Lietuvoje

2021.12.09 05:30

Planai uždaryti sanatorijas Palangoje ir Druskininkuose kursto aistras: kalba apie šimtus bedarbių, įtaria – kompleksai virs apartamentais

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.12.09 05:30

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas uždaryti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje ir valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ Druskininkuose vis dar karštai aptarinėjamas. Palangos valdžia tvirtina, kad ministrės Agnės Bilotaitės pateikti sprendimo motyvai yra neteisingi, tad nuspręsta priešintis permainoms. Pokyčių ir galimybės išlikti vis dar viliasi ir „Dainava“.

Darbo neteks 100 žmonių

Praėjusios savaitės viduryje paviešinti VRM planai atsisakyti penkių viešųjų įstaigų, kurios atlieka ministerijai nebūdingas funkcijas, vis dar kaitina aistras.

Garsiausiai tokį ministrės A. Bilotaitės sprendimą kritikuoja partijos kolega Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Politikas neabejoja, kad uždarius „Pušyną“ jo vietoje atsiras prabangūs, tačiau kurortui visai nereikalingi apartamentai, o daugybei žmonių rasti kitą darbo vietą Palangoje bus itin sunki užduotis.

„Reikia suprasti tai, kad pagrindinės darbovietės yra būtent turizmo infrastruktūra, o ištisus metus veikiančiuose objektuose, šiuo atveju – sanatorijoje, žmonės turi darbą visus metus. Daugiausia darbo vietų yra sukurta įmonėje „Palangos komunalinis ūkis“ – 100 darbuotojų, vandentiekyje 100 darbuotojų ir mūsų sanatorijose: vaikų sanatorijoje „Gintaras“ apie 100 ir daugiau darbuotojų, reabilitacijos centre „Pušynas“. Tai yra pagrindinės vietos, kur palangiškiai dirba visus metus“, – dėstė kurorto meras.

Š. Vaitkaus teigimu, atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, vietoje likviduoti planuojamo „Pušyno“ veikiausiai atsirastų prabangūs apartamentai, kurie kurortui visai nereikalingi.

„Tai yra 2,7 ha teritorijos. Paleidus jį privatizacijai, natūralu, kad ten nebūtų nieko kito kaip tik labai gražūs ir brangūs apartamentai prie jūros. Ar miestui to reikia? Drąsiai sakau, kad nereikia. Mums reikia darbo vietų, negriauti kurorto infrastruktūros“, – dėstė pašnekovas.

Palanga su permainomis nesutinka

Š. Vaitkus taip pat akcentavo, kad dėl sprendimo likviduoti įstaigą nebuvo tariamasi su kurorto bendruomene, savivaldybės atstovais, tad žinia apie vieno didžiausių darbdavių mieste uždarymą trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.

„Mums tai tapo žinoma tik iš spaudos konferencijos. Nei miesto vadovai, nei taryba nebuvo informuota, kad miestas staiga netenka vienos iš didžiausių sanatorijų mieste, taip pat apie 100 darbo vietų. Tai mums yra aktualu, nes tai yra viena iš didesnių įstaigų, joje dirbo daug palangiškių. Apie 100 šeimų yra paskleista žinia, kad turės ieškotis darbo. Tokia VRM komunikacija yra nesuprantama“, – dėstė Š. Vaitkus.

Palangos valdžia neketina apsiriboti tik kritika VRM sprendimui. Pirmadienį kurorte į specialų posėdį susirinkę politikai nusprendė kreiptis į Seimo narius ir Vyriausybę, kad „Pušyno“ ateities klausimas būtų dar kartą svarstomas.

Apie 100 šeimų yra paskleista žinia, kad turės ieškotis darbo.

Š. Vaitkus


Palangos mero neįtikina tos pačios partijos narės Bilotaitės argumentai, kritikavo ir Skvernelis

Kurorto mero neįtikina A. Bilotaitės pateikti argumentai, kuriais grindžiamas siūlymas atsisakyti „Pušyno“.

„Pagrindinis ministrės argumentas – politinė valia. Kokia politinė valia? Aš nelabai žinau. Politinė valia atleisti darbuotojus? Politinė valia sunaikinti prioritetinį kurorto instrumentą – sanatoriją, gydymą, reabilitacijos centrą? Kokia ta politinė valia yra?“ – klausė Š. Vaitkus.

Aiškinama, kad kurorte veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro nuspręsta atsisakyti dėl to, jog ten teikiamomis paslaugomis naudojosi nedaug pareigūnų, tačiau tai, anot Palangos mero, yra netiesa.

„Koks finansavimas, tiek tų pareigūnų ir priima įstaiga. Pavyzdžiui, 2021 m. buvo skirta rekordiškai mažai lėšų – tik 150 tūkst. eurų visiems pareigūnams. Tai už tiek tie pareigūnai ir važiuoja. Toliau ministrės komunikacijoje kalbama irgi netiesa, kad neva visi kiti yra privilegijuoti arba komerciniai. Nežinau, ar ministrė yra suklaidinta, nes 2021 m. 75 proc. yra būtent ligoniai iš visos Lietuvos. Tai yra po sunkių operacijų žmonės. Jie turi reabilitacijos galimybę, už ją apmoka Ligonių kasos. Tarp jų yra ir tie pareigūnai už 150 tūkst. eurų. Jokių privilegijuotų ten nėra“, – tvirtino Š. Vaitkus.

Kurorto valdžia siūlo, kad jeigu VRM nenori savo žinioje turėti tokios įstaigos, galėtų ją perleisti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), mat Palangoje yra veikiančių būtent šiai ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų. Tokiu atveju „Pušynas“ galėtų tapti vienu iš šių įstaigų padalinių.

Meras teigė, kad tarp partijos narių diskusija turėjo vykti.

„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyrius, drąsiai galiu sakyti, yra sėkmingiausias skyrius. Mes praktiškai visada laimime rinkimus – tiek savivaldos, tiek visus kitus – ir dabar daryti tiesioginę žalą… 100 žmonių neatleistų už tai, kad jie atsidurs gatvėje“, – sakė Š. Vaitkus.

LRT.lt jau skelbė, kad VRM sprendimą kritikavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Teigiama, kad tokiu sprendimu ministerija mažina galimybes pareigūnams gauti reabilitacijos paslaugas, naikinamos žmonių darbo vietos, užsimenama ir apie Š. Vaitkaus minimus galimus siekius sudaryti sąlygas kurortuose statyti daugiabučius.

„Vidaus reikalų ministrė savo sprendimą teisina tuo, kad 2020 metais „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo 429, „Dainavos“ centre reabilitacijos paslaugų suteikta 459, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugas gavo 18 pareigūnų. Tačiau tai yra ne dėl pareigūnų nenoro gauti šias paslaugas, o tiesiog šiandien nepanaudojamos esamos galimybės, kai valstybė tiesiog neskiria tinkamo finansavimo, kuris spręstų pareigūnų reabilitacijos paslaugų prieinamumo problemą“, – praėjusią savaitę sakė S. Skvernelis.

Tikisi, kad ministerija atsisakys planų, prognozuoja nuostolius

Druskininkuose veikiančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ direktorė Vesta Janeikienė LRT.lt teigė, kad naujiena apie numatytą likvidavimą įstaigai buvo nemaloni ir sunkiai įtikima.

„Buvo susisiekta prieš pat paleidžiant tą žinią į viešąją erdvę. Per tą susitikimą mes tikrai nesupratome, kad mes jau esame likviduojami. Be abejonės, vertiname neigiamai. Tikrai manome, kad esame reikalingi“, – sakė pašnekovė.

„Dainava“ taip pat ketina kreiptis į permainas planuojančią valdžią, prašyti atnaujinti diskusiją, ieškoti galimų įstaigos išsaugojimo variantų.

Šiuo metu „Dainavoje“ dirba 95 darbuotojai. Jiems visiems tektų ieškotis kito darbo, o tai, anot V. Janeikienės, būtų gana sudėtingas uždavinys.

„Turbūt vienetai susiras. Tai yra žmonės, gyvenantys Druskininkuose, tai yra šeimos. Kur jie išvažiuos? Labai sudėtinga. Padidės bedarbių gretos“, – neabejojo įstaigos vadovė.

Pašnekovė akcentavo, kad „Dainava“ vykdo tam tikrus Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus. Gali būti, kad ne visi jie bus pabaigti per likusį vienų metų laikotarpį, kuris numatytas iki įstaigos likvidavimo. Tokiu atveju tektų grąžinti skirtą finansavimą, tad grėstų nuostoliai.

„Tai turės steigėjai padaryti. Argi tai ūkiška? Sumos yra nemažos – apie kelis milijonus“, – teigė V. Janeikienė.

Padidės bedarbių gretos.

V. Janeikienė

Kritiką žeria ir profsąjungos

Pirmadienį VRM sprendimą sukritikavo ir pareigūnų profesinės sąjungos. Išplatintame pranešime Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija teigia, kad, VRM likvidavus pareigūnų mokymo ir reabilitacijos centrus, pareigūnams gresia likti visiškai be reabilitavimo paslaugų.

Federacija kreipėsi į VRM ir nurodė, kad reikia spręsti tikrąsias problemos priežastis, o ne kurti naują problemą.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda sako, kad ministerija pasirinko eiti lengviausiu, o dar ir kenkėjišku būdu – griauti.

„Ministrė mano, kad pašalins pastatą, pašalins ir problemą. Nieko panašaus. Problemos šaknys yra aiškios, tai peržiūrėkime veiklos modelį, finansavimą, tikslingumą ir tas šaknis galėsime išrauti be destrukcijos“, – sprendimą komentuoja V. Sanda.

Esminė problema, anot jo, buvo paini pakliuvimo į sanatoriją sistema. Pareigūnams, kurie turėjo diagnozę, pirmiausia reikėjo ilgai laukti siuntimo iš VRM poliklinikos gydytojų. Gavę siuntimą, galiojantį vos mėnesį laiko, pareigūnai kreipdavosi į sanatoriją ir sužinodavo, kad pasinaudoti juo galės po dvejų metų. Ilgas eiles sudarė komerciniai sanatorijos lankytojai, jie įstaigai buvo naudingesni, o VRM pareigūnų reabilitavimą finansavo neteisingai arba vėluodama.

„Ministrės siūlymas skirti pareigūnui krepšelį iš pažiūros gal ir nebloga idėja. Bet vargu ar ji pasiteisins. Pareigūnui pačiam renkantis sanatoriją greičiausiai už paslaugas reikės dar primokėti iš savo lėšų. Tai viena. Antra – pareigūnų darbo specifikos išmanymo civilinėse reabilitavimo įstaigose galima nesitikėti“, – svarsto profesinės sąjungos vadovas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė pasigenda tikslesnių duomenų apie tai, kiek siuntimų pareigūnams buvo išduota per pastaruosius ketverius metus. Taip pat kyla klausimas, kaip reabilitacijos paslaugos pareigūnams bus geriau užtikrinamos po centrų „Dainava“ ir „Pušynas“ likvidavimo.

Anot L. Soščekienės, profesinės sąjungos nesulaukė VRM atsakymo, kur ir kiek pareigūnai galės reabilituotis po centrų uždarymo. Ji teigia netikinti, kad didės reabilitacija pasinaudojančių pareigūnų skaičius, jeigu paslaugos bus finansuojamos taip, kaip iki šiol.

„Lengva išeitis – tiesiog uždaryti įstaigą, kurioje pareigūnams teikiamos reabilitavimo paslaugos, ir tai pateikti kaip vienintelį problemos sprendimo variantą. Tačiau niekur nedings tas reabilitacijos poreikis, kurį turime šiandien, ir jis tikrai yra nemažas. Mūsų manymu, turėtume ieškoti būdų sudaryti galimybes daugiau pareigūnų naudotis šiomis paslaugomis, o įstaigą reikėtų išlaikyti ir tobulinti. Galbūt ministerija mano, kad reabilitacija nėra svarbi ir reikalinga tikrai nelengvai dirbantiems pareigūnams“, – svarsto pareigūnų federacijos pirmininkė L. Soščekienė.

Permainų gali būti ir daugiau

VRM kanclerė Jovita Petkuvienė LRT.lt akcentavo, kad ministerija jai pavaldžias įstaigas ir jų funkcijas įvertino vykdydama Vyriausybės programą, kurioje buvo numatyta atlikti viešojo sektoriaus funkcijų peržiūrą.

Tai reiškia, kad visos ministerijos turės įvertinti joms pavaldžias įstaigas, todėl neatmetama, kad panašių pokyčių gali būti ir daugiau.

Tiesa, anot kanclerės, kol kas ministerijos iki galo nėra atlikusios šios analizės ir tikslesnių duomenų apie tai, ar bus uždaroma daugiau ministerijoms pavaldžių įstaigų, kol kas nėra.

„Neatmestinas variantas, kad ministerijos ras tokių įstaigų, kurios yra nebūdingos, per smulkios arba per mažai atliepia vienos ar kitos ministerijos poreikius“, – sakė J. Petkuvienė.

Vienas ryškiausių motyvų, kodėl nuspręsta uždaryti dvi įstaigas Druskininkuose ir Palangoje, kaip minėta, yra tai, kad pareigūnai sudaro tik nedidelę dalį iš viso šių įstaigų klientų srauto.

„Tiek „Pušyne“, tiek „Dainavoje“ tais metais, kai yra skiriamas didesnis finansavimas, pareigūnai sudaro tik apie 15 proc. visų tos reabilitacinės įstaigos lankytojų. Tiesa, yra kitų veiklų ir pajamų tos įstaigos gauna iš kitų veiklų“, – vieną iš motyvų, kodėl VRM nusprendė atsisakyti minimų įstaigų, pateikė J. Petkuvienė.

Pareigūnai be paslaugų neliks

Vis dėlto tvirtinama, kad likvidavus įstaigas pareigūnai neliks be reabilitacijos paslaugų, jie jas galės gauti kaip ir kiti šalies gyventojai, kurių reabilitaciją apmoka Valstybinė ligonių kasa. Dar kiek svarstyti žadama tik dėl tų paslaugų, kurios yra susijusios būtent su profesine rizika ir ligomis.

„Jeigu mes paslaugą pirktume rinkoje, mokėdami tą pačią kainą, iš esmės paslaugas gautume ir dabar. Tai nėra kokia nors pigesnė paslauga, mokama lygiai tokia pati suma, kokią moka Valstybinė ligonių kasa reabilitacijos lovadieniams apmokėti“, – akcentavo VRM kanclerė.

Pašnekovė neabejojo, kad darbo neteksiantys „Dainavos“ ir „Pušyno“ darbuotojai kurortuose turėtų gana lengvai rasti kitą darbą, mat čia veikia ne viena gydymo įstaiga, o medikų stygiaus problema Lietuvoje yra gana ryški.

Palangos valdžios siūlomas planas „Pušyną“ perleisti SAM žinion, panašu, nebus įgyvendintas. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tokia galimybė buvo vertinta, tačiau atsižvelgus, kad SAM numato sveikatos reformą, galimybių integruoti „Pušyną“ ir „Dainavą“ į savo sistemą ministerija nematė.

Vis dėlto VRM neatmeta galimybės dar kartą diskutuoti uždaryti planuojamų įstaigų klausimu.

„Jeigu būtų matoma kokių nors racionalių sprendimų, žinoma, įsiklausytume, panagrinėtume, įvertintume“, – patikino J. Petkuvienė.

Tiesa, akcentuojama, kad dabartinė Vyriausybė laikosi pozicijos, kad viešojo sektoriaus institucijos darytų tai, ką geriausiai moka, o tai, ką gali daryti privatus sektorius, jis ir turi perimti.

„Ir tik ten, kur tikrai žinome, kad tik viešasis sektorius gali patenkinti poreikį, tik ten ir imamės tų veiklų. Tai čia turbūt ir per šią prizmę reikėtų pažiūrėti ir įvertinti“, – teigė kanclerė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie objektai, kaip žinybinės sanatorijos, didina visuomenės nepasitikėjimą, nes visuomet atrodo, kad paslaugos ten yra skirtos privilegijuotiems asmenims ir panašiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt