Į vadinamąjį „auksinių šaukštų“ skandalą patekusi ir į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta bendrovė „Nota Bene“ oficialiai nebegali dalyvauti kariuomenės konkursuose. Bet realybė atrodo kitaip. Ši verslo grupė spalį įsteigė naują įmonę „Progear LT“, kuri jau spėjo sudalyvauti mažiausiai keturiuose konkursuose.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paviešino, kad Lietuvos kariuomenė su bendrove „Nota Bene“ sudarė virtuvės įrankių pirkimo sutartį už 173,8 tūkst. eurų.
Palyginus daiktų kainas su jų verte rinkoje paaiškėjo, kad sumokėta aštuonis kartus brangiau.
Kariškiai teigė patys pastebėję galimą sukčiavimą, nes dalis daiktų buvo ne tokie, kaip žadėta.
VPT įtraukė „Nota Bene“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Tačiau tokia bausmė šio verslo savininkams netrukdo ir toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tiesa, per naują įmonę.
Bendroves sieja akcininkai
2016 metų spalio viduryje, praėjus dviem mėnesiams po „auksinių šaukštų“ skandalo, įregistruota įmonė „Progear LT“. Tai – karinės aprangos, avalynės, ekipuotės ir panašių prekių internetinė parduotuvė.
Jos akcininkai: bendrovė „Nota Bene“, jos direktorius Andrius Jazgevičius ir Tomas Šepetys. Pastarasis yra ir įmonės „Progear LT“ vadovas, nors savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodo, kad dirba „Nota Bene“.
Šių dviejų bendrovių sąsajos akivaizdžios ir jas sieja ne tik akcininkai.
Abi įmonės įsikūrusios tuo pačiu adresu Vilniaus Vilkpėdės gatvėje, o internetinės parduotuvės progear.lt domenas buvo užregistruotas „Nota Bene“ vardu.
15min gavo bendrovės „Progear LT“ veiklos pristatymą savo partneriams, kurį pasirašė „Nota Bene“ direktorius A. Jazgevičius. Dokumente rašoma: „Kad sustiprintų savo pozicijas kiekvienoje minėtoje srityje, „Nota Bene“ įkūrė naują bendrovę „Progear LT“ <...> „Nota Bene“ ir toliau tęs visus anksčiau pradėtus projektus.“
Naujoji įmonė „Progear LT“ jau spėjo sudalyvauti mažiausiai keturiuose Lietuvos kariuomenės ir policijos viešuosiuose pirkimuose.
Pasiūlymai kariuomenei ir policijai
Prieš kelias savaites, lapkričio 21-ąją, įmonė „Progear LT“ pateikė pasiūlymą Lietuvos kariuomenės viešajame pirkime, kuriuo ketinama įsigyti neaptinkamų radarams maskavimo tinklų. Bendrovės pasiūlyta kaina – 429 tūkst. 501 euras.
Po kelių dienų, lapkričio 23-ąją, įmonė „Progear LT“ dalyvavo kitame Lietuvos kariuomenės viešajame pirkime – ketinama įsigyti sulankstomų lovų, stalų ir kėdžių. Bendrovė siūlo šias prekes parduoti už 60 tūkst. 271 eurą.
„Progear LT“ teikia pasiūlymus ir Policijos departamento organizuojamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
Lapkričio pradžioje įmonė dalyvavo policijos specialiųjų įrankių ir apsaugos priemonių įsigijimo konkurse, kuriame pasiūlė už 377 tūkst. 520 eurų pirkti šalmų.
Taip pat bendrovė „Progear LT“ dalyvauja Policijos departamento organizuojamame odinių pirštinių viešojo pirkimo konkurse. Įmonės pasiūlymo vertė – 80 tūkst. eurų.
Minėti konkursai nėra pasibaigę ir neaišku, ar ši bendrovė juos laimės.
KAM informavo 15min, kad su „Nota Bene“ valdoma įmone „Progear LT“ kol kas neturi sudariusi jokių sutarčių.
A. Jazgevičius nesureikšmina
15min nepavyko susisiekti su įmonės „Progear LT“ vadovu. Paskambinus į internetinę parduotuvę, neprisistatęs vyras paaiškino, kad T. Šepečio reikia ieškoti kitu telefono numeriu, bet juo niekas neatsiliepė.
Bendrovės „Nota Bene“ vadovas A. Jazgevičius raštu atsakė į 15min klausimus.
Jis teigė, kad prekės ženklas „Progear LT“ rinkai buvo pristatytas dar praėjusiais metais, todėl bendrovės įsteigimas buvo „savalaikis, seniai planuotas sprendimas“.
„Tikrai esu linkęs visiškai nesureikšminti jos dalyvavimo viešuose pirkimuose“, – 15min teigė „Nota Bene“ vadovas A. Jazgevičius.
Konkursuose dalyvauja teisėtai
VPT direktorė Diana Vilytė paaiškino, kad toks „Nota Bene“ žingsnis nepažeidžia įstatymų. Tai labiau susiję su verslo etika.
„Įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą galioja tai įmonei, kuri padarė pažeidimus vykdydama sutartį. Įstatymuose nėra nurodyta, kad tos pačios įmonės akcininkai negali steigti kitos, vadinamojo „fenikso“, ir toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Juridiškai tai yra teisėta. Klausimas, ar tai etiška“, – sakė D. Vilytė.
