Lietuvoje

2021.12.06 22:09

Iš Taivano grįžęs Maldeikis įvardijo didžiausią problemą, siekiant investicijų: kilo noras sugriauti Švietimo ministeriją

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.12.06 22:09

Kol Seimo delegacija viešėjo Taivane, Kinija svaidėsi žaibais ir keršijo Lietuvai už taivaniečių atstovybės atidarymą. Apie tai – „Dienos temoje“ tik ką iš Taivano grįžęs parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis, Seimo LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas ir Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius.

– Pone Maldeiki, kodėl Lietuva erzina Kiniją ir taip siekia draugauti su Taivanu?

Matas Maldeikis: Mes tiesiog suprantame, kokiame pasaulyje gyvename. Pasaulis skyla į autoritarinius režimus, vis labiau didėja priešprieša tarp autoritarinių režimų ir demokratijos. Taivanas šiuo metu yra vienas karščiausių taškų ir mes kreipiame dėmesį dėl to, kad mums tai yra aktualu. Mes norime būti Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkai, norime parodyti, kad esame demokratinių jėgų pusėje, nes Jungtinės Amerikos Valstijos yra mūsų didžiausias saugumo sąjungininkas ir mes norime pasiųsti aiškų signalą, kad esame toje pačioje pusėje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos kovodamos ar su Rusija, ar su Baltarusija, ar su Kinija.

Dienos tema. Maldeikis: Taivanas žiūri į mus taip, kaip mes žiūrėjome į Islandiją

– Čia vertybinė politika ar siekis įsiteikti Amerikai?

Matas Maldeikis: Vertybinė politika tarytum suponuoja idealistinį požiūrį. Yra labai aiškus Lietuvos interesas būti teisingoje istorijos pusėje, kurioje yra demokratiniai režimai. Turime suprasti, kad Lietuva gali išlikti pasaulyje, kuriame yra kuo daugiau demokratijos. Kuo daugiau autoritarinių režimų aplink mus, kuo jie stipresni, tuo didesnė grėsmė kyla mums, mūsų šaliai. Tai yra tiesiog nacionalinis interesas palaikyti demokratijas, kad ir kur jos būtų pasaulyje.

– Ką išgirdote Taivane? Pirmas istorijoje toks parlamentinis vizitas.

Matas Maldeikis: Oi, ne. Jų buvo labai daug, kiekvienoje kadencijoje daug važiuoja.

– Tokiu jautriu metu?

Matas Maldeikis: Tokiu jautriu metu – taip. Tai, ką aš pamačiau Taivane, visų pirma man parodė Lietuvą kitomis akimis. Kiekvieną dieną susitikdamas su ten esančia verslo bendruomene, su kitais atstovais tiesiog supranti, kaip mes atsiliekame. Man kilo noras grįžti čia ir sugriauti Švietimo ministeriją, nes mes iš tikrųjų atsiliekame švietimo srityje nuo pasaulio, kuris juda į 21 amžių, o mes... Mokyklose mes mokomės 19 amžiaus pabaigos pramonės revoliucijos, mes mokomės, kaip dirbti fabrikuose, o ten mokomas laisvas žmogus, kuris save realizuoja, yra pasiruošęs 21 amžiui. O galimybės didelės. Reikia suprasti, kad ten į mus žiūri taip, kaip mes žiūrėjome į Islandiją, kai ji mus parėmė nepriklausomybės kelyje. Jie į mus iš tikrųjų žiūri labai pagarbiai, labai mus myli ir galimybės yra didelės.

Mokyklose mes mokomės 19 amžiaus pabaigos pramonės revoliucijos, mes mokomės, kaip dirbti fabrikuose, o ten mokomas laisvas žmogus, kuris save realizuoja, yra pasiruošęs 21 amžiui.

M. Maldeikis

– Pone Gaižauskai, kodėl „valstiečių“ atstovai atsisakė vykti į Taivaną?

Dainius Gaižauskas: Todėl, kad „valstiečiai“ ne taip kaip konservatoriai tikrai supranta, kokiame pasaulyje gyvename. Kovido iššūkiai, Baltarusija su migrantais, Rusija žvangina ginklais prie Ukrainos, vos ne karo padėtis, ir dar pradėti karą su Kinija... Tai tikrai neprotingas žingsnis. Užsienio politiką, kurią dabar vykdo valdantieji, mes vadiname konfrontacine, karine politika ir joje tikrai nedalyvausime. Mes netgi raginame sustoti konservatorius ir apsigalvoti.

Be jokios abejonės, suprantame Taivano siekį išlaikyti nepriklausomybę. Mes vertiname siekį puoselėti demokratines vertybes, bet tik ne tokiu būdu, ką dabar daro valdantieji. Su amerikiečiais senatoriais pakalbėjau, jeigu paklaustumėte, su kuriais, tai nelabai aišku, kodėl būtent tuos akcentuoja dabartiniai valdantieji, kurie vienaip ar kitaip galbūt paskatino imtis tokių veiksmų, mes sakom, tikrai labai neprotingų, kad susipriešintume su Kinija, kuri dabar mums keršys galimai ekonominiu karu. Kaip matome, mus net išbraukė arba ištrynė iš duomenų bazių muitinėse ir taip toliau. Kinija tikrai parodys visam pasauliui, kad taip daryti negalima. Juolab mes kalbame apie Taivano atstovybę, ar ne? Be jokios abejonės, ji galėjo būti, bet galėjo būti kaip visame pasauly, visoje Europoje pavadinta Taipėjaus atstovybe. Ir Kinijai būtų tikę, ir mums.

Kinija tikrai parodys visam pasauliui, kad taip daryti negalima.

D. Gaižauskas

– Pone Maldeiki, kam reikia dar vieno, kaip sako, fronto, karo su Kinija, kuri mums keršys? Verslas jau skundžiasi, kad Kinija keršija, sudėtinga importuoti prekes, boikotuojamos lietuviškos prekės. Visa tai vyko visą praėjusią savaitę, kada jūs viešėjote Taivane.

Matas Maldeikis: Mes iš tikrųjų nekonfliktuojame su Kinija, niekas su Kinija nekonfliktuoja. Konfliktas su Kinija būtų, jeigu mes nepripažintume vienos Kinijos principo. Mes jį pripažįstame ir Lietuva šitos taisyklės neatsisako, reikia tą aiškiai suprasti. Tai yra Kinijos primetamas naratyvas, ką kalba ponas Gaižauskas, tai yra melas ir ponas Gaižauskas meluoja. Kaip ir Kinija. Mes neatsisakome vienos Kinijos politikos. Atstovybė gali vadintis kaip nori. Mes pažeistume vienos Kinijos principą, jeigu mes atidarytume ambasadą, ambasados mes neatidarome. Visa kita yra paistalai ir melas.

Mes iš tikrųjų nekonfliktuojame su Kinija, niekas su Kinija nekonfliktuoja. Konfliktas su Kinija būtų, jeigu mes nepripažintume vienos Kinijos principo. Mes jį pripažįstame ir Lietuva šitos taisyklės neatsisako, reikia tą aiškiai suprasti.

M. Maldeikis

– Pone Kasparavičiau, jūs pasiūlėte Lietuvai atlikti užsienio politikos auditą. Ką, jūsų akimis, reikėtų aiškintis ir kaip jums iš šalies atrodo Lietuvos užsienio politika?

Algimantas Kasparavičius: Manau, reikėtų išsiaiškinti, kiek mūsų Užsienio reikalų ministerijos išleidžiami kaštai yra pagrįsti. Man atrodo, kad labai daug užsimota. Yra paimtas labai platus frontas, ypač per pastaruosius metus ar net keliolika metų, bet rezultatus matome minimalius, jeigu nesakytume priešingai. Labai daug išleidžiama pinigų, o rezultato neturime. Šiandien mes kalbame apie Taivaną ir man labai įdomu, kiek Tavanas investavęs į Lietuvos ūkį arba kiek Lietuva investavusi į Taivaną. Mes konfrontuojame su didžiaisiais kaimynais tuo metu, kai didžiosios pasaulio valstybės ir tos pačios Jungtinės Amerikos Valstijos... Aš šįryt klausiau A. Blinkeno, užsienio reikalų sekretoriaus interviu, jis kalbėjo apie būsimą prezidento J. Bideno susitikimą su prezidentu V. Putinu, savo susitikimą su užsienio reikalų ministru S. Lavrovu, ir buvo labai aiškiai pasakyta, kad diplomatija yra kalbėjimasis akis į akį, kontaktų mezgimas. Kai mes nekalbame, kai mūsų diplomatija yra praktiškai kaip užšaldyta žuvis, tai, savaime suprantama, kyla problemų. Negana to, mes iš pradžių daug kalbame garsia, išraiškinga retorika, bet ta retorika nėra veiksminga, mums tiesiog reikėtų pagal paprastą formulę paskaičiuoti rezultatus. Mes turime nacionalinius interesus, juos redukuojame į užsienio politikos tikslus, paskaičiuojame kaštus, kuriuos sudedame į struktūras, įgyvendinančias tikslus, ir matome, kokį gauname galutinį rezultatą.

– Pone Maldeiki, kada matysime jūsų, konservatorių, vykdomos politikos naudą, nes dažnai keliamas klausimas, ar ta vertybinė politika apsimoka?

Matas Maldeikis: Visiškai pritariu ponui Kasparavičiui, kad reikėtų paskaičiuoti, ir čia turėčiau užstoti mūsų diplomatinį korpusą. Mūsų diplomatinis korpusas su tomis algomis, kurias gauna, jeigu jūs žinotumėte, kiek skiriama Užsienio reikalų ministerijai, su kokiu biudžetu ji gyvena, rezultatai iš tikrųjų yra puikūs. Aš visiškai pritarčiau auditui ir pakviesčiau poną Kasparavičių pasižiūrėti skaičius, su kuriais Lietuva siekia tikslų pasaulyje.

Dėl rezultatų – jeigu kalbame apie Taivaną, tai mes po 2–3 metų pasižiūrėsime, kokie skaičiai su Kinija ir kokie su Taivanu, ir tada pasišnekėsime šita tema. Kokia yra nauda apskritai? Mes negalime atsispirti nuo empirikos, nes užsienio politikoje nėra empirikos, į kurią galėtume atsiremti. Visų pirma, jeigu pažiūrėsite, ką Lietuva kalbėjo prieš 10 metų, kad bus problemų su Baltarusija, su Rusija... Tuo metu atrodė, kad lietuviai yra išsišokėliai Europos Sąjungoje.

– Pone Maldeiki, prieš 10 metų A. Butkevičiaus Vyriausybė nukreipė verslą į Kiniją, sakė, kad investuokite. Žmonės investavo ir sako, kad mes prarandame pinigus.

Matas Maldeikis: Labai puikus pavyzdys. Čia yra ne Užsienio reikalų ministerijos, o tuometinio premjero Butkevičiaus ir, sakykime, politinės partijos viena ar kita kryptis. Kokie gali būti rezultatai, jeigu tu investuoji... Reikia suprasti, kur yra Kinija. Kinija pagal investicijų saugumą ir patrauklumą pasaulyje yra 115-a. Tokios šalys kaip Uganda ją smarkiai lenkia. Jeigu mūsų Vyriausybė pasirenka tokią rizikingą kryptį, tai, be abejo, reikia paklausti to žmogaus, kuris taip kreipė politiką, kodėl jis tai darė.

Rezultatus mes matome: Kinija mums neatsivėrė, mes neturime Kinijos investicijų. Kinija Lietuvoje investavusi 3 milijonus eurų, Kinija nėra investavusi Lietuvoje nieko.

Kinija pagal investicijų saugumą ir patrauklumą pasaulyje yra 115-a. Tokios šalys kaip Uganda ją smarkiai lenkia.

M. Maldeikis

– Kada galime sulaukti Taivano investicijų?

Matas Maldeikis: Tai priklausys tiktai nuo mūsų, galiu užtikrinti. Ką galėsime jiems pasiūlyti, kad būtume įdomūs visų pirma savo, kaip minėjau, švietimu, nes didžiausias jų klausimas, iš kur čia gauti žmonių, kurie kurtų aukštą pridėtinę vertę fabrikuose. Tai yra mūsų problema. Ar tai, ko jūs mokote mokyklose, atitinka tai, ką mes gaminame 21 amžiuje. Čia yra didysis iššūkis. Jeigu mes jiems atsakysime, turėsime labai gerą rezultatą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt