju mes matome tiesioginį Seimo nario kišimąsi į kitos įstaigos konkretaus pareigūno darbą. Konstitucija ir įstatymai šito nenumato. Įsivaizduokite, 140 Seimo narių parašo po vieną klausimą tai pačiai patarėjai kasdien. Patarėjos darbą kontroliuoja tik prezidentas, tai yra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai. Seimo nariai visiškai neturi teisės pateikti jokių nurodymų, reikalauti pasiaiškinimų ir tuo labiau kalbėti, kad mes planuojame pasikviesti Prezidento kanceliarijos darbuotoją į Seimą pasiaiškinti. Tai yra nesusipratimas.

Seimo nariai turi suprasti, kad būdami tautos atstovai turi paklusti. Lygiai taip pat Konstitucija turi gerbti valdžių padalijimo principą, jie negali savo veikla, savo konkrečiais klausimais daryti įtakos kitų institucijų pareigūnų veiklai. Už tos institucijos veiklą atsako tos institucijos vadovas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos prezidentas. Betrūko, kad Seimo nariai sugalvotų pasikviesti prezidentą į komitetą pasiaiškinti.

Aš negaliu suprasti tokių aiškinimų. Aš manau, kad šiuo atveju yra peržengtos ribos, yra parodyta – tiesiog aš taip norėčiau aiškinti – ne tai, kad čia yra sąmoningas konflikto eskalavimas ar noras sukelti konfliktą. Aš manau, reikia atidžiau įsiskaityti Seimo statutą, pasitarti su kitais teisininkais, ne tik su tais, su kuriais gerbiamas Seimo narys konsultavosi, ir jūs išgirsite panašų atsakymą.

– O kaip vertinate tai, kad Seimo kanclerė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario veiklos? Matote logišką veiksmų seką ir kiek tai atitinka ir Seimo statutą, ir Konstituciją?

V. Sinkevičius: Komisija gali pradėti tyrimą dėl Seimo nario veiklos žiniasklaidoje perskaičiusi kokį nors pranešimą. Kiekvienas žmogus, taip pat ir prezidento kanceliarijos vadovė, gali kreiptis į Etikos komisiją ir Etikos komisijos reikalas spręsti, ar pradėti nagrinėti šitą klausimą. Tai yra Etikos komisijos reikalas ir šiuo atveju nei prezidentūros darbuotojai, nei kanclerė, nei prezidentas negali nurodyti Seimo komitetui ar konkrečiam Seimo nariui, kaip jis turi elgtis, kaip vykdyti savo pareigas. O Etikos komisija turi visišką diskreciją, įvertinusi visas aplinkybes, ar pasikviesti Seimo narį pasiaiškinti, ar pasakyti, kad tai Seimo nario veikla, kaip jis ją supranta, ir jokio pažeidimo čia nėra.

– Ar kaip Seimo narys, kuriam prezidentas arba jo kanceliarijos darbuotojai negali nurodyti, kaip elgtis, kaip ką tik girdėjome iš pono Sinkevičiaus, dabar galėtumėte pateikti tuos įrodymus, apie kuriuos kalbėjote, kad turite įrodymų, jog prezidentas ir užsienio reikalų ministras buvo dirbtinai kiršinami? Jūs sakėte, kad kaip tik dėl tų įrodymų ir kreipiatės į prezidento patarėją, kad jums būtų aiškiau.

Ž. Pavilionis: Nenorėčiau atskleisti detalių, bet tai, kas sujaudino mus visus, dirbančius užsienio politikoje gana ilgai, – dėl derinimo prieš skambučius. Pas nurodytus aukštus asmenis neradau jokių duomenų, kad tie skambučiai buvo derinami.

Vienos rankos pirštais ramiai suskaičiuočiau žmones, kurie dėl labai neobjektyvių asmeninių priežasčių, atlikę didžiulį darbą tėvynei, buvo diskvalifikuoti dėl man mažai suprantamų priežasčių. Kiek aš turiu informacijos – grynai dėl tam tikrų asmeninių ponios patarėjos nuoskaudų.

Ž. Pavilionis

– Minėjote, kad tie skambučiai – vienas iš pavyzdžių, bet yra kitų. Ar galite įvardyti tuos kitus pavyzdžius?

Ž. Pavilionis: Pas mane kaip pas komiteto pirmininką ateina nemažai ambasadorių, kurie viena ar kita prasme buvo eliminuoti iš skaidrių, profesionalių konkursų.

– Turite galvoje Lietuvos ambasadorius?

Ž. Pavilionis: Taip. Aš nenoriu eiti į detales, bet bent vienos rankos pirštais ramiai suskaičiuočiau žmones, kurie dėl labai neobjektyvių asmeninių priežasčių, atlikę didžiulį darbą tėvynei, buvo diskvalifikuoti dėl man mažai suprantamų priežasčių. Kiek aš turiu informacijos – grynai dėl tam tikrų asmeninių ponios patarėjos nuoskaudų. Tai tikrai neatitinka bent mano patirties matant tiek Lietuvos pavyzdį, tiek JAV Kongreso pavyzdį, kur mes visi 30 metų dirbame vieningai, kad pasiektume užsienio politikos rezultatus, ir tą darome derindami...

– Ar ketinate tuos įrodymus, kurie galėtų pagrįsti visuomenei jūsų dėstomas prielaidas, pateikti prezidentui?

Ž. Pavilionis: Tiesą pasakius, manau, raktas į sutarimą yra būtent tiesioginis pokalbis su prezidentu. Kiek juose dalyvavau, mes puikiai sutardavome, kiek mačiau, kaip bendraujame...

– Ar ketinate tuos įrodymus pateikti prezidentui?

Ž. Pavilionis: Šiaip aš būčiau linkęs, kad atsirastų tiesioginis dialogas tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento. Kasdienis dialogas, kuriame dalyvautų ir komiteto pirmininkas, galbūt komiteto nariai. Tokius susitikimus rengdavo prezidentė D. Grybauskaitė. Pas prezidentą V. Adamkų sėdėdavome turbūt nuo ryto iki vakaro, visi kartu, ir dabar, kaip pasakė vienas senas prezidento V. Adamkaus bendražygis: Žygi, ar atsimeni, kaip mes sėdėdavom kartu ir kaip efektyviai veikdavom?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt