Lietuvoje

2021.12.06 20:59

Prezidentūra siūlo alternatyvų būdą tapti studentu: jis tiktų stojantiesiems ne tiesiai iš gimnazijos

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.12.06 20:59

Į aukštąją mokyklą stoja menkai tų jaunuolių, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose. Nuo 2024 metų griežtėjant stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkai, prezidentūra siūlo sudaryti alternatyvią priėmimo eilę ir įtvirtinti iki šiol Lietuvoje realiai neveikiantį penktąjį išsilavinimo lygį. 

Tokia galimybe galėtų pasinaudoti baigusieji profesines mokyklas, trumpąsias studijas, turintieji darbinės patirties.

Kaip pristatydamas prezidentūros siūlymus sakė jos atstovas Paulius Baltokas, prezidento nuostata yra tokia, kad rengtis aukštajam mokslui turi būti pradedama ne paskutiniais bendrojo ugdymo metais, o kur kas anksčiau mokykloje, ir netgi darželyje.

„Tam tikri veiksmai jau padaryti dėl socialiai pažeidžiamų vaikų įtraukimo į darželį, bet kalbant apie bendrojo ugdymo mokyklos baigimą, manome, kad ypač svarbu atskirti arba pradėti atskirti vidurinio ugdymo baigimo procesą nuo stojimo į aukštąsias mokyklas. Dabar tai yra susiniveliavę“, – pabrėžė P. Baltokas.

Pasak jo, apie 4 tūkst. vaikų kasmet renkasi įgyti vidurinį išsilavinimą pačiu lengviausiu, minimaliausių reikalavimų būdu – jie renkasi laikyti du brandos mokyklinius egzaminus.

P. Baltokas pabrėžė, kad paprastai tai būna profesinių mokyklų abiturientai, iš socialiai pažeidžiamų grupių arba iš žemesnio socialinio ir ekonominio konteksto, paprastai pasirenkami laikyti lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir technologijų egzaminai.

„Atėjo laikas pakalbėti apie tai, kad vidurinio išsilavinimo atestatas būtų išduodamas išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Tai yra susiję ir su tuo, kad Seimas apsisprendė, kad į aukštąją mokyklą be trijų valstybinių egzaminų patekti nebebus galima Lietuvoje“, – kalbėjo P. Baltokas.

Prezidentūros atstovas atkreipė dėmesį į trumpąsias studijas – penktą ISCED lygį, kuris Lietuvoje egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai jos nevykdomos.

LRT.lt primena, kokia yra lygių klasifikacija: I ISCED lygis – pradinis ugdymas, II ISCED – pagrindinis ugdymas, III ISCED – vidurinis ugdymas, IV ISCED profesinis ugdymas, įgijus vidurinį išsilavinimą, VI ISCED – bakalauro ir profesinio bakalauro studijos, VII ISCED – magistro studijos, VIII ISCED – doktorantūra.

P. Baltokas sakė, kad 5-asis lygis padėtų daliai jaunuolių atrasti vietą aukštojo mokslo žemėlapyje. Į tai atsižvelgdama prezidentūra siūlo įvesti alternatyvią įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas eilę.

Anot P.Baltoko, alternatyvioje eilėje galėtų varžytis asmenys, kurie yra įgiję profesinio mokymo diplomą, baigę trumpąsias studijas, arba turintys darbinės patirties.

„Manome, kad penkto lygio studijų pabaigimas galėtų pakeisti vieną iš valstybinių brandos egzaminų, greičiausiai pasirenkamąjį, stojant į šeštojo lygmens studijas – bakalauro arba profesinio bakalauro studijas. Jei būtų pasirenkamos bakalauro studijos universitete, reikėtų dviejų valstybinių brandos egzaminų ir penkto lygmens baigimo. O jei būtų renkamasi profesinio balarauro studijas kolegijų sektoriuje, galbūt galėtų pakakti vidurinio išsilavinimo ir penktojo ISCED“, – kalbėjo P. Baltokas.

Priimant tokias nuostatas, anot prezidentūros atstovo, būtų svarbu įvesti alternatyvią priėmimo eilę.

Dabar laikomasi tokios tvarkos – stojančiųjų eilė sudaroma remiantis stojamuoju balu, kurį sudaro pagrindinio valstybinio egzamino rezultatas (40 proc. vertės), antrojo egzamino rezultatas (20 proc.), trečiojo egzamino rezultatas (20 proc.) ir tam tikrų dalykų vidurkis (20 proc.). Ši eilė su retomis išimtimis sudaroma iš gimnazijas baigusių asmenų.

„Akademinė eilė yra tokia, kokia yra. Mes nesiūlome jos keisti. Antroji eilė būtų formuojama iš papildomų vietų. Manome, kad tam galėtų būti papildomai skiriama apie 10 proc. vietų kasmet. Bendrą tokių vietų skaičių galėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kiek per pastaruosius trejus metus buvo priimta asmenų iš socialiai pažeidžiamų grupių, lygiai taip pat, kiek sutarčių savo noru buvo nutraukta įstojusiųjų pagal bendrąją akademinę eilę“, – aiškino P. Baltokas.

Bendrą vietų skaičių, prezidentūros manymu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirstytų tarp aukštųjų mokyklų, atsižvelgdama, kaip aukštosioms mokykloms per pastaruosius trejus metus sekėsi pritraukti valstybės finansuojamus studentus pagal pagrindinę priėmimo eilę.

„Tam tikra prasme valstybės finansuojamų studentų pritraukimas yra kokybinė išraiška. Kuo daugiau pas tave eina papuolančiųjų į valstybės finansavimą, tuo tavo studijos yra patrauklesnės, kokybiškesnės“, – sakė P. Baltokas.

Alternatyvioje eilėje galėtų varžytis asmenys, kurie yra įgiję profesinio mokymo diplomą, baigę trumpąsias studijas, arba turintys darbinės patirties.

„Mūsų švietimo realybė, deja, yra tokia, kad profesinio mokymo bendrasis ugdymas iki trijų valstybinių brandos egzaminų sunkiai gali paruošti daugiau nei kelias dešimtis vaikų“, – mano P. Baltokas.

Anot jo, jei asmuo įrodo, kad sugeba pabaigti penktąjį ISCED, kurio trukmė – pusantrų ar dvejų metų, būtų nemažas signalas, kad jis galėtų tęsti studijas – šešto lygio ISCED.

„Darbo patirties momentas, mūsų akimis, yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra iki galo teisinga lyginti asmenis, pabaigusius vidurinę mokyklą seniau ir turinčius darbo patirties, su vaikais, ką tik išėjusiais iš mokyklos. Antra, gali būti pasikeitę konkursinių dalykų sąrašai ir turimi išlaikyti egzaminai nebeatitikti norimos studijuoti profesijos. Trečia, pripažinkime, kad per tam tikrą laiką pamirštamas mokyklos kursas, bet tie žmonės įgyja kitų kompetencijų.

Todėl tokioje eilėje balo formavimas galėtų turėti dar kelias kitas dedamąsias. Akademinėje eilėje laikomasi principinės nuostatos, kad stojamasis balas formuojamas 40/20/20/20 principu. Mes manome, kad toks principas galėtų būt išlaikytas – akademiniai rezultatai turėtų ir antrojoje eilėje sudaryti didžiąją dalį stojamojo balo, tačiau būtų galima įvertinti asmenį pagal stojamąjį egzaminą, taip pat galėtų būti vertinami penktojo ISCED rezultatai“, – aiškino P. Baltokas.

Anot jo, alternatyvus kelias, t. y. antrosios eilės formavimas, įgalintų patikrinti asmenis pagal kitus sugebėjimus, ar jie atitinka reikalavimus, keliamus bakalauro studijoms.

Kaip rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenys, šiemet 89 profesinio mokymo įstaigų abiturientai buvo išlaikę tris ir daugiau valstybinių egzaminų (tarp jų lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos), tad atitiko stojimo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikalavimus. 1143 profesinio mokymo abiturientai išlaikė vieną arba du valstybinius brandos egzaminus. 2275 jaunuoliai laikė mokyklinius brandos egzaminus.

„Tad trečio egzamino tam tikras pakeitimas kvalifikacijos ar net stojamuoju egzaminu gali pritraukti studentų. Manau, turėtume puikiausių studentų“, – sakė LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt