Lietuvoje

2021.12.07 11:10

COVID-19 susirgusį paauglį Kauno klinikų medikai išplėšė iš mirties gniaužtų – pritaikė itin retą gydymą

atnaujinta 11.30
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.12.07 11:10

Nors daugiausia COVID-19 suserga suaugusieji, liga neaplenkia ir vaikų. Nuo pandemijos pradžios ligoninėse dėl koronaviruso buvo gydyti 1222 mažieji pacientai, 177 iš jų prireikė intensyvios terapijos. Vaikų ligų gydytojas doc. dr. Vaidotas Gurskis pasakojo, kad buvo vaikų, kuriuos teko gelbėti nuo mirties.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais. Po susitikimo su šalies vadovu vaikų ligų gydytojas doc. dr. V. Gurskis pasakojo, kad apie 14,5 proc. į ligonines dėl COVID-19 paguldytų vaikų atsidūrė reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

„Tai buvo patys sunkiausi ligoniai“, – sakė jis.

Po susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje V. Gurskis kalbėjo galintis pasidžiaugti, kad lapkričio 17 dieną iš Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus buvo išrašytas 16 metų pacientas.

„Jį pavyko išplėšti iš mirties gniaužtų tiesiogine prasme, nes jis sirgo sunkia COVID-19 liga, sunkia pneumonija ir būklė blogėjo valandomis“, – pasakojo medikas.

Išgelbėti paauglį pavyko tik todėl, kaip sakė V. Gurskis, kad buvo pritaikytas metodinėse priemonėse nenurodytas gydymo būdas, jo taikymo atvejai pasaulyje – pavieniai.

„Tiesiog pritaikytas vaistas, kuris saugo plaučius, slopindamas vadinamąją citokinų audrą ir išgelbėdamas plaučius sunkios pneumonijos atveju.

Svarbi šios istorijos dalis yra ta, kad šis pacientas gydėsi palatoje vienas. Prie jo negalėjo būti slaugantis asmuo, nes mama tuo metu sirgo COVID-19 namuose, ji privalėjo būti izoliacijoje, paciento būklė buvo tokia sunki, kad sudaryti sąlygų būti artimiesiems nebuvo galima“, – kalbėjo V. Gurskis.

Anot jo, yra daugybė istorijų, kuomet vaikai, susirgę COVID-19, turi sirgti atskirai nuo tėvų. Tokios istorijos, pasak mediko, paveikia visą medikų bendruomenę ir kelia klausimą, ką galima daryti geriau.

„Kadangi dabar galime vakcinuoti vaikus nuo 12 metų, galėtume išvengti maždaug trečdalio hospitalizacijų amžiaus grupėje iki 18 metų“, – teigė medikas.

R. Kėvalas: reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas kalbėjo, kad reikėtų pasitikėti mokslinėmis draugijomis, jų rekomendacijomis, o žmonių, kurie neturėdami medicininio išsilavinimo kalba apie medicinos dalykus, pasisakymus priimti kaip asmeninę nuomonę.

„Vaikų vakcinacija yra vienas esminių dalykų, gelbstinčių vaikų gyvenimus. Vakcinos ir švarus vanduo kiekvienais metais išgelbsti 2–3 mln. vaikų“, – sakė R. Kėvalas.

Pasak jo, tiek Europos pediatrų akademija su dar 29 valstybių pediatrų mokslinėmis draugijomis, tiek Lietuvos pediatrų draugija dar prieš kelis mėnesius priėmė pareiškimą, kad „Comirnaty“ vakcina yra saugi vaikams.

„Reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai ir kad COVID-19 pandemija nėra vaikų problema“, – tvirtino medikas.

Jis kalbėjo, kad vaikas gali patirti multisisteminį uždegiminį sindromą, sunkų miokarditą, net jei sergama asimptomine forma.

„Su multisisteminiu uždegiminiu sindromu mes turėjome dešimtis ligonių. Nemaža dalis jų gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, reikėjo agresyvaus gydymo net su gyvybinių funkcijų palaikymu ir tik dėl profesionalaus darbo kol kas galime pasidžiaugti nuliniu mirštamumu, ko, deja, kitose šalyse jau nėra“, – kalbėjo R. Kėvalas.

Anot jo, susirgti miokarditu po sirgimo COVID-19, net jei sergama asimptomine forma, tikimybė yra 30 kartų didesnė nei tikimybė juo susirgti 12-18 metų vaikams po vakcinos. Miokarditas, kaip teigė R. Kėvalas, dėl tam tikrų fiziologinių ypatumų dažniausiai pasitaiko paaugliams berniukams.

„Jau nekalbu apie vieną kertinių žalų, padarytų vaikams dėl ilgo kontaktinio mokymosi nebuvimo. Priminsiu, Lietuva buvo iš nedaugelio šalių, kur nuotolinis mokymasis vyko maždaug 40 savaičių“, – sakė R. Kėvalas.

Jis taip pat kalbėjo, kad vaikai susiduria ir su vadinamuoju pokovidiniu sindromu.

„Absoliuti dauguma vaikų, patekusių į intensyvios terapijos skyrių arba į mūsų ligoninę, neturėjo gretutinių ligų“, – teigė Vaikų ligų klinikos vadovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt