Lietuvoje

2021.12.08 14:28

Pandemija keleriopai apkrovė e.sveikatos veiklą, naujos sistemos kūrimas per brangus, kad būtų svarstomas

Janina Mateikienė, Darius Matas, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.12.08 14:28

Lyginant su priešpandeminiais metais, kas mėnesį vidutiniškai e.sveikatoje registruojamų dokumentų skaičius išaugo kelis kartus, ženkliai didėjo jis ir pastaruosius kelis mėnesius.

Po Lietuvos medikų sąjūdžio kritikos, jog e.sveikatos sistema vis dar prastai veikia ir eikvoja daug gydytojų laiko, apie sistemos trūkumus ir sprendimo paieškas trečiadienį kalbėta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Diana Vilytė, Registrų centro paslaugų valdymo direktorė, LRT RADIJUI sakė, jog naujos sistemos kūrimas pareikalautų „milžiniškų investicijų“, todėl tokia alternatyva atidėta į šoną. Nors e.sveikata kritikuota ir taisyta nuo tada, kai pradėjo veikti, jos apkrova gerokai išaugo per nenumatytą pandemiją.

„Jeigu 2019 metais turėjome 3,5 mln. per mėnesį, 2021 metų vidurkis – 7,8 mln., paskutinius tris mėnesius į e.sveikatos sistema patenka 9 mln. dokumentų. Buvo planuoti mažesni kiekiai, ir kadangi e.sveiktos dizainas yra dokumentų pagrindu, visa tai didina apkrovą. Palyginus su 2020 metais, vidutiniškai pateikiamų dokumentų kiekis (išaugo) 56 proc., prisijungusios gydymo įstaigos – 20 proc. daugiau. Naujos paslaugos, reikalaujančios resursų – galimybių pasas, Europos skaitmeninis sertifikatas, duomenų teikimas dėl papildomų paslaugų policijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, skiepijimo įstaigoms ir, žinoma, statistikai dėl stebėsenos“, – kalbėjo D. Vilytė.

Kaip LRT RADIJUI sakė posėdį stebėjusi žurnalistė Janina Mateikienė, jame siūlyta peržiūrėti teisės aktus, mat kuriant sistemą laikytasi nuostatos, kad visus popieriuje esančius įrašus ir dokumentus reikia perkelti į elektroninę erdvę, o kai kuriuos reikia saugoti 75-erius metus. Sveikatos apsaugos ministerijai posėdyje atstovavusi Vilma Telyčėnienė sakė, jog įgyvendinama keletas ilgalaikių projektų, kurie turėtų apkrovas sumažinti, jie išdėlioti kitiems metams įvairiais etapais.

Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris LRT RADIJUI sakė, kad „yra pagerėjimų“, lyginant su tuo, kaip sistema veikė pradžioje, bet ji vis dar yra nepatogi ir gaišinanti gydytojus bei pacientus.

„Gydytojams, kurie dirba tą darbą, nėra kada galvoti apie tai, kokios čia problemos, kodėl vieni ar kiti duomenys stringa, kažkur trūksta funkcionalumų ar serverių. Sistema iš principo neveikia gerai, trukdosi darbas. (...) Medikams neįdomu, bus nauja sistema ar sena, svarbu, kad ji būtų draugiška medikui ir galėtų lengvai ja naudotis“, – laidai „Lietuvos diena“ sakė V. Sudaris.

„Atrodo, kad nesugebame kažko padaryti – sėdime ir žiūrime į ekraną. Vos ne kiekvieną kartą turime teisintis prieš pacientą, kad, matote, stringa, taip jau yra ir tai ne mūsų kompiuteriai, o centrinė sistema ir taip toliau. Ne taip turėtų būti“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak V. Sudario, problemiškas ir elektroninis parašas, kuriuo reikia naudotis gydymo įstaigų darbuotojams.

„Didelė dalis įstaigų darbuotojų naudoja Registrų centro parašą, kurį kas dvejus metus atnaujinti reikia. Vėlgi toks pasipinigavimas gaunasi – už 15 eurų reikia vežti tą parašą į centrą, jis perprogramuojamas ir vėl veikia. Matome, kad tai irgi yra Registrų centro pasipinigavimas, kad kiekvieną kartą reikia įstaigai sumokėti gana nemažus pinigus už tai, kad būtų pratęsiamas parašo galiojimas, nors jis galėtų galioti ženkliai ilgiau. Taigi tokių bėdų turime ir daugiau“, – kalbėjo Rajonų ligoninių asociacijos vadovas ir Pakruojo ligoninės direktorius V. Sudaris.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt